Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos

I. Trinkūnienė. Amerikonkos

Inija Trinkūnienė, www.alkas.lt
2011 06 26 08:00
19
I. Trinkūnienė. Amerikonkos
Inija Trinkūnienė
Inija Trinkūnienė

Pats gražiausias metas – kupėjimas, žydėjimas, drėgmė, šiluma. Augalai tiesiog tarpsta. Dvarciškės (Romuvos kaimas) skendi žolėse. Pernai sugadinom net dvi žoliapjoves. Iki šiol nepataisytos. Bet yra vienintelė vietelė, kuriai nereikia žoliapjovės, bet reikia mano rankų. Tai daržiukas, mažas ir mielas: svogūnai, salotos, kalendra, morkytės, burokėliai, pupos ir kitokia gėrybė. Ten kariauju su amerikonkomis – piktžolėmis, niekad nesibaigiančiomis, neturinčiomis apibrėžtų augimo terminų (išskyrus šalnas), gerai įsišaknijančiomis ir, jei nors viena neišrauta pražysta, paskleidžiančiomis begalinius savo palikuonis. Kaip man sakė moterys (kurios jau ilsisi Dvarciškių kapinaitėse), jų anksčiau nebuvo. Atkeliavo jos tarpukariu ar pokariu drauge su atvežtinėmis sėklomis. Ir įsitvirtino. Išstūmė kitas įprastas piktžoles – balandas, žliūges, varpučius. Liko tik jos. Ir man reikia su jomis kovoti. Kaip? Ar kiekvieną nuodyti roundap‘u? Per mažos ir per smulkios – nepavyks. Ar vietoj jų puoselėti lietuviškąsias? Vieną balandą palikau neišrautą – veislei.

Visiška globalizacija mano darželyje. Negaliu sakyt, kad ir mano visos daržovės grynai lietuviškos. Yra ir atvežtinių. Prieš porą metų pradėjau auginti gražgarstes – jų tikrai niekas anksčiau neaugino. Tai globalizacijos gėris ir aš jį priimu nekritikuodama, ir mano šeima jas mėgsta.

Per du pusdienius išravėjau daržiuką. Palieku savaitei. O piktžolių vėl rasiu atvažiavusi. Ir vėl ravėsiu. Darže paprasta ir aišku – žinau, „kas yra kas“. Ką reikia ravėti ir ką palikti augti ir vešėti.

O kaip mūsų kultūros daržas? „Amerikonkos“ veši ir televizijoje, ir kultūros projektuose, ir pan. Visai neseniai manęs paprašė, kad padarytume jungtuvių apeigos repeticiją. Iš pradžių nesupratau, kas tai yra. O pasirodo, kad tie, kurie žiūri muilo operas, yra matę, kad Amerikoje repetuojamos ne tik jungtuvės, bet ir visos vestuvių dalys – puota, sveikinimai ir panašiai.

Atsisakiau repetuoti. Pasipriešinau vienai kultūrinei „amerikonkai“. Bet jų daug, jos skverbiasi ir slenka, ir dygsta. Kaip atskirti, kas yra tik kultūros įrankiai, kuriais mes galime naudotis, o kas – turinys, kuris keičia mūsų mąstymą? Kaip atskirti savuosius kultūros daigus nuo svetimų, atvežtinių, netinkamų ir grobuoniškų? Čia sunkiau nei mano darželyje. Nes mane mamytė mokė atskirti piktžoles ir gerus augalus. O kas mokė Lietuvos jaunimą atskirti pelus nuo grūdų, pagaliau, žinoti savosios kultūros privalumus ir ją vertinti?

Pažįstu dar vieną „amerikonką“. Ji ne piktžolė, o mergina, vardu Gabriela, gimusi ir užaugusi Amerikoje, o į Lietuvą atvažiavusi dabar, sulaukusi pilnametystės. Jai papasakojau apie savo daržines „amerikonkas“. „Taigi aš irgi „amerikonka“, sako ji. Tačiau ji kitokia. Puikiai kalba lietuviškai, moka kelis šimtus liaudies dainų ir ketina studijuoti ir gyventi Lietuvoje. Tėveliai lietuviai, dėl sovietinio režimo persekiojimų emigravę į JAV, išaugino dukrą, mylinčią Lietuvą, atpažįstančią lietuviškąsias vertybes. Atvažiavusi į Lietuvą ji susirado Romuvą ir „Kūlgrindą“, įsijungė į aktyvią lietuvybės skleidimo veiklą.

Neseniai darėme apeigą ant Karmazinų alkakalnio – pagal senuosius lietuvių papročius prie aukuro ugnies sutuokėme jaunuosius. Užgrojo dūdmaišis. Visada kas nors paklausia: kodėl škotiška muzika? Koks turi būt mąstymas ir auklėjimas, kad Labanoro dūda būtų suvokiama kaip sava, lietuviška ir tautinė? Tie žmonės (daugiausia jauni) auklėti lietuviškose mokyklose, bet nežino, kad lietuviai turėjo ir tebeturi dūdmaišį. Per dvidešimt nepriklausomybės metų nuolatos priešintasi etninės kultūros įtraukimui į mokymo programą mokykloje. Priešinosi savi globalistai, sodindami ir puoselėdami svetimus produktus. Iki šiol ir senoji mūsų religija yra antrarūšė – „netradicinė“. Tradicinės yra judėjai, musulmonai, stačiatikiai pravoslavai ir kiti globalistai.

Kada kitataučiai, išgirdę giedant sutartines jas atpažins kaip lietuvišką muziką? Jie išgirs ir atpažins tada, kai jas mokės padainuoti bent trys susitikę lietuviai. O taip bus, kai mokykloje vaikai pirmiausia išgirs lietuvišką folklorą, po to – visą kitą. Nes visa kita jie gauna nuo vaikystės (norėjau sakyt su motinos pienu, bet iš tiesų – su internetu). Su motinos pienu liaudies dainas gavo mano vaikai ir mano draugų vaikai. Bet tokių vis dar mažuma.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Trinkūnienė. Dievai ir dainos
  2. I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva
  3. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Algis says:
    11 m. ago

    Nuostabus straipsnis 🙂

    Atsakyti
  2. ermis says:
    11 m. ago

    forestila.lt/ >Įrankių remontas

    Atsakyti
    • Inija says:
      11 m. ago

      Nusipirkom naują :). dabar ieškom talkininkų, kad iki stovyklos suspėtume apšienaut

      Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 m. ago

    Prieš mėnesį Kaune buvo Hanza dienos – kryžiuočių šventė. Okupantai priminė, kad neužsimirštumėm.

    Vienoje palapinėje tarp pintų bučių stovėjo kelios gražios baltiškais rūbais moterys -tų bučių pynėjos. Kažkodėl prisiminiau Gintarą Beresnevičių, kai jis kažkada Laisvės alėjoje stabtelėjo prie senuko, pardavinėjusio medinius arkliukus – “atklydusius” iš jo vaikystės…
    Su tom baltėm įsikalbėjom. Pasirodo – nuo pamario . Paklausiau, ar jos pagonės. Ne, -sako, – mes krikščionės, tik kad pagoniškai apsirengusios !

    Atsakyti
    • one says:
      11 m. ago

      Na ir prie ko čia tos Hanza dienos? Jei jau taip nervina draugavimas su pasauliu, tai užsidarykite samanotoje bakūžėje išmeskite televizorius, telefonus, popierių, tušinukus, kompiuterius ir visą kitą kryžiuočių išmislą. Tada gal geriau pasijusite?
      Ir šiaip nepamirškite, kad viduramžiai jau seniai praeity.

      Atsakyti
  4. Arvydas says:
    11 m. ago

    Kauno gimtadienis, tikrai ne Hanza, ir kaip lietuviui turėtų būti gėda švęsti nukariavimo dieną.Bent išlikusi senoji pilis pastatyta kryžiuočių, o lietuvių pilis buvo sulyginta su žeme.Nutautinimas prasidėjo ne nuo “amerikonkų” Atspėkite iš trijų kartų………

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      11 m. ago

      Na, varyk iki galo…- tai jau įdomu.

      Atsakyti
  5. Vytautas says:
    11 m. ago

    net skaudu, kad labiausia prie nutautinimo prisideda tie kurių patriotiškumu žmonės tikėjo – KONSERVATORIAI

    Atsakyti
  6. Elenytė says:
    11 m. ago

    Ponios I. Trinkūnienės nerimas yra pagrįstas, nes ne tik jaunimas, bet ir didelė dalis jau “senstelėjusio” jaunimo (30-50-mečiai) spėjo užsinuodyti per visus galus lendančios reklamos nuodais ir net pamiršo, kad dar turi juk ir savo galvą :), kad ir ja galima galvoti ir pačiam atskirti pelus nuio grūdų.

    Lietuva, matyt, nebus jokia išimtis šiandininiame sumaterialėjusiame pasaulyje ir bendraminčių, žmonių, kurie ieško dvasinių vertybių, kurie jas turi, puoselėja jas ir stengiasi jomis dalintis su kitais, jau nebus gausiai. Todėl labai svarbu rasti bendrtainčių, telktis, burtis šeimomis, vaikus auginti bendraujant su tais, iš kurių ir vaikas turėtų ko išmokti, užsigrūdintų pasaulio tuštybei atsispirti.

    Atsakyti
  7. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 m. ago

    Žydkrikščionizmas – skendintis saviegoizmuose – žydautoritaristo saviegoizme Lietuvai, patikėkit, net ne 2 ar 10 daržiukų lygyje.
    Pačios pajudintas saviegoistinis žydčionizmas, jau seniai saviformomis LT žydčionybei – tik, tik ir TIK – gyvuoti (kaip druskai)žydarmijos prieskonye.

    Inija, per žemai pačios nuleista kartelė – linkui kolaborantinio žydkrikščionizmo.

    Pačios brangūs daržai su keliais pjūklais – apgailėtinai per juokingi – už jų stovi trilijardinė žydkrikščionybė !

    Ką daryti? – pasakyčiau, tačiau – ne “Alkui”.

    Atsakyti
  8. tikras lietuvis says:
    11 m. ago

    Dėl amerikonkų.
    Tų žolių tarybmečiu, kiek yra žinoma, nebuvo.
    Spėjama, kad jas galėjo užvežti su labdariniais kukurūzais apie 1995m. Velonskis iš amerikės.
    Taip, kad viskas kas svetima turi būti atmestina be jokių abejonių – kaip ir buvo daroma tūkstančius metų, dėl ko lietuvių tauta sugebėjo išlikti seniausia Europos, o gal net viso pasaulio tauta.

    Atsakyti
  9. alva says:
    11 m. ago

    labas, Inija. Vakar su Ruta klausemes Zemynos kankliu skambejimo, siandien skaitau Tavo straipsni. Aciu, Jums, mielosios!

    Atsakyti
  10. Evaldas says:
    11 m. ago

    Tiesiai i dešimtuką.Per dvidešimt metų taip reformavom švietimą ,kad užsiauginom buką abejingą apkvakusia laisvės kartą….sveikinu!

    Atsakyti
  11. Arvydas says:
    11 m. ago

    Ponui Vilmantui Rutkauskui, Krikščionybė, visu pirma, ne žydų religija, o Vatikano, ir ten sudėlioti ne tik šiaurės Afrikos, bet ir Artimųjų Rytų legendos, mitai.Siūlyčiau Vatikanui organizuoti kryžiaus žygį, išvaduoti Jeruzalę per ilgai užsibuvo Lietuvoje, atkurti pokario metu iš pasaulio žemėlapių ištrinta Prūsijos valstybę, atsižvelgiant į tokį faktą, kaip susirūpinę ekologistai nykstančiom rūšim, ne tik augalų, bet ir gyvūnų. Įvardinčiau kaip azijatų religija, ne tik krikščionybę, bet ir islamistus, tai tik nubrėžta linija, žmonių sąmonėje, žydkrikčioniška – islamistinė pasaulėžiūra. Kai kurie archeloginiai radiniai rodo kai ką kitka. Civilizacija kilo tikrai ne Artimuose Rytuose.. paskaitykite Jordano ” Getika ” iš V amžiaus.

    Atsakyti
  12. ašei says:
    11 m. ago

    Žaismingai surašyta ir akivaizdi problema paliesta, smagu, kad apsieita ir be didelės pagiežos kitoms religijoms.
    O dėl šienavimo – siūlau iš kaimo pasiskolint dalgių, jeigu reikia, užsodint naujus dalgiakočius, pasikviest kokį vietinį dieduką, kad išmokytų iškalt (nuostabiai skamba kalami dalgiai, tai ne įkyrus žoliapjovių zyzimas), sustot keliems vyrams ir išguldyt pradalges. Aš taip pasiilgau pagarbos kaimo tylai, kai tos žoliapjovės atėjo į madą…

    Atsakyti
    • one says:
      11 m. ago

      Aš prieš keletą metų taip bandžiau tvarkyti vieną sodybėlę. Tai kiekvienąsyk atvažiavęs iš naujo šienaudavau kelias dienas. Taip kitiems darbams (stogo remontui, namo tvarkymui, net ir medžių genėjimui) laiko ir nelikdavo.
      Pabandykite, kiek gali nušienauti vienas žmogus per dieną, ir per kiek laiko atauga tas nušienautas plotas.

      Atsakyti
  13. Vijole says:
    11 m. ago

    Na jau seniai neisivelus tarp tavo darzelio “piktzoliu” ir tikrai pasiilgos tavo veiklos. Aciu uz straipnsi, stai man buvo labai geras pakartoninis pabendravimas. O man regis daugeliui ir, duok Dieve, pakankamai Lietuvaiciu, uztenkamai protingos atsiskirti kas yra kas — tik kartais tai uztrunka per ilgai. Sekmes tau.

    Atsakyti
  14. Rasa says:
    11 m. ago

    Žoles pjauti nemoku, bet galiu atvažiuoti prieš stovyklą padėti šieną sugrėbti 🙂

    Atsakyti
  15. Vilma Mare says:
    9 m. ago

    Taip atsiliepiu kaip dar viena amerikonka, vardu Vilma Mare, palaiminusi Krivio deka savo vaikus prigimtinio tikejimo apeigomis, Nemuno ir Neries santakoje. Pati Amerikoje tesdama mokslus, atradau savo prigimtines vertybes, ypac ta apdainuota zmogaus ir gamtos darna (isijautimas, stebejimas, kuris dabar ukio biodinamika vadinasi. O ta zole amerikonka gali gydomuju savybiu turet ir dar savo naturalu naikintoja).
    Naujieji tvarumo principai turi mokytis is tu archetipiniu. Pasaulieciai, nepatyre ukininkai, siekia is manes, gyvos lietuvaites, etnologisku ziniu ir mitu, padedanciu ekologiskai gydyti musu zeme, kiemus, ezerus ir savo vartotojiskas sielas.
    Tegyvuoja darna ir sventa gimtines zeme.
    VilmaMare

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo

2022 04 21
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Pasodinta ąžuolų giraitė J. Gedimino Beržanskio-Klausučio atminimui

Pasodinta ąžuolų giraitė J. Gedimino Beržanskio-Klausučio atminimui

2022 04 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Eikite Jūs…

2022 04 06
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

2022 03 31
Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Romuvos Krive dar kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

2022 03 21
Romuviai vėl kviečia švęsti lygiadienį ant Pūčkorių piliakalnio

Kviečia Pavasario lygiadienio žygis ir šventė ant Pūčkorių piliakalnio.
Švenčiama taip pat Kaune ir Panevėžyje

2022 03 20
etnocentras.lt nuotr.

D. Tamošaitytė. Kas pakirto mūsų tautos šaknis?

2022 01 20
Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė sugrįš su Perkūno trenksmu

2022 01 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
Lietuvoje

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

2022 05 25
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Burtis į kooperatyvus bus lengviau

2022 05 25
Lietuvos kariai | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

2022 05 25
Vėl keičiasi žvejybos taisyklės
Gamta ir žmogus

Žvejams mėgėjams įsigaliojo ne viena naujovė

2022 05 25
Pabėgėliai, Stepanatakertas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Rūpestis pabėgėliais bus patikėtas naujai įstaigai

2022 05 25
Medžioklės taryboje – daugiau visuomenės atstovų
Lietuvoje

Medžiotojams – privalomas draudimas

2022 05 25
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dar: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Perlaidoti palaikai apie 15 patriotiškumo metų: „Misija Sibiras“ stabdo veiklą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
  • Burtis į kooperatyvus bus lengviau
  • Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 644; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 516; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 276; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 260; komentarų: 7
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 244; komentarų: 0
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 242; komentarų: 12

Kiti Straipsniai

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 22
1
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 20 d. mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Lietuvos „Romuvos“ vaidila Vaclovas Mikailionis. Vaclovas Mikailionis gimė 1939 m. rugsėjo 28...

Skaityti toliau

Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo

by Jonas Vaiškūnas
2022 04 21
1
Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 21 d. 14:40-15:25 val. Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių salėje numatyta Seimo narių diskusija dėl Senovės baltų religinės bendrijos...

Skaityti toliau

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

by daiva
2022 04 19
6
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Molėtų rajone, šalia observatorijos, etnokosmologijos sodybą įkūrę ir ten ekskursijas priimantys Daiva ir Jonas Vaiškūnai jau 26 metus balandžio paskutinį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dar: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Perlaidoti palaikai apie 15 patriotiškumo metų: „Misija Sibiras“ stabdo veiklą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Rimgaudas apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Kitas straipsnis

Pirmoji Vilniaus elektromobilių įkrovos stotelė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai