P.R. Liubertaitė-Žižiūnienė. Atviras laiškas Seimo pirmininkui dėl pavardžių rašybos (29)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo 1998 metų aktyviai dalyvavau diskusijose dėl pavardžių rašybos tiek dokumentuose, tiek viešojoje erdvėje: žiniasklaidoje, leidiniuose. Buvome sukūrę Valstybinę kalbos grupę prie Lietuvos vartotojų asociacijos, kuriai daugybę metų vadovavau. Valstybinės kalbos grupės veikloje aktyviai dalyvavo garbūs kalbininkai Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis, šviesaus atminimo Vincas Urbutis; filosofai Krescencijus Stoškus, šviesaus atminimo Romualdas Ozolas ir Ipolitas Ledas ir kt. 

Seku visus su šia dirbtinai sureikšminta problema susijusius įvykius, pati rašau straipsnius ta tema ir labai stebiuosi, kad technokratas Ministras Pirmininkas ėmėsi tvarkyti kalbos dalykus, apie kuriuos nieko neišmano, tik skuba tą problemą išspręsti pervažiuodamas tarsi buldozeriu per visų mokslininkų lituanistų tyrinėjimus, nuomonę, jų darbus tarsi norėdamas prieš visus pasirodyti viršesnis, nes jis juk Premjeras. Taip negalima. Ne Vyriausybės reikalas spręsti pavardžių rašybos klausimus ir nėra jokio reikalo kurti pavardžių įstatymus. Tai yra gėdingas dalykas prieš visą pasaulį, nes nė vienoje pasaulio šalyje tokio įstatymo nėra. Toks įstatymas tik skaldys visuomenę, kurstys aistras ir gali pasitarnauti Lietuvai priešiškoms jėgoms kurti autonomiją Rytų Lietuvoje, kad Rusija turėtų galimybę šitokiu būdu turėtų anklavą į Europą, nes visokiais būdais seniai to siekia. Argi politikai tokie trumparegiai, kad to iki šiol neįžvelgė, kai artėja Rusijos karinės pratybos, o prieš jas žaidžiama pavojinga besidarančia pavardžių korta? Pagaliau ar politikai neturi ko veikti, kad užsiima tokiais menkais dalykais, kai yra daugybė šalyje svarbių spręstinų problemų?! 

Lietuvos kalbininkai daugybę kartų yra pasakę savo nuomonę tuo klausimu, todėl siūlau atiduoti tų klausimų sprendimą į jų rankas ir nekurstyti aistrų. Jokių balsavimų ar įstatymų priėmimų neturi būti, kad nejuokintume pasaulio ir neskaldytume visuomenės. Jeigu politikai dar užsiims ir raidyno pertvarkymu, tai koks darbas beliks mokslininkams. Nutraukite visus tuos nereikalingus debatus, kuriuos sukelia siautėjantys „ekspertai“, kad nurimtų nereikalingos aistros, ir palikite visa tai spręsti mokslininkams. 

Ne kartą teko klausytis parlamentaro Gintaro Songailos į Lietuvą pakviestų latvių mokslininkų, kurie skaitė pranešimus pavardžių rašymo tema Latvijoje ir niekas nei ES institucijose, nei Europos žmogaus teisių teisme Latvijai dėl to jokių pretenzijų neturi. Kodėl nepalaikoma Latvijos pozicija? Toks Latvijos palaikymas būtų svarbus ir reikšmingas ne tik kalbiniu, bet ir politiniu požiūriu Baltijos regione. Tai dviejų dar likusių baltų šalių vienybės ir išlikimo klausimas. 

Šiandien ta tema pasisakė du mokslininkai – Artūnas Judžentis ir Kazimieras Garšva.

Pagarbiai,

Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Laiškai Alkui, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *