Kad vartoti antibiotikus be rimtos priežasties yra kenksminga – žino daugelis. Vis dėlto ne kiekvienas supranta, kad antibiotikų į mūsų organizmus patenka ir to nežinant – per valgomus maisto produktus. Tad kaip žinoti, kuriuose maisto gaminiuose yra antibiotikų likučių?
Kas vyksta mūsų organizme dėl per didelio kiekio antibiotikų?Kai organizmas gauna per daug antibiotikų, išsivysto antimikrobinis atsparumas (AMR) – tai mikroorganizmų gebėjimas išgyventi ar daugintis net veikiant antibiotikams. Tai lemia, jog sergant ir gydantis ligą turinčiais įveikti antibiotikais, pastarieji neveikia ir ligos sustabdyti nepavyksta. Ir sunkiausia yra tai, kad nebūtina rinktis vartoti šių vaistų – jų galima aptikti maiste, daugiausiai mėsoje. Jeigu gyvūnui, kad šis nesirgtų, buvo duodama antibiotikų, tuomet žmogus, valgydamas tokio gyvūno mėsą didina savo paties AMR. Nors AMR yra natūralus procesas, netinkamai vartojami antibiotikai paspartina žmogaus organizmo atsparumo didėjimą – žmogui antibiotikai pamažu tampa neveiksmingi.
Ši tendencija vis stiprėja – remiantis Europos Komisijos (EK) duomenimis, dėl AMR Europos Sąjungoje (ES) kasmet miršta 25 tūkst., o pasaulyje – 700 tūkst. žmonių. Jeigu tendencijos nesikeis – 2050 m. nuo AMR mirs daugiau žmonių nei nuo vėžio.
Problema ta, kad europiečiai, įskaitant ir lietuvius, yra mažai informuoti apie AMR, todėl nesiima atitinkamų priemonių, kurios padėtų mažinti šias tendencijas. Tie, kurie bent iš dalies yra susipažinę su AMR, ima kur kas labiau kreipti dėmesį į maisto gaminių kokybę.
Prieš pirkdami – įsitikinkite, kad mėsa auginta sveikai
Gydytoja dietologė Žana Antonova sako, kad mityba yra vienas geriausių būdų kontroliuoti savo sveikatą – ką, kiek ir kada valgyti galime pasirinkti kiekvienas.
„AMR progresavimą lemia keli veiksniai, todėl siekiant tai pristabdyti, reikia kompleksiškai žiūrėti į šį reiškinį mažinančias priemones, o svarbiausia – atsakingai rinktis valgomus maisto gaminius. Šiandien skaitant etiketes galima sužinoti, ką iš tiesų valgome ir „neužkibti“ ant gražių etikečių kabliuko. Pastebėjau, kad jau yra mėsos gaminių, ant kurių pažymėta, kokiomis sąlygomis užauginta mėsa – su ar be antibiotikų“, – sako Ž. Antonova.
Pasak gydytojos dietologės, reikėtų daugiau dėmesio ir laiko skirti maisto gaminių pasirinkimui – nepatingėti įsigilinti į sudėtį bei jų ruošimo, auginimo sąlygas, rinktis tik sveikai ir be antibiotikų augintą mėsą, ekologiškai augintas daržoves. Vis dėlto dauguma žmonių apie sveikatą susimąsto tik tuomet, kai suserga – būtent tai yra didžiausia mūsų visuomenės yda.
Kainos nulemia ne tokio sveiko maisto pasirinkimus
„Dar viena problema yra tai, kad rinkdamiesi maistą dauguma Lietuvos žmonių žiūri į kainą. Pagal Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių 2016 metais atliktus tyrimus, maisto kaina svarbi 36,8 proc. gyventojų, kai tuo tarpu sveikata, renkantis maisto gaminius, lemia maždaug 21,3 proc. sprendimo. Sveiki gaminiai dažniausiai būna kiek brangesni. Vis dėlto čia reikėtų pasverti – kas kiekvienam svarbiau – sutaupyti ar gyventi sveiką ir laimingą gyvenimą“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.
Pavyzdį rodo pasauliniai prekės ženklai, tokie kaip „McDonald’s“, „KFC“ ir „Subway“. Jie viešai paskelbė atsisakantys savo gaminiuose vištienos, augintos su antibiotikais. Tiesa, nors šie tinklai to nedarys visose šalyse, kuriose veikia, tačiau tokie pirminiai žingsniai labai svarbūs, kad atkreiptų visų dėmesį į tai, ką valgo, ir tuo pačiu – į mūsų sveikatą.
