Krivė Inija Trinkūnienė: Mes esame verti būti pripažinti (36)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Lietuvoje yra ne viena religinė bendruomenė ir bendrija, tačiau ne visos sulaukia valstybės pripažinimo. „Praėjusiais metais, minėdami 25 metus nuo oficialios religinės bendrijos registracijos, Seimui pateikėme prašymą gauti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, ir iki šiol tikimės, kad būsime pripažinti“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.

Iš pradžių – nedidelės žmonių grupės

Nors „Romuva“ tik 1992 m. buvo oficialiai įregistruota kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, bet jos tikrą pradžią reikėtų laikyti 1967 m. Tais metais nedidelė Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų grupelė sumanė Kernavėje paminėti senąją vasaros saulėgrąžos šventę, kurios metu buvo užkurtas aukuras.

„Mūsų pradžia buvo pogrindinė, nes patys aktyviausi dalyviai, tarp kurių buvo ir buvęs krivis Jonas Trinkūnas, buvo persekiojami KGB. Apie visus sambūrius žmonės susižinodavo vieni per kitus, todėl šventės paminint dievus vyko ne tik Kernavėje, bet ir kitose Lietuvos vietose“, – apie sunkumus iki nepriklausomybės atkūrimo pasakoja I. Trinkūnienė.

Šventinė eisena - Jorė | Alkas.lt nuotr.

Šventinė romuvių eisena Jorė šventėje | Alkas.lt nuotr.

Vėliau, atgavus nepriklausomybę, ,,Romuvos“ veikla gerokai suaktyvėjo, daugėjo žmonių, kuriems baltų pasaulėjauta ir jos dievai tapo svarbūs. „Mes manome, kad kiekvienas lietuvis turi rasti savyje pajautimą, artimumą gamtai, ryšį su dievais. Tai yra asmeninio apsisprendimo reikalas, jeigu tu jauti, kad tau tos vertybes yra svarbios ir artimos“, – aiškina I. Trinkūnienė.

Nesigina kitų religijų

Baltų religija daug kuo skiriasi nuo kitų religijų, ji grindžiama ne apreiškimu, o per daug amžių sukaupta protėvių patirtimi, kurią bandoma šiomis dienomis puoselėti. Jeigu lygintume konkrečiai krikščionybę ir baltų religiją, derėtų paminėti, kad baltai nesako, jog jų dievas yra vienintelis teisingas ir tikras, o krikščionys sako, kad tik jų dievas yra teisingas ir tikras. Todėl tai galėtume laikyti ryškiausiu skirtumu tarp šių religijų.

„Mes tęsiame kunigaikščio Gedimino tradicijas, kai jis kvietė visus amatininkus į Vilnių ir sakė, kad pripažįsta visus tikėjimus. Tai rodo, kad mes pripažįstame kitus, pripažįstame pasaulyje įvairovę ir kad kiekvienas turi teisę pasirinkti, ką jis nori išpažinti. Mes nekvestionuojame, nesakome katalikui, kad tavo dievas yra ne tas. Tačiau patys katalikai sako, kad jų dievas yra vienintelis teisingas“,  – apie skirtumą tarp krikščionių ir baltų religijos aiškina I. Trinkūnienė.

Krivė atkreipia dėmesį ir į tai, kad mes turime didžiuotis savais dievais. „Romuva“ tęsia mūsų protėvių tradiciją ir tokiu būdu stiprina tautos gyvastį. „Ypač dabar, kai galime keliauti po pasaulį ir matome pasaulio įvairovę, pasidaro šiek tiek liūdna, kai kažkas bando sulyginti ir suvienodinti religijas, teigdami, kad yra vienintelis teisingas dievas“, – sako I. Trinkūnienė.

Populiariausia apeiga – jungtuvės

Be to, Senovės baltų religinė bendrija turi ne vieną apeigą, tačiau bene populiariausios šiandien jungtuvės ir krikštynos. „Šitas apeigas mes atliekame dažniausiai gamtoje, prie aukuro, užkuriame ugnį. Tam skirtos giesmės, aukojimai dievams“, – apeigų struktūrą apibūdina I. Trinkūnienė.

Baltiškos jungtuves | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltiškos jungtuves | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltų apeigos būna labai turtingos ir išplėtotos. Jas galima būtų skirstyti į dvi grupes: šeimos švenčių apeigas ir kalendorines švenčių apeigas. Įdomus dalykas ir tas, kad dauguma švenčių sutampa su krikščionių švenčių datomis, bet jas, šio tikėjimo žmonės, švenčia kiek kitaip.

Pavyzdžiui, „Romuvoje“ jungtuvių apeigos vyksta pagal senus istorinius šaltinius ir tautosaką. Dabartinėse lietuviškose vestuvėse nėra populiaru švęsti prie piliakalnio ar ąžuolo, bet baltų religijoje, kurią tęsia romuviai, tai yra itin populiaru. Pačios apeigos metu ratu siunčiama jungtuvių juosta, grūdai. Apeigos vadovas – Vaidila  pakerpa jaunosios ir jaunojo plaukus, juos perkiša per žiedus ir sudegina. Paduoda jauniesiems žiedus, šie juos sumaino. Po to apeigų vadovas suriša jaunųjų rankas juosta. Jaunieji apeina tris kartus apie aukurą, giminės ir artimieji laimina juos apiberdami grūdais. Tokių apeigų paprastai nepamatysi tradicinėse vestuvėse, todėl baltų jungtuvių papročiai pritraukia vis daugiau žmonių.

Siekia valstybės pripažinimo

Vilniuje įkurtas Romuvų sambūris | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Nepaisant visų suteiktų laisvių, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ praeitais metais pateikė Seimui prašymą gauti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. „Lietuvoje yra gana sudėtinga religijų bendruomenių arba bendrijų skirstymo sistema. Ją aš galėčiau įvardinti kaip varžančią lygias teises, nes bendrijos yra skirstomos į tris pakopas: aukščiausią padėtį užima tradicinės valstybės bendruomenės, antroje pakopoje yra valstybės pripažintos netradicinės bendruomenės, o mes priklausome jau pačiai prasčiausiai kategorijai – valstybės nepripažintai bendrijai. Tačiau mes manome, kad esam verti būti pripažinti, dėl to ir pateikėme prašymą“, – dėl galimybės tapti valstybės pripažinta bendrija svarsto I. Trinkūnienė.

Anot specialistų, ši Senovės baltų religinė bendrija per pastaruosius metus pradėjo sparčiai augti. Pastebima, kad labiausiai suaktyvėjo 2001-2011 m. laikotarpiu, per kurį susikūrė dar daugiau bendruomenių ir šiuo metu Lietuvoje yra 22 šios religijos bendruomenių, kurios veikia gana aktyviai.

Kategorijos: Kultūra, Politika ir ekonomika, Religija, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *