Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

P. R. Liubertaitė. Kalbos „ekspertai“ vykdo jedinstvininkų užsakymus?

Pranciška Regina Liubertaitė, www.alkas.lt
2017 03 27 07:45
20
P. R. Liubertaitė. Kalbos „ekspertai“ vykdo jedinstvininkų užsakymus?
Lietuvos Respublikos piliečio „pasas“ | Alkas.lt nuotr.
Lietuvos Respublikos piliečio „pasas“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje nuolat yra pakurstomas nelietuviškų pavardžių lietuviškuose dokumentuose klausimas (ypač pasikeitus valdžiai), vis atrandant kitokių priekabių ir mėginimų tvarkyti tuos nepaklusnius lietuvius. Kai sukeliamos tokio pobūdžio „audros“, kiekvieną kartą vis atsiranda „ekspertų“ iš intelektualų, dažniausiai istorikų ir politikų, kurie, parašę tekstus apie neva Lietuvoje engiamus užsieniečius įrašant jų pavardes į lietuviškus pasus, po jais pasirašo ir pavadina peticijomis. Keista, kad tie „ekspertai“ pučia miglas ir iškraipo visiems žinomas tiesas, kurios beveik du dešimtmečius buvo nuolat keliamos diskusijose spaudoje.

Žymieji Lietuvos kalbininkai daugybę kartų, moksliškai pagrindę savo teiginius, atsakė į tas dirbtinai keliamas problemas. Gaila, kad tie kalbininkai dažnai nustumiami, mėginami užčiaupti, bet leidžiama reikštis tik „ekspertams“. Beveik etatiniai tokių peticijų pasirašinėtojai atrodo taip, tarsi visi būtų perėję į jedinstveninkų pusę ir jiems nuolankiai tarnautų.

Tokie užsieniečių kurstymai prieš Lietuvą platinami Lietuvos spaudoje kai kurių mūsų žurnalistų. Šitokiais veiksmais jie prisideda prie Lietuvos skaldymo iš vidaus, kuris skatinamas Lietuvai priešiškų jėgų Rytuose: vykdomas įvairiakalbės Lietuvos visuomenės kiršinimas dar ir pasitelkus Lenkiją su kai kuriais jos politikais.

Visai neseniai internetinėje spaudoje buvo Vaido Saldžiūno, rašančio šalies gynybos temomis, straipsnis, kuriame aiškiai išdėstyta, ko ir kaip siekia Rytų kaimynai. Cituoju ištrauką iš jo pasisakymo „Planas, kaip padalinti „Pribaltiką“: kas iš tiesų slapta rašė instrukcijas“:

 „Baltijos šalys yra agresyvūs rusofobijos bastionai, dergiantys Rusiją. Tai yra dirbtiniai dariniai, todėl neturi teisės egzistuoti, tačiau ką su šiais nykštukais daryti, jei jie jau tapo NATO placdarmu? Papirkti? Ne, yra gudresnis planas – suskaldyti Lietuvą, Latviją ir Estiją iš vidaus ir iš esmės pakartoti Krymo ar Abchazijos bei Pietų Osetijos scenarijus.“

Skaitantys šį mano nurodytą tekstą, turėtų atkreipti dėmesį į straipsnyje įdėtą žemėlapį, pagal kurį akivaizdu, kad tikslas yra įvairiais būdais skaldyti Lietuvos vientisumą: kurti autonomijas, federacijas, laisvąsias ekonomines zonas ir kt.

Neslėpsiu, kad ir mane mėginama atakuoti ne tik mobiliojo ryšio, bet ir įslaptinto laidinio telefono skambučiais, nes apie du dešimtmečius vadovavau Valstybinės kalbos grupei prie Lietuvos vartotojų asociacijos (šios grupės koordinuota veikla sustingo mirus Lietuvos vartotojų asociacijos, kurios patalpose vykdavo pasitarimai, vadovui, kai kuriems kalbininkams ir kalbos darbuotojams, bet ir toliau liko dirbti pavieniai šios grupės nariai).

Tačiau mėginant kiršinti ir skaldyti iš vidaus, nieko naujo nesugalvojama. Galbūt tik tikimasi, kad nuolat kartojant tą patį, vieną kartą pavyks palaužti tuos neparklupdomus lietuvius.

O kartojama štai kas:

  • Užsieniečiai arba už jų ištekėjusios moterys (žmonos) dėl pavardžių rašybos Lietuvos Respublikos pasuose yra diskriminuojami, jų pavardės yra iškraipomos;
  • Neleidžiama rašyti užsieniečių pavardžių nelietuviškais rašmenimis pirmame Lietuvos Respublikos piliečio paso puslapyje, o tai esą yra ne tik diskriminacija, bet ir patys tokie įrašai neturi teisinio pagrindo;
  • Grasinama, kad kitataučiai Lietuvos piliečiai kreipsis į Europos žmogaus teisių teismą, nes pažeidžiamos jų teisės;
  • Kitataučių pavardžių rašyba Lietuvos Respublikos piliečių pasuose yra strateginis klausimas santykiuose su Lenkija.

Iš esmės nieko naujo nesugalvojama, tik mėginama kurstyti nesantaiką skaldant ir supriešinant  visuomenę. Esminė visų tų skiedalų mintis – suklaidinti braunantis pro atviras duris.

Žymių Lietuvos kalbininkų ne kartą buvo rašyta, kad lietuvių kalba yra sistema, kuri apima ne tik įrašus pasuose, bet ir įstatymus, sandorius, registrus, bendravimą ir susirašinėjimą valstybinėse įstaigose. Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių, todėl visi įrašai įvairiuose dokumentuose Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo tautybės, yra daromi tik lietuvių kalba. Tačiau kai kurie „ekspertai“, persimetę į jedinstvininkų pusę, sugalvojo naują „teoriją“, kad pavardės (ypač užsieniečių) nepriklauso kalbos sričiai, kad tai politikos sritis. Kas galėtų paneigti, kad tie „ekspertai“, tarp kurių per tuos diskusijų dešimtmečius buvo ne tik istorikai, politikai, bet ir gydytojas (į gydytojo darbą nepretendavo nė vienas kalbininkas),  nėra tampomi nematomomis virvutėmis (aišku, kad ne už ačiū) atidirbti už Lietuvai priešiškų valstybių politinius užsakymus, kad prasidėtų kalbos sumaištis, kuri labiausiai keltų painiavą įvairiuose registruose. O keltų todėl, kad registrams elektroninės programos yra sukurtos lietuvių kalbos, o ne kitų kalbų pagrindu, todėl pirmiausia strigtų Registrų centro darbas. Paprasčiausiai pavardės su nelietuviškais rašmenimis elektroninės programos neleistų įvesti, o to ko gero nežino visi vargu ar kompiuteriais besinaudojantys peticijų autoriai.

Šią Lietuvoje dirbtinai keliamą problemą yra jau senokai puikiai išsprendę latviai pagal pageidavimus darydami įrašus į kitakalbių Latvijos piliečių pasus papildomame puslapyje. Ir niekas Latvijos už tai nei baudžia, nei atsiranda nesutinkančių su tokiomis šios Baltijos valstybės nuostatomis. Ne kartą šia tema teko klausytis profesorių, latvių kalbos specialistų, paskaitų, kurios buvo surengtos Lietuvos Seime. Tad išeitų, kad Latvijoje kitataučių pavardžių rašyba yra kalbos srities reikalas, o Lietuvoje – politikos. Dėl minėtos priežasties ir esame tampomi, murkdomi niekinėse diskusijose kiršinant Lietuvos žmones. Net poeto Adomo Mickevičiaus provaikaičiai pasitelkti tai skaldymo politikai kurpti, kad būtų galima daryti tolesnius žingsnius – reikalauti autonomijos lenkų gausiau apgyvendintame krašte, ko lig šiol nepavyko padaryti, nes trūksta dviejų dalykų (pavardžių ir vietovardžių originalo kalba), kurie atitiktų visus reikalavimus tai autonomijai įgyvendinti. Nors pats A. Mickevičius, ilgokai gyvenęs ir dirbęs Kaune, vargu ar pritartų tokiai kiršinimo politikai, naudojant jį kaip autoritetą, nes poetas tikrai mylėjo Lietuvą ir akivaizdžiai mokėjo lietuviškai (tai rodo išlikę jo ranka užrašyti surinkti lietuvių tautosakos tekstai), bet savo kūrinius rašė lenkų kalba tokiu būdu siekdamas plačiau skleisti savo kūrybą pasauliui.

Tolesni žingsniai yra numanomi: autonomijos, kurios nepavyksta įgyvendinti, kūrimas, etninių grupių išskirstymas į atskirus darinius, ekonominių zonų kūrimas ir kt. Ir visa tai mėginama daryti su dar Romos imperijoje vartotu šūkiu – skaldyk ir valdyk, – kurį naudoja agresyvi Rusija.

Pažiūrėkim į asmens pavardę iš pasaulinės pozicijos. Pasaulyje kol kas vyrauja anglų kalba ir niekas jokiais asmeniniais sumetimais vadovaudamasis negali nurodyti, kaip angliakalbėse šalyse turėtų būti rašomos lietuviškos pavardės (lietuvių pavardės yra pritaikomos prie atitinkamos šalies kalbos normų). Ypač tos pavardės, kurios yra su lietuviškais diakritiniais ženklais: ą, ę, ė, į, ų, ū, š, ž, nes jų nėra germanų kalbų raidynuose, ir tai dar kartą įrodo, kad kiekviena kalba yra skirtinga sistema. Minėtose šalyse diakritinių ženklų lietuvių pavardėse nelieka, vadinasi, pagal „ekspertų“ išmanymą mūsų pavardės yra iškraipomos, bet dėl to jie nesuka sau galvos. Gaila, kad jie gina ne lietuvių pavardžių rašybą pasaulyje, bet kitakalbių Lietuvoje. 

Žurnalistai, neišmanydami šios problemos, atsiduria kiršintojų pusėje. Grasinama Europos žmogaus teisių teismu, tik grasintojai turbūt nežino, kad jau keletą kartų buvo besikreipusių į šį teismą, tačiau jie vis gaudavo atsakymą, kad tai kiekvienos ES valstybės vidaus reikalas. 

Pats keisčiausias dalykas, kai lituanistinį išsilavinimą turintis žmogus siūlo lietuvių raidyną papildyti w, q ir x rašmenimis. Pirmiausia, ar toks „ekspertas“ bent suvokia, ką jis studijavo, ir kodėl turėtume grįžti į kalbos ištakas – M. Mažvydo laikus, kai prirašyta daugybė darbų kalbos norminimo tema, padėta daug pastangų apsaugoti lietuvių kalbą nuo svetimų kalbų įtakos. Antra, ar žengus pirmą žingsnį, nebūtų keliami ir tolesni reikalavimai, nes visos pasiūlytos alternatyvos tiems besiskundžiantiems užsieniečiams yra netinkamos. Kadangi akivaizdžiai į juos kreipiamas dėmesys, jie pradeda darytis padėties šeimininkais, kuriems nesvarbu nei mūsų valstybės įstatymai, nei gyvenimo joje nuostatos.

Kodėl turime pataikauti tiems, kurie bando įvesti savo tvarką mūsų šalyje?! Kodėl jiems ne tik leidžiama, bet dar ir skatinama savivalė aiškinant, kad tai strateginės reikšmės dalykai? Tik, deja, nė vienoje šalyje kalba, etnografija, kultūra santykiuose su kitomis šalimis niekada nebuvo ir nėra strateginės reikšmės dalykai, todėl šioje srityje jokiems primygtiniems reikalavimams neprivaloma nusileisti. Reikia pasiekti, kad užsieniečių pavardės lietuviškose pasuose būtų rašomos taip kaip Latvijoje. Taip mes išsaugotume dviejų kaimyninių baltų šalių – Latvijos ir Lietuvos – vienybę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta
  2. P. R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose
  3. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  4. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  5. E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
  6. G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija
  7. O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti
  8. D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos
  9. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
  10. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  11. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  12. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  13. J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
  14. A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime
  15. V. Astas. Kam tarnauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija?
  16. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  17. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  18. Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo
  19. A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito
  20. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
  21. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  22. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  23. Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija)
  24. Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  25. R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
  26. Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?
  27. V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
  28. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
  29. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  30. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. Kaunietis says:
    4 m. ago

    Čia – Lietuva, “ekspertais” čia jau lyja…

    Atsakyti
  2. Taip says:
    4 m. ago

    Didžiausią nuostabą kelia VU Lituanistikos docento A.Smetonos išdavikiška elgsena lietuvių kalbos atžvilgiu,- tai šis profesionalas lituanistas deda pastangas,kad lietuvių gramatikos raidyną papildyti raidėmis ,,w, x,q “, o užsienietiškus,ypač lenkiškus, asmenvardžius oficialiai rašyti užsienietiškais rašmenimis su jų diakritiniais ženklais.Tad,kodėl šis lituanistas užima aukštas akademines pareigas VU-tete ?

    Atsakyti
  3. Atsiprašau, netikslumas: says:
    4 m. ago

    „… reikalauti autonomijos lenkų gausiau apgyvendintame krašte, ko lig šiol nepavyko padaryti, nes trūksta dviejų dalykų (pavardžių ir vietovardžių originalo kalba)”
    Vietovardžiai DABAR yra ORIGINALO kalba, o jedinstveninkai siekia, kad jie būtų išversti į kaimyno kalbą ir kaimyno rašmenimis parašyti.
    Vietovė laikoma etnine tada, kai tai archeologiniais ir kitais artefaktais įrodyta, o ne todėl, kad atvykėliai ar nutautėliai joje salomis gyvena. Ne tam, kas agresyviau reikalauja, lyg viduramžių turgaus cirkas plyšauja, teritorija priklauso.

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      4 m. ago

      Įtariu, kad Vilniuje ir Vilniaus regione tokiu būdu greitai atsiras tokie “vietovardžiai originalo kalba” kaip Pohulianka, Krasnucha, Pod haliami, Antokolj, Čarnyj bor, Pobrieža, Moliaty, Soliečniki ir t.t. Kažkoks marazmas…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Neleisim, kad atsirastų.

        Atsakyti
  4. Žemyna says:
    4 m. ago

    Dalintis |
    P. R. Liubertaitė:
    – Kalbos „ekspertai“ vykdo jedinstvininkų užsakymus?
    Balsas iš tyrų:
    – O tai ne… 🙂 Tiksliau – tai juos finansuojančių darbdavių – kaimynų iš abiejų pusių – užduotis jedinstveninkams vis labiau išsidirbinėti, nebūtų teisių užsakinėti ir „padavėjus” Seime vaikyti.
    Jedinstvenikai su savuoju brigadieriumi – Georgijaus juostelės kavalieriumi tėra uolūs „iš aukščiau” nuleistų komandų vykdytojai.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      4 m. ago

      Kaip gudru… sėdi ‘alke’ uoli iš „iš aukščiau” nuleista ‘Žemyna’, kuri neva kovoja su blogybėmis, bet tikrasis jos tikslas – bjauroti lietuvių kalbą svetimžodžiais. Visiems aišku koks Tautos likimas, kai sugadinama kalba.

      Žemyna:
      ,,ORIGINALO, etnine, archeologiniais, artefaktais, agresyviau, teritorija, finansuojančių, brigadieriumi, kavalieriumi, komandų…”

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Netrukdyk tiems, kuriems Lietuva – Tėvynė.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          4 m. ago

          Taip taip, ir kgb’biukams tėvynė, ir komunistinėms išgamoms tėvynė, ir tau tėvynė…
          Trukdau jums, ‘tėvynainiams’, bjauroti lietuvių kalbą svetimžodžiais, trukdau.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Pats toks, todėl kraštinių čia neieškok.
            Nevaidink kalbos žinovo – jei ją mokėtum, tai ir iš esmės parašyti sugebėtum.

  5. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Citata: “Žurnalistai, neišmanydami šios problemos, atsiduria kiršintojų pusėje”.

    Taigi jie tarnauja Lietuvos priešams – štai kodėl jie tai daro, o nėra suklaidinti.

    Atsakyti
  6. Žmogus says:
    4 m. ago

    Dėl A. Smetonos pozicijos gėda .Tokia pavardė įpareigoja.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      O kokia čia taip jau ypatinga pavardė?
      Palikusio Lietuvą likimo valiai?
      Nekokia garbė – žiūrėk kaip tik nori ir iš kokios pusės nori.

      Atsakyti
  7. Vytis says:
    4 m. ago

    Visada skelbkite, rašykite tų “ekspertų”, lituanistų pavardes. Kitaip – vežimas vietoje…

    Atsakyti
  8. Algirdas Rimaitis says:
    4 m. ago

    Jokiu budu negalima toleruoti bet kokius meginimus keisti esama’ lietuviu’ kalba’,jos rasmenis,nes tai akivaizdus musu’ kulturos, istorijos pazeidimas, bandymas sunaikinti tai, kas buvo proteviu’ sunkiu darbu sukurta.

    Atsakyti
  9. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    4 m. ago

    Autorė Pranciška Regina Liubertaitė rašo “Šią Lietuvoje dirbtinai keliamą problemą yra jau senokai puikiai išsprendę latviai pagal pageidavimus darydami įrašus į kitakalbių Latvijos piliečių pasus papildomame puslapyje.” ir užbaigia taip: “Reikia pasiekti, kad užsieniečių pavardės lietuviškose pasuose būtų rašomos taip kaip Latvijoje. Taip mes išsaugotume dviejų kaimyninių baltų šalių – Latvijos ir Lietuvos – vienybę.”

    Tai visiška nesąmonė, ponia autorė pati perėjo į jedinsveninkų pusę ir tuo kaltina kitus. Pasas yra Valstybės dokumentas pilnumoje su visais savo lapais ir puslapiais. Kaip gali būti taip, kad viename to pačio valstybės dokumento puslapyje galima rašyti nelietuvškas raides, o kitame negalima. Iš kur toksai IDIOTIZMAS? Taigi autorė ragina nepaklusti LR Konstitucijai, todėl yra nelojali Lietuvos valstybei. Jokios problemos iš viso nėra, o tos nesamos problemos kėlimas yra SKALDYMAS, ką ir daro autorė. Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių. Taškas. Latvių pavyzdys yra visiškai nesektinas. 69000 pasirašytojų nori pakeisti LR Konstituciją. Ponuliai, per mažai balsų turite.

    Atsakyti
    • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
      4 m. ago

      “Taip mes išsaugotume dviejų kaimyninių baltų šalių – Latvijos ir Lietuvos – vienybę.”. Kažką kvailiau sugalvoti kažin ar įmanoma. Visiškai nepasitikiu autorės sugebėjimu logiškai mąstyti. Tai kodėl Anglijoje, JAV, Vokietijoje nerašo lenkiškų ir lietuviškų raidžių savo dokumentuose? Todėl, kad gerbia savo Valstybę ir jos įstatymus.

      Atsakyti
  10. ieškant logikos says:
    4 m. ago

    Pirmiausia, pone Jonai (tebūnie dr. ar prof.), prieš pora metų TALKA atliko didžiulį darbą ir šventą pareigą Tėvynei ir Kalbai.
    Pasirašė tūkstančiai LIETUVIŲ – mokslininkų, menininkų, politikų, garsių kalbininkų ir gerokai daugiau nepataikūnų.
    Autorei Reginai (beje, ir poetei) mesti tokius kaltinimus – paprasčiausiai nevyriška… Neįtikinote. Pažįstu Ją kitokią, nei norite nupiešti. Kailio niekada neiškeitusi, nedrebinusi kinkų, Regina ir toliau liks tvirta. Tiesą sakant, vyrai greičiau suskysta…

    Atsakyti
  11. >dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com: says:
    4 m. ago

    Jei, mes, lietuviai, elgsimės kaip latviai pasielgė su įrašais Latvijos Respublikos pasuose, tikrai būsime vieningi su Latvija bent šioje srityje. O dabar net mūsiškiai valdžios vyrai skaldo Lietuvos ir Latvijos vienybę. Gėda!!!!!

    Atsakyti
  12. Ramanauskui says:
    4 m. ago

    Nenusišnekėk, ponas Jedinstvos rėmėjau Romanovski ir neklijuok autorei to, ko ji niekada gyvenime nedarė ir nedarys.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

2021 03 06
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

2021 03 05
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.

Nacionalinėje bibliotekoje prasideda lietuvių kalbai puoselėti skirti renginiai

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
Kultūra

Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai

2021 03 06
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Kultūra

Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

2021 03 06
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito
Gamta ir žmogus

Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui

2021 03 06
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Gamta ir žmogus

Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

2021 03 06
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

2021 03 06
Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės
Gamta ir žmogus

Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės

2021 03 06
Mokytoja su mokiniais | A.Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Savivaldybės kviečiamos jungtis prie saugaus pradinukų grįžimo į mokyklas projekto

2021 03 06
am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vaclovas Mikailionis apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • Svajonė apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“
  • Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui
  • Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1285; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1218; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 938; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 562; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

by daiva
2021 03 06
0
Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
1
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

Mėtoma tarp kontinentų. Pabėgus ir deportuota. Ramstaisi likimo ramentais. Vis dar gyva, dar neparduota. (J. S. eil. „Lietuvė“) Kai pasilikau...

Skaityti toliau

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Vaclovas Mikailionis apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • Svajonė apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
Kitas straipsnis
Vaikai per pramogą mokomi Lietuvos istorijos | Staloteatras.lt nuotr.

Renginyje „Sekretai iš būtųjų laikų“ vaikai ir mokysis, ir pramogaus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai