Pirmadienis, 20 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos)

www.alkas.lt
2017-11-13 08:00:59
107
PERŽIŪROS
3
Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lapkričio 10 d. Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija (चिन्मय पंड्या) Lietuvos Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas.

Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į Inijos Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, o taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą.

Rašto įteikimo apeigoje dalyvavo Romuvos bendruomenės nariai, mokslo ir visuomenės veikėjai, Lietuvos Respublikos Užsienio ministerijos atstovai, nusipelnę Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių plėtojimo srityje. Krivė I. Trinkūnienė, atsakydama į dr. Č. Pandijos sveikinimą, pabrėžė, kad priimdama šį garbingą įvertinimą, ji dalinasi šiuo vardu pirmiausia su savo šviesios atminties gyvenimo bendrakeleiviu Kriviu Jonu Jauniumi Trinkūnu, kuris jau nuo 1967 m. buvo Romuvos judėjimo gaivintojas ir drauge Lietuvos-Indijos draugijos kūrėjas, padėjęs pamatus ir šiam Haridvaro universiteto pripažinimui.

Lietuvos Respublikos Užsienio ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento vadovė Diana Mickevičienė, dipomatė, daug metų dirbusi ministre patarėja Lietuvos ambasadoje Indijoje, pasidžiaugė, kad tai jau antras garbės daktaro vardas, kurį lietuviams suteikia Indijos universitetai. Pirmąjį garbės daktaro vardą suteikė Kalkutos universitetas garsiam keliautojui ir Lietuvos bei Indijos kultūrinių ryšių tyrinėtojui Antanui Poškai, praėjus 22 metams po jo mirties – 2014 m.

Diplomatės nuomone, tai liudija apie Indijos mokslo ir kultūros dėmesio santykiams su Lietuva ir kitomis Baltijos šalims augimą. Prie šio indų susidomėjimo lietuvių kultūra daug prisidėjo Romuvos krivė Inija ir kiti romuviai. Su krivės Inijos Trinkūnienės parama Haridvaro universitete buvo įsteigtas ir pirmasis Azijos žemyne Baltų kultūros tyrimo centras. Krivę su garbingu vardu pasveikino akademikas Romualdas Grigas, dr. Dainius Razauskas, kiti šio įvykio dalyviai. 

I. Trinkūnienės visuomeninė veikla prasidėjo aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje, įsijungus į Vilniaus universiteto etnokultūrinį judėjimą. Inija kartu su J. Trinkūnu įkūrė apeigų grupę “Kūlgrinda”, parengė ir išleido giesmių baltų Dievams ir Deivėms kompaktines plokšteles. I. Trinkūnienė yra viena iš Senovės baltų religinės bendrijos Romuva kūrėjų, 2014 metais išrinkta Romuvos krive. I.Trinkūnienė aktyviai dalyvauja Europos etninių religijų kongreso veikloje, yra šios organizacijos tarybos narė, Europos etninių religijų kongreso rengtų tarptautinių konferencijų rengėja ir dalyvė. 2015 metais atstovaudama Romuvą ir Europos etninių religijų kongresą pristatė Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos veiklą Pasaulio religijų parlamente Salt Leik Sityje (JAV).

Nuo 2003 metų aktyviai įsijungė į tarptautinių kultūros studijų (Internacional Center for Cultural studies) centro Indijoje organizuojamų konferencijų, skirtų prigimtinių religijų vadovų ir bendruomenių stiprinimui rengimą. 2003, 2006, 2009 ir 2015 metais Indijoje rengtose konferencijose skaitė pranešimus, pristatė Lietuvių prigimtinę kultūrą, senosios baltų religijos apeigas. Pristatydama Romuvą ir Lietuvą plačiajai Indijos visuomenei I. Trinkūnienė daug kartų susitiko su Indijos religiniais lyderiais, lankė vietos bendruomenes ir gentis.


Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Haridvaro universiteto diplomas pažymintis, kad Inijai Trinkūnienei suteiktas Haridvaro universiteto filosofijos garbės daktaro vardas | Alkas.lt nuotr.
Haridvaro universiteto diplomas pažymintis, kad Inijai Trinkūnienei suteiktas Haridvaro universiteto filosofijos garbės daktaro vardas | Alkas.lt nuotr.

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)
  2. Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video)
  3. Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)
  4. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  5. Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos)
  6. Romuvos delegacija lankosi Himalajuose (nuotraukos)
  7. Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video)
  8. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  9. Lietuvos Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė pagerbta už indėlį į lietuvybės saugojimą (nuotraukos)
  10. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  11. Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
  12. Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga
  13. Lietuvos vardas minimas Indijos dienraščių puslapiuose
  14. Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
  15. Romuvos mokykla kviečia gilintis į baltų kultūrą ir religiją

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Žemyna says:
    9 metai ago

    Kaip smagu!
    Nepaprastai malonu, kai kažkas ant sparnų tokią žinią parskraidina…
    Nuoširdžiausi sveikinimai Krivei.

    Atsakyti
  2. VA says:
    9 metai ago

    labai džiaugiuosi, kad Inija Trinkūnienė gauna sau verto pripažinimo. Ji su savo vyru a.a. Jonu pramušė ledus visiems turinčius filosofinius gabumus ir mokėjimą pažiūrėti “iš kito kampo”. Jie paskyrė savo gyvenimus Lietuvai ir Lietuviams. Noriu pasakyti — ačiū iš visos širdies. Mylim jus.

    Atsakyti
  3. Dalia says:
    9 metai ago

    Nuoširdžiai džiaugiuosi! Tai yra ir Lietuvos įvertinimas!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemės sklypai
Lietuvoje

Kur kreiptis pastebėjus žemės naudojimo pažeidimus?

2026 07 19
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Atvertas kelias Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai

2026 07 19
Viktoras Miltakis
Lietuvoje

Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis

2026 07 19
Žievėgraužis tipografas
Gamta ir ekologija

Žievėgraužio tipografo židinių miškuose sumažėjo

2026 07 18
Oro kondicionierius
Lietuvoje

Ką žinoti gyvenamajame pastate įsirengiant kondicionierių?

2026 07 18
Medžiai mieste
Gamta ir žmogus

Miestuose medžių vis daugiau, tačiau didelio pavėsio – vis mažiau

2026 07 18
Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis
Gamta ir ekologija

Kaip kovoti su invaziniais šliužais: būdai, kuriuos pataria žinovai

2026 07 18
Pristatomi išskirtiniai karpiniai
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejuje pristatomi išskirtiniai karpiniai

2026 07 18
Agnė Matulionytė. Bangavimo dažnis, 2026
Kultūra

Raidžių ritmu kuriama jūra: A. Matulionytės paroda „Neskaityta srovė“

2026 07 18
Vilniaus arkikatedra
Kultūros paveldas

LMT skelbia kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius

2026 07 18
Palangoje prasideda kūrybos savaitė vaikams
Kultūra

Palangoje prasideda kūrybos ir pasakų savaitė vaikams

2026 07 18
Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai
Lietuvoje

Švietimo ministrė: Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai

2026 07 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • klaustukas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liepos 20-osios horoskopas: susitarti padės aiškiai nubrėžtos ribos
  • Nešvarus ar subraižytas automobilio stiklas vasarą blogina matomumą
  • Kur kreiptis pastebėjus žemės naudojimo pažeidimus?
  • Dažnos vasaros liūtys: žinovas primena apie važiavimo slidžia danga klaidas

Kiti Straipsniai

Medėja Šalkutė ir Monika Gulbickytė Indijoje

Indiją iš arti pažinusios VU studentės: „Šalies tikrovė gerokai įvairesnė už jos įvaizdį Europoje“

2026 07 13
Jotvingių premijos

Laukiama paraiškų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms

2026 07 08
Karalius Mindaugas ir Rasos šventės ugnys

J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas

2026 07 06
Vytautas Sinica ir muftijus Beganskas LRT radijo studijos koliaže

V. Sinica. Beganskas įkūnija Islamo melą

2026 06 29
Birželio 23 d. Verkių rūmų parke vyks Rasos šventė

Rasos šventė Verkių parke kviečia pasitikti trumpiausią metų naktį

2026 06 20
Druskininkams -Europos medžių miesto apdovanojimas

Druskininkai paskelbti 2026 metų Europos medžių miestu

2026 06 18
Skaistakalnio Romuva kviečia į vasaros saulėgrįžos šventę

Skaistakalnio Romuva kviečia į vasaros saulėgrįžos šventę

2026 06 17
Mokytoja

Kviečia siūlyti nusipelniusius mokytojus Lituanistinio švietimo mokytojo premijai gauti

2026 06 02
Frydrichas Mercas Vilniuje

Aleksandro Stulginskio žvaigždė skirta F. Mercui

2026 05 06
XXX Jorė: Perkūno pasukimas

Kulionyse švenčiama viena svarbiausių senosios baltų pasaulėžiūros švenčių – Jorė

2026 04 26

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • klaustukas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Rimgaudas apie LMT skelbia kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius
Kitas straipsnis
Trakų pilyje vyks dviejų R.Dichavičiaus albumų pristatymas

Trakų pilyje vyks dviejų R.Dichavičiaus albumų pristatymas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai