Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva

Inija Trinkūnienė, www.alkas.lt
2010 11 22 11:00
7
I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva

Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.
Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Sutartinių paskelbimas žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo dalimi pradžiugino ir paskatino pasidalyti mintimis apie tai, kokia vietą sutartinės užima mūsų šventėse ir apeigose.

Tarp raštų, kurie buvo siunčiami UNESCO komisijai kaip sutartinių gyvosios tradicijos įrodymas, buvo ir Romuvos (Senosios baltų religijos bendrijos) raštas. Tame rašte, patvirtinant sutartinių gyvybingumą, nurodyta, kad sutartinės praktikuojamos Romuvos bendruomenės apeigų metu.

Kodėl mums, Romuvos žmonėms, svarbios sutartinės? Ir kodėl toks svarbus jų pripažinimas tarptautiniu mastu?

Sutartinės mums svarbios kaip iki mūsų laikų išlikusi nepertraukiama dvasinė tradicija. Jos nepertraukiamumą įrodė mūsų garbi muzikologė dr. Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, J. Basanavičiaus premijos laureatė, pašventusi savo gyvenimą teorinėms sutartinių studijoms ir praktiniam sutartinių populiarinimui.

Sutartinės mums svarbios, nes tai – nepertraukta apeiginės muzikos tradicija, siekianti labai senus laikus. Daiva Vyčinienė, sakydama, kad sutartinės, skirtingai nuo kitų dainų, buvo vadinamos giesmėmis, sako: „Giesmė reiškė ne šiaip sau dainą, dainuojamą bet kada ir bet kur, bet sakralią, skirtą giedoti tam tikru metu (per metines ir šeimos šventes, prieš darbą ar po jo), tam tikrame apeigų kontekste“. Sutartinės – apeigų giesmės, pasiekusios mus iš neatmenamų laikų, jos nepatyrė krikščionybės įtakos ir tai leidžia mums jas laikyti Romuvos giesmėmis.

Jorė Punske
Jorė Punske | Romuvos nuotr.

Apeiginę sutartinių paskirtį nusako ir jų meditacinis pobūdis. Kaip teigia D. Vyčinienė: „Tačiau bene didžiausias skirtumas nuo dainų – tai tam tikras hipnotinis sutartinių poveikis, susidarantis dėl nuolatinio refrenų kartojimo, jokių kulminacijų nebuvimo melodijoje, nenutrūkstančios muzikos tėkmės (sutartinės dažnai giedamos ratu – jų muzika neturi nei ryškios pradžios, nei pabaigos).“

Sutartinių paskelbimas nematerialiojo pasaulio paveldo dalimi mums Romuvos žmonėms ypač svarbus, nes sutartinėse atsispindi esminiai mūsų tradicijos bruožai. Archajinė sutartinių struktūra idealiai išsaugojo darnos sampratą. Skirtingos vienu metu giedamos melodijos ir sekundiniais sąskambiais „sumušami“ balsai atskleidžia ypatingą baltų kultūros bruožą – darnos filosofiją. Sutartinės skiriasi nuo paprastų dainų tuo, kad giedantys sutartinę dainininkai kiekvienas atlieka savo partiją atskirai, tačiau išlaiko sutarimą tarpusavy. To sutarimo esmė ta, kad sutariantis dainininkas sugeba išlaikyti savo individualumą, arba atskirą melodiją. Tai atsispindi ir pačiame sutartinių pavadinime. Ir tai yra aukštesnio lygmens sutarimas nei tos pačios melodijos atlikimas. Yra pavyzdžių, kur sutartinių kaip darną kuriančių giesmių pobūdis atsispindi ne tik jų struktūroje, bet ir tekstuose. Pavyzdžiu galėtų būti sutartinė „Rimo rimo tūto, rimo rimo tūta, sutarjiela, sutarjiela“, kur „rimo“ sietinas su rimtimi, ramybe, „tūto“ – su aktyvumu, o jų santykį nusako „sutarjiela“ – sutarimas arba darna.

Sutartinių atgimimas sietinas ir su Romuvos, Senosios baltų religijos atgimimu XX amžiaus antrojoje pusėje. Svarbiausios Romuvos giesmės – sutartinės.

Prisiminkime Rasos šventes, pradėtas švęsti šešiasdešimtaisias metais. Pirmoji sutartinė, suvedusi mus į didijį apeigų ratą, buvo „Dijūta kalnali“. Du žodžiai, kartojami šimtų balsų, sujungė mus su senųjų laikų alkais, protėviais ir Dievais.

Visos svarbiausios Romuvos Dievams skirtos giesmės susijusios su sutartinėmis.

1982 metais vienoje iš slaptai švenčiamų Rasos švenčių pirmą kartą nuskambėjo sutartinė „Didysie mūsų dievaite mūsų“, užrašyta L. Jucevičiaus XIX a. viduryje prie Vilniaus, Nemenčinės apylinkėse. Melodiją pritaikė Evaldas Vyčinas. Tuomet susirinkęs švęsti Rasos šventės jaunimas, palydėjęs Saulę, ant Sartų ežero kranto užkūrė aukurą ir sugiedojo šią sutartinę.

L. Jucevičius, apibūdindamas šios sutartinės užrašymo aplinkybes, pažymėjo, kad ji atliekama liaudies iškilmėse per Petrines, kada Vilniaus miesto ir apylinkių žmonės Antakalnio pušynuose rinkdavę žolynus. Jo manymu, tai senovinis, dar pagoniškų laikų palikimas. Mitologai mano, kad šioje sutartinėje minimas šv. Petras pakeitė patį Perkūną.

Ta pati Perkūnui skirta sutartinė skambėjo 2001 metais Kurtuvėnuose Romuvos vasaros stovyklos metu statant liaudies meistro Martinaičio sukurtą Perkūno skulptūrą.

Romuvos giesmė Gabijai, ugnies Deivei, taip pat remiasi sutartine “Dega ugnela tūta, tūta, dega Gabija, tūta tūta”.

Deivei Žemynai skirtai sutartinei “Žemynėle, žiedkelėle” pritaikyta sutartinės “Šiaip sėjau linelį” melodija.

Daug sutartinių įrašė Romuvos apeigų folkloro grupė “Kūlgrinda” “Saulės giesmių”, “Ugnies apeigų”, “Giesmių Perkūnui” kompaktinėse plokštelėse.

Sutartinės, giedamos per Romuvos apeigas, mums kiekvieną sykį patvirtina mūsų religinės tradicijos tąsą ir nepertraukiamumą. Sutartinės padeda mums atskleisti religinę lietuviškosios tradicijos esmę, o mūsų apeigos grąžina sutartinėms deramą vietą – sakralinę, apeiginę – prie šventos aukuro ugnies, po šimtamečiu ąžuolu – protėvių Alke.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Trinkūnienė. Dievai ir dainos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Valdas says:
    12 metų ago

    … pilkas, šaltas, sunkus ir apvalainas riedulys pasiruošęs riedėt dardėt ir vartaliotis iš džiaugsmo kad ir purvyne, kai niekieno smalsios akys nemato. Nes šiandien buvo sušildytas saulės, dažnai jis nuprausiamas lietaus. Ir žino tikrai, kad bus iškeltas žmogaus. Tvirtovės bokšto aukštybėj …

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Vakar ”netyčia” sužinojau, kad mano sūnus Rūkas Kauno Politechnikume lanko tautinius šokius. Mane tai slapta sujaudino iki ašarų. Pradėjau svajoti-jei dar marčią parvestų…Sėkmės,,sėkmės,sėkmės, visiems, visiems ”ALKO” skaitytojams ir rašytojams ,kokie jūs bebūtumėt, jūs-jėga.

    Atsakyti
  3. Kelmas says:
    12 metų ago

    Sutartinės- lietuvių aukštosios dvasinės kultūros svarbi sudėtinė dalis. Jų įvaldymas ir naudojimas gyvenime rodo žmogaus dvasingumo lygį.

    Atsakyti
  4. sutartine says:
    12 metų ago

    sutartines yra jega

    Atsakyti
  5. sutariela says:
    12 metų ago

    Faktas- sutartinės yra puiki meditacija, faktas – dėl savo struktūros ir apeiginio pobūdžio jos praktiškai nepakito, ir taip šitose dermėse esti dar daugiau jėgos… Ir nereikia būti lietuviu, kad tą pajustum. Į sutartinių skambesį žmonės jautriai reaguoja nepaisant jų kultūrinės patirties, nesusijusios su baltišku folkloru ar baltiška kultūra apskritai. Nuostabu, ačiū Inijai už puikų straipsnį ir už sutartinių giedojimą bei šios tradicijos palaikymą dar didesnis ačiū 😉

    Atsakyti
  6. alva says:
    12 metų ago

    Cia Kembliui………

    Atsakyti
  7. Giedrius says:
    12 metų ago

    Mielas Kembli, zinau kas tu, bet visai tai nesvarbu, ka besakytum, mes tave mylime 🙂 nori tu ar ne to, kad pasiustum po simts kalakutu :)!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

2022 12 31
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

2022 12 20
Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.

Vilniaus romuva kviečia į Žiemos saulėgrįžos šventę Vilniuje

2022 12 14
„Leliumų kanklės“ 2022 | rengėjų nuotr.

Kviečia kanklių muzikos ir dainų vakaras!

2022 12 13
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?

2022 12 07
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

G. Martišius. Gamtmeldystė. Išsigelbėjimas?

2022 11 14
Elnio Devyniaragio pašto atvirukas | dailininkės Gerdos Narusevičienės pieš.

Mažieji romuviai ir vėl sulauks Elnio Devyniaragio pašto laiškų

2022 11 06
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kam kelia baimę senoji baltų religija?

2022 11 01
Jonas Gediminas Beržanskis Klausutis | archyvinė nuotr.

V. Velička. Giminės mitas – Genties mitulys

2022 10 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Gatvių apšvietimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dviejuose miestuose atnaujintas apšvietimas

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Į ką atkreipti dėmesį perkant vandenį plastikiniame butelyje?
Lietuvoje

Pasiektas naujas pakuočių grąžinimo rekordas

2023 01 26
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.
Lietuvoje

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas kiek laiko būtina valyti baldus?
  • Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių
  • Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 31
0
Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

2022 m. birželio 23 d. Kernavėje atšvęsta jau 55-oji Rasos šventė! Ta proga prisiminkime prieš 5 metus – 2017 m,...

Skaityti toliau

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 24
12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie pagrindines senovės baltų tikėjimas nuostatas Komentaras TV laidoje kalbasi žurnalistė Giedrė Gorienė ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Romuvos...

Skaityti toliau

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 20
2
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuvos bendruomenė ir Lietuvos ramuvų sąjunga senovės baltų kultūrą, papročius ir senąjį baltų tikėjimą jaunajai kartai perteikia kasmetinėse Ramuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • A. Juozaitis istorikui apie Dainų šventėms uždegta žalia šviesa

Kitas straipsnis

A.Medalinskas. Visuomenės kunkuliavimo metas: priverskime valdžią keistis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai