Pirmadienis, 18 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

I. Trinkūnienė. Amerikonkos

Inija Trinkūnienė, www.alkas.lt
2011-06-26 08:00:50
19
I. Trinkūnienė. Amerikonkos
Inija Trinkūnienė
Inija Trinkūnienė

Pats gražiausias metas – kupėjimas, žydėjimas, drėgmė, šiluma. Augalai tiesiog tarpsta. Dvarciškės (Romuvos kaimas) skendi žolėse. Pernai sugadinom net dvi žoliapjoves. Iki šiol nepataisytos. Bet yra vienintelė vietelė, kuriai nereikia žoliapjovės, bet reikia mano rankų. Tai daržiukas, mažas ir mielas: svogūnai, salotos, kalendra, morkytės, burokėliai, pupos ir kitokia gėrybė. Ten kariauju su amerikonkomis – piktžolėmis, niekad nesibaigiančiomis, neturinčiomis apibrėžtų augimo terminų (išskyrus šalnas), gerai įsišaknijančiomis ir, jei nors viena neišrauta pražysta, paskleidžiančiomis begalinius savo palikuonis. Kaip man sakė moterys (kurios jau ilsisi Dvarciškių kapinaitėse), jų anksčiau nebuvo. Atkeliavo jos tarpukariu ar pokariu drauge su atvežtinėmis sėklomis. Ir įsitvirtino. Išstūmė kitas įprastas piktžoles – balandas, žliūges, varpučius. Liko tik jos. Ir man reikia su jomis kovoti. Kaip? Ar kiekvieną nuodyti roundap‘u? Per mažos ir per smulkios – nepavyks. Ar vietoj jų puoselėti lietuviškąsias? Vieną balandą palikau neišrautą – veislei.

Visiška globalizacija mano darželyje. Negaliu sakyt, kad ir mano visos daržovės grynai lietuviškos. Yra ir atvežtinių. Prieš porą metų pradėjau auginti gražgarstes – jų tikrai niekas anksčiau neaugino. Tai globalizacijos gėris ir aš jį priimu nekritikuodama, ir mano šeima jas mėgsta.

Per du pusdienius išravėjau daržiuką. Palieku savaitei. O piktžolių vėl rasiu atvažiavusi. Ir vėl ravėsiu. Darže paprasta ir aišku – žinau, „kas yra kas“. Ką reikia ravėti ir ką palikti augti ir vešėti.

O kaip mūsų kultūros daržas? „Amerikonkos“ veši ir televizijoje, ir kultūros projektuose, ir pan. Visai neseniai manęs paprašė, kad padarytume jungtuvių apeigos repeticiją. Iš pradžių nesupratau, kas tai yra. O pasirodo, kad tie, kurie žiūri muilo operas, yra matę, kad Amerikoje repetuojamos ne tik jungtuvės, bet ir visos vestuvių dalys – puota, sveikinimai ir panašiai.

Atsisakiau repetuoti. Pasipriešinau vienai kultūrinei „amerikonkai“. Bet jų daug, jos skverbiasi ir slenka, ir dygsta. Kaip atskirti, kas yra tik kultūros įrankiai, kuriais mes galime naudotis, o kas – turinys, kuris keičia mūsų mąstymą? Kaip atskirti savuosius kultūros daigus nuo svetimų, atvežtinių, netinkamų ir grobuoniškų? Čia sunkiau nei mano darželyje. Nes mane mamytė mokė atskirti piktžoles ir gerus augalus. O kas mokė Lietuvos jaunimą atskirti pelus nuo grūdų, pagaliau, žinoti savosios kultūros privalumus ir ją vertinti?

Pažįstu dar vieną „amerikonką“. Ji ne piktžolė, o mergina, vardu Gabriela, gimusi ir užaugusi Amerikoje, o į Lietuvą atvažiavusi dabar, sulaukusi pilnametystės. Jai papasakojau apie savo daržines „amerikonkas“. „Taigi aš irgi „amerikonka“, sako ji. Tačiau ji kitokia. Puikiai kalba lietuviškai, moka kelis šimtus liaudies dainų ir ketina studijuoti ir gyventi Lietuvoje. Tėveliai lietuviai, dėl sovietinio režimo persekiojimų emigravę į JAV, išaugino dukrą, mylinčią Lietuvą, atpažįstančią lietuviškąsias vertybes. Atvažiavusi į Lietuvą ji susirado Romuvą ir „Kūlgrindą“, įsijungė į aktyvią lietuvybės skleidimo veiklą.

Neseniai darėme apeigą ant Karmazinų alkakalnio – pagal senuosius lietuvių papročius prie aukuro ugnies sutuokėme jaunuosius. Užgrojo dūdmaišis. Visada kas nors paklausia: kodėl škotiška muzika? Koks turi būt mąstymas ir auklėjimas, kad Labanoro dūda būtų suvokiama kaip sava, lietuviška ir tautinė? Tie žmonės (daugiausia jauni) auklėti lietuviškose mokyklose, bet nežino, kad lietuviai turėjo ir tebeturi dūdmaišį. Per dvidešimt nepriklausomybės metų nuolatos priešintasi etninės kultūros įtraukimui į mokymo programą mokykloje. Priešinosi savi globalistai, sodindami ir puoselėdami svetimus produktus. Iki šiol ir senoji mūsų religija yra antrarūšė – „netradicinė“. Tradicinės yra judėjai, musulmonai, stačiatikiai pravoslavai ir kiti globalistai.

Kada kitataučiai, išgirdę giedant sutartines jas atpažins kaip lietuvišką muziką? Jie išgirs ir atpažins tada, kai jas mokės padainuoti bent trys susitikę lietuviai. O taip bus, kai mokykloje vaikai pirmiausia išgirs lietuvišką folklorą, po to – visą kitą. Nes visa kita jie gauna nuo vaikystės (norėjau sakyt su motinos pienu, bet iš tiesų – su internetu). Su motinos pienu liaudies dainas gavo mano vaikai ir mano draugų vaikai. Bet tokių vis dar mažuma.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Trinkūnienė. Dievai ir dainos
  2. I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva
  3. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Algis says:
    12 metų ago

    Nuostabus straipsnis 🙂

    Atsakyti
  2. ermis says:
    12 metų ago

    forestila.lt/ >Įrankių remontas

    Atsakyti
    • Inija says:
      12 metų ago

      Nusipirkom naują :). dabar ieškom talkininkų, kad iki stovyklos suspėtume apšienaut

      Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Prieš mėnesį Kaune buvo Hanza dienos – kryžiuočių šventė. Okupantai priminė, kad neužsimirštumėm.

    Vienoje palapinėje tarp pintų bučių stovėjo kelios gražios baltiškais rūbais moterys -tų bučių pynėjos. Kažkodėl prisiminiau Gintarą Beresnevičių, kai jis kažkada Laisvės alėjoje stabtelėjo prie senuko, pardavinėjusio medinius arkliukus – “atklydusius” iš jo vaikystės…
    Su tom baltėm įsikalbėjom. Pasirodo – nuo pamario . Paklausiau, ar jos pagonės. Ne, -sako, – mes krikščionės, tik kad pagoniškai apsirengusios !

    Atsakyti
    • one says:
      12 metų ago

      Na ir prie ko čia tos Hanza dienos? Jei jau taip nervina draugavimas su pasauliu, tai užsidarykite samanotoje bakūžėje išmeskite televizorius, telefonus, popierių, tušinukus, kompiuterius ir visą kitą kryžiuočių išmislą. Tada gal geriau pasijusite?
      Ir šiaip nepamirškite, kad viduramžiai jau seniai praeity.

      Atsakyti
  4. Arvydas says:
    12 metų ago

    Kauno gimtadienis, tikrai ne Hanza, ir kaip lietuviui turėtų būti gėda švęsti nukariavimo dieną.Bent išlikusi senoji pilis pastatyta kryžiuočių, o lietuvių pilis buvo sulyginta su žeme.Nutautinimas prasidėjo ne nuo “amerikonkų” Atspėkite iš trijų kartų………

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Na, varyk iki galo…- tai jau įdomu.

      Atsakyti
  5. Vytautas says:
    12 metų ago

    net skaudu, kad labiausia prie nutautinimo prisideda tie kurių patriotiškumu žmonės tikėjo – KONSERVATORIAI

    Atsakyti
  6. Elenytė says:
    12 metų ago

    Ponios I. Trinkūnienės nerimas yra pagrįstas, nes ne tik jaunimas, bet ir didelė dalis jau “senstelėjusio” jaunimo (30-50-mečiai) spėjo užsinuodyti per visus galus lendančios reklamos nuodais ir net pamiršo, kad dar turi juk ir savo galvą :), kad ir ja galima galvoti ir pačiam atskirti pelus nuio grūdų.

    Lietuva, matyt, nebus jokia išimtis šiandininiame sumaterialėjusiame pasaulyje ir bendraminčių, žmonių, kurie ieško dvasinių vertybių, kurie jas turi, puoselėja jas ir stengiasi jomis dalintis su kitais, jau nebus gausiai. Todėl labai svarbu rasti bendrtainčių, telktis, burtis šeimomis, vaikus auginti bendraujant su tais, iš kurių ir vaikas turėtų ko išmokti, užsigrūdintų pasaulio tuštybei atsispirti.

    Atsakyti
  7. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Žydkrikščionizmas – skendintis saviegoizmuose – žydautoritaristo saviegoizme Lietuvai, patikėkit, net ne 2 ar 10 daržiukų lygyje.
    Pačios pajudintas saviegoistinis žydčionizmas, jau seniai saviformomis LT žydčionybei – tik, tik ir TIK – gyvuoti (kaip druskai)žydarmijos prieskonye.

    Inija, per žemai pačios nuleista kartelė – linkui kolaborantinio žydkrikščionizmo.

    Pačios brangūs daržai su keliais pjūklais – apgailėtinai per juokingi – už jų stovi trilijardinė žydkrikščionybė !

    Ką daryti? – pasakyčiau, tačiau – ne “Alkui”.

    Atsakyti
  8. tikras lietuvis says:
    12 metų ago

    Dėl amerikonkų.
    Tų žolių tarybmečiu, kiek yra žinoma, nebuvo.
    Spėjama, kad jas galėjo užvežti su labdariniais kukurūzais apie 1995m. Velonskis iš amerikės.
    Taip, kad viskas kas svetima turi būti atmestina be jokių abejonių – kaip ir buvo daroma tūkstančius metų, dėl ko lietuvių tauta sugebėjo išlikti seniausia Europos, o gal net viso pasaulio tauta.

    Atsakyti
  9. alva says:
    12 metų ago

    labas, Inija. Vakar su Ruta klausemes Zemynos kankliu skambejimo, siandien skaitau Tavo straipsni. Aciu, Jums, mielosios!

    Atsakyti
  10. Evaldas says:
    12 metų ago

    Tiesiai i dešimtuką.Per dvidešimt metų taip reformavom švietimą ,kad užsiauginom buką abejingą apkvakusia laisvės kartą….sveikinu!

    Atsakyti
  11. Arvydas says:
    12 metų ago

    Ponui Vilmantui Rutkauskui, Krikščionybė, visu pirma, ne žydų religija, o Vatikano, ir ten sudėlioti ne tik šiaurės Afrikos, bet ir Artimųjų Rytų legendos, mitai.Siūlyčiau Vatikanui organizuoti kryžiaus žygį, išvaduoti Jeruzalę per ilgai užsibuvo Lietuvoje, atkurti pokario metu iš pasaulio žemėlapių ištrinta Prūsijos valstybę, atsižvelgiant į tokį faktą, kaip susirūpinę ekologistai nykstančiom rūšim, ne tik augalų, bet ir gyvūnų. Įvardinčiau kaip azijatų religija, ne tik krikščionybę, bet ir islamistus, tai tik nubrėžta linija, žmonių sąmonėje, žydkrikčioniška – islamistinė pasaulėžiūra. Kai kurie archeloginiai radiniai rodo kai ką kitka. Civilizacija kilo tikrai ne Artimuose Rytuose.. paskaitykite Jordano ” Getika ” iš V amžiaus.

    Atsakyti
  12. ašei says:
    12 metų ago

    Žaismingai surašyta ir akivaizdi problema paliesta, smagu, kad apsieita ir be didelės pagiežos kitoms religijoms.
    O dėl šienavimo – siūlau iš kaimo pasiskolint dalgių, jeigu reikia, užsodint naujus dalgiakočius, pasikviest kokį vietinį dieduką, kad išmokytų iškalt (nuostabiai skamba kalami dalgiai, tai ne įkyrus žoliapjovių zyzimas), sustot keliems vyrams ir išguldyt pradalges. Aš taip pasiilgau pagarbos kaimo tylai, kai tos žoliapjovės atėjo į madą…

    Atsakyti
    • one says:
      12 metų ago

      Aš prieš keletą metų taip bandžiau tvarkyti vieną sodybėlę. Tai kiekvienąsyk atvažiavęs iš naujo šienaudavau kelias dienas. Taip kitiems darbams (stogo remontui, namo tvarkymui, net ir medžių genėjimui) laiko ir nelikdavo.
      Pabandykite, kiek gali nušienauti vienas žmogus per dieną, ir per kiek laiko atauga tas nušienautas plotas.

      Atsakyti
  13. Vijole says:
    12 metų ago

    Na jau seniai neisivelus tarp tavo darzelio “piktzoliu” ir tikrai pasiilgos tavo veiklos. Aciu uz straipnsi, stai man buvo labai geras pakartoninis pabendravimas. O man regis daugeliui ir, duok Dieve, pakankamai Lietuvaiciu, uztenkamai protingos atsiskirti kas yra kas — tik kartais tai uztrunka per ilgai. Sekmes tau.

    Atsakyti
  14. Rasa says:
    12 metų ago

    Žoles pjauti nemoku, bet galiu atvažiuoti prieš stovyklą padėti šieną sugrėbti 🙂

    Atsakyti
  15. Vilma Mare says:
    11 metų ago

    Taip atsiliepiu kaip dar viena amerikonka, vardu Vilma Mare, palaiminusi Krivio deka savo vaikus prigimtinio tikejimo apeigomis, Nemuno ir Neries santakoje. Pati Amerikoje tesdama mokslus, atradau savo prigimtines vertybes, ypac ta apdainuota zmogaus ir gamtos darna (isijautimas, stebejimas, kuris dabar ukio biodinamika vadinasi. O ta zole amerikonka gali gydomuju savybiu turet ir dar savo naturalu naikintoja).
    Naujieji tvarumo principai turi mokytis is tu archetipiniu. Pasaulieciai, nepatyre ukininkai, siekia is manes, gyvos lietuvaites, etnologisku ziniu ir mitu, padedanciu ekologiskai gydyti musu zeme, kiemus, ezerus ir savo vartotojiskas sielas.
    Tegyvuoja darna ir sventa gimtines zeme.
    VilmaMare

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apeiga Dievturių šventykloje | rengėjų nuotr.

Europos etninių religijų kongresas imasi veiksmų vietinių religijų teisėms užtikrinti

2023 07 05
Rasos šventė Vilniaus Verkių parke – proga pasinerti į šviesos galių sūkurį

Rasos šventė Vilniaus Verkių parke – proga pasinerti į šviesos galių sūkurį

2023 06 22
Algirdas Unikauskas (1951–2023) | R. Pakerio nuotr.

A. Bajor. Į Dausas iškeliavo prigimtinio tikėjimo žynys Algirdas Unikauskas

2023 06 12
Ankstyvieji „Skamba skamba kankliai“ Alumnato kieme | Asmeninė nuotrauka

Kai gegužę Vilniuje skamba kanklės

2023 05 28
D. Vaiškūnienė. Su Jore atėjo ir Naujieji metai!

D. Vaiškūnienė. Su Jore atėjo ir Naujieji metai!

2023 05 05
Jorė | rengėjų nuotr.

Jorė – kviečia į dievišką gamtos virsmą

2023 04 25
Laimutis Vasilevičius | V. Daraškevičiaus nuotr.

Etnologas, Romuvos vaidila Laimutis Vasilevičius švenčia 70-metį

2023 04 24
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kas esi, Kundrotai?

2023 04 13
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ | lps.lt nuotr.
Politika ir ekonomika

Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas

2023 09 17
Vaikai | pixabay.com, Blickpixel nuotr.
Gamta ir žmogus

Pirmoji emocinė pagalba – įsiklausymas

2023 09 17
Ukraina eina į pergalę | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia karinis Putino ir Kimo spektaklis

2023 09 17
Lėktuve | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Lietuviai renkasi ir netikėtas kelionių kryptis

2023 09 17
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje
Gamta ir žmogus

Prasidėjęs ruduo primena apie gripą

2023 09 17
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Naujos programėlės – darbui ir laisvalaikiui

2023 09 17
Siuntų pristatymo ateitis | itella.com nuotr.
Lietuvoje

Kaip atkeliaus siuntos ateityje?

2023 09 17
sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Eismo saugumą lemia ir jausmai

2023 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Skyrelyje „Faktai"... apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vytautas apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  • >Žemynai apie Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas
  • štai kaip apie A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  • Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas
  • Pirmoji emocinė pagalba – įsiklausymas
  • Salierai: visokeriopa nauda sveikatai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Europos etninių religijų kongresas imasi veiksmų vietinių religijų teisėms užtikrinti

by daiva
2023 07 05
0
Apeiga Dievturių šventykloje | rengėjų nuotr.

Europos etninių religijų kongresas (EERK) birželio 29 – liepos 2 dienomis Rygoje (Latvija) surengė konferenciją, į kurią susirinko atstovai iš...

Skaityti toliau

Rasos šventė Vilniaus Verkių parke – proga pasinerti į šviesos galių sūkurį

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 22
0
Rasos šventė Vilniaus Verkių parke – proga pasinerti į šviesos galių sūkurį

Birželio 23 d., penktadienį,  nuo 19 val. vakaro  iki saulės patekėjimo Verkių rūmų parke (Žaliųjų g. 49) vyks tradicinė Rasos...

Skaityti toliau

A. Bajor. Į Dausas iškeliavo prigimtinio tikėjimo žynys Algirdas Unikauskas

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 12
2
Algirdas Unikauskas (1951–2023) | R. Pakerio nuotr.

Birželio 6 dieną, eidamas septyniasdešimt antruosius metus, savo žemiškąjį gyvenimą baigė prigimtinio tikėjimo žynys Algirdas Unikauskas (1951–2023).

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Skyrelyje „Faktai"... apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vytautas apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  • >Žemynai apie Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas
  • štai kaip apie A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai
  • stuokai apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
Kitas straipsnis

Pirmoji Vilniaus elektromobilių įkrovos stotelė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai