Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

P. R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose

Pranciška Regina Liubertaitė, www.alkas.lt
2014 04 15 10:12
10
2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje

2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje

Lenkijoje sukurtas provokacins filmas apie Vilniaus susigražinimą | saltinis youtube.com
Lenkijoje sukurtas provokacins filmas apie Vilniaus susigražinimą | saltinis youtube.com

Stebėjau žurnalistės R. Miliūtės ir politine, ir kalbine vadinamą diskusiją dėl kitataučių pavardžių rašymo lietuviškuose pasuose (LRT laida „Teisė žinoti“, 2014-04-14 d.) ir stebėjausi paprasčiausiu ir politikų, ir kalbininkų išsisukinėjimu trumpai ir aiškiai nepasakanat esmės.

Ši problema yra akivaizdžiai politizuota, bet ją, padėjus pagrindus kai kuriems lietuvių kalbą išdavusiems kalbininkams, pasinaudojusi suteikta galimybe, politizavo ne Lietuva, o mūsų kaimyninė valstybė Lenkija, galbūt irgi kieno nors kurstoma. Ir toks didesnės ir galingesnės valstybės politikų elgesys jau rodo kišimąsi į mažesnės valstybės, šiuo atveju Lietuvos, vidaus reikalus, kai dviejų kaimyninių šalių sutartyje aiškiai parašyta, kad lenkų pavardės lietuviškuose pasuose rašomos pagal skambesį (taip kaip tariama, vadinasi, – lietuviškai, nes lenkiškai tariama ir rašoma skirtingai). Tai kodėl Lenkijos politikai nesilaiko sutarties, o kelia kažkokius papildomus reikalavimus?

Kadangi pavardžių rašyba lietuviškuose pasuose yra ne strateginis, o antraeilis tarpvalstybinių santykių klausimas, labai stebina, kodėl jis nuolat ir primygtinai keliamas ir eskaluojamas kylant pavojui dėl Lietuvos valstybingumo arba agresijos. Kai agresyvios Rytų šalies – Rusijos diktatorius siekia atkurti Tarybų Sąjungą ir tą savo planą melu ir šantažu pradėjo nuo Ukrainos ir spėjama, kad ruošiasi tęsti savo žygį eidamas į Moldovą ir Baltijos šalis, Lenkija iš Lietuvos reikalauja įteisinti pavardes lenkiškais rašmenimis, vietoj to, kad kalbėtųsi apie itin svarbius gynybos reikalus, o ne užsiimtų politiniais žaidimais, kurie turbūt sąmoningai žaidžiami norint nukreipti dėmesį nuo ne tik Europai, bet ir visam pasauliui kylančios grėsmės.

Įkyriai peršasi mintis, ar tai nėra Rusijos siekis kurstyti Lenkiją per Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų veikėjus (turiu omenyje LLRA), atkirsti nuo Lietuvos Vilniaus kraštą, kad agresorei būtų sudarytos sąlygos žygiuoti toliau į Europą – į buvusias socialistinio bloko šalis.

Įkyriai peršasi ir dar viena mintis, kodėl pavardžių rašymas ir vietovių pavadinimai lenkų kalba Vilniaus krašte yra tokia svarbi problema Lenkijai. Kas dėl to kursto pačią Lenkiją? Žinant, kad į LLRA yra susibūrę buvę jedinstvos organizacijos ir autonomijos šalininkai, jų tikslai nėra nei dori, nei skaidrūs. Kalbėkime tiesiai ir aiškiai, kad autonomininkams iki autonomijos įtvirtinimo Vilniaus krašte trūksta dviejų neįvykdytų punktų, kuriems buvo vis užkertamas kelias: pavardžių rašymo lenkiškai lietuviškuose pasuose ir Vilniaus krašto vietovių lenkiškų užrašų. Jeigu Vilniaus krašto lenkams yra dalijamos Lenkijos valstybės vėliavos, vadinasi, mūsų strategine partnere vadinamos šalies elgesys darosi nebepatikimas, nes šitaip vyksta gyventojų kiršinimas – nuteikimas prieš Lietuvos valstybę. Toks elgesys yra ne gera partnerystė, o gudri strategija turint paslėptų, aiškiai neįvardijamų tikslų.

Grįžkime prie laidos, kurioje nebuvo pasakyta tiesiai ir aiškiai, kad lietuviškuose pasuose visų Lietuvos piliečių pavardės, nepriklausomai nuo jų tautybės, pagal Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą yra rašomos lietuvių kalba. Kuo yra ypatingi lenkų tautybės Lietuvos piliečiai, kad jiems turi būti suteiktos išskirtinės teisės Lietuvoje? Kam ne paprastiems Vilniaus krašto žmonėms, o LLRA reikalingos tos išskirtinės teisės: ar kurti Vilniaus krašto autonomiją, uždaryti visas lietuviškas mokyklas, jau tą juodą darbą seniai pradėjus, ir varyti iš to krašto lietuvius, ar sudaryti sąlygas Rusijai padėti atkurti TSRS ir toliau įgyvendinti savo tikslus užkariaujant Europą ir visą pasaulį (buvo grasinimų Ameriką paversti pelenais).

Juodi darbai pagal Bibliją yra priskiriami Judui. Gerai, kad yra rengiamos tokios televizijos laidos, nes tauta turi galimybę pamatyti savo judus, kuriuos išduoda dviveidiška šypsena. Per tokius prisitaikėlius ir pataikūnus Lietuva nuolat prievartaujama pažeisti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą. Ar normali yra valstybė, kurios politikai nuolat skatinami prievartauti Konstituciją ir nesilaikyti įstatymų arba juos pakreipti paprašyta linkme už pažadą gauti storą duonos riekę su sviestu kur nors ES institucijose?! Tuo tarpu kalbininkai, kuriems skiriamas apdovanojimas arba užkabinamas medalis, ima politikuoti kartu su politikais, matyt, turėdami viltį taip įsiteikus kopti karjeros laiptais. Deja, politikavimas nėra kalbos mokslas, ir kalbos klasiku nuo pataikavimo ir lankstymosi netampama.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R.Morkūnaitė. Europos Teisingumo Teismo sprendimas dėl pavardžių rašymo – priimtas, tačiau pačią problemą dar teks išspręsti
  2. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  3. P. R. Liubertaitė. Socialdemokratai gal mėgins grąžinti demarkacinę liniją?
  4. Z. Zinkevičius. Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
  5. I. Baranauskienė. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu. Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams
  6. Liberalai jei bus išrinkti į Seimą žada siekti, kad dokumentuose būtų leista pavardžių nerašyti lietuviškais rašmenimis
  7. Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė
  8. A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?
  9. V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos
  10. Aktualusis interviu: Ar Lietuvoje bus įteisinti dvikalbiai užrašai? (audio)
  11. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  12. L. Kasčiūnas: LLRA pelnosi iš tautinių įtampų kurstymo (I)
  13. D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
  14. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  15. A. Zolubas. Pavojingas kėslas
  16. Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
  17. O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“
  18. L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų?
  19. A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
  20. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  21. Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje
  22. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  23. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
  24. Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
  25. A. Veilentienė. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir politikų vergo sindromas. Kodėl norima priimti antikonstitucinius įstatymus?
  26. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  27. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
  28. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  29. V. Žukienė. Lietuvoje vėl formuojama valstybė valstybėje
  30. V.Rubavičius. Ar pereisime prie lenkiškų rašmenų?

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Pikc says:
    7 m. ago

    “Kalbėkime tiesiai ir aiškiai, kad autonomininkams iki autonomijos įtvirtinimo Vilniaus krašte trūksta dviejų neįvykdytų punktų, kuriems buvo vis užkertamas kelias: pavardžių rašymo lenkiškai lietuviškuose pasuose ir Vilniaus krašto vietovių lenkiškų užrašų.” – ne visai taip: yra dar trečias punktas – lenkų kaip antros valstybinės kalbos įvedimas. To taip pat aktyviai (ir agresyviai) siekiama.

    Atsakyti
    • Atas says:
      7 m. ago

      Tikrai taip.Ir nėra čia reikalo padlaidžiauti tiems “tuteišams”.Metai bėga,o jie vis nenori kalbėti lietuviškai,girdėti mūsų kalbą etc.

      Atsakyti
    • Gintaras says:
      7 m. ago

      Tikra teisybė

      Atsakyti
  2. Atas says:
    7 m. ago

    Vėlei,kelintą jau kartą,blokuojama galimybė pasirašyti peticiją dėl lietuvybės išsaugojimo!!!Kai Butk.buvo Lenkijoj
    buvo ta pati situacija.Ar nereiktų pasmerkti p.p.Iriną Nikolajevną,Kirkilą ir panašius.Kuom Jums kliūdo lietuvių kalba?

    Atsakyti
  3. juozas says:
    7 m. ago

    Labai teisingos mintys tik ar “tautos išrinktieji” jį perskaitys ir ar norės suprasti?

    Atsakyti
  4. Vytautas Januševičius says:
    7 m. ago

    Gal čia būtų klausimas kaip tas lenkų-gagauzų reikalavimas buvo prastumtas seime jeigu jis yra prastumtas, kad visi dabar susirupinę nelietuviškom pavardėm. lyvis

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    7 m. ago

    Koks gali būti “kalbėjimasis su Lenkija” dėl gynybos prieš Rusiją, kai Lenkija praeitų metų gruodžio mėnesį su Rusija sudarė sutartį dėl bendros tarptautinės ir ekonomikos politikos regione, o tai reiškia, kad ji veiks bendrai su Rusija, o ne su Lietuva.
    Taigi Lenkija ne ta šalis, su kuria galima kalbėtis dėl gynimosi nuo Rusijos, be to, Lenkija ne ta jėga, kuria galima būtų pasikliautis ginantis nuo Rusijos. Taigi, Lietuvos saugumo partnerystė su Lenkija neužtikrina, tad ji ir nėra reikalinga.

    Atsakyti
  6. Veda says:
    7 m. ago

    Kodėl netinka latviškas svetimų pavardžių rašymo variantas, kai Latvijoje tai tiko ir net lenkų viešų atstovų kelis kartus labai pagirtas latvių rūpestis tautinėmis bendrijomis, kur yra net 3 lenkiškos mokyklos (apie 100 lenkiškų ir panašaus skaičiaus rusiškų mokyklų Lietuvoje netyčia „pamirštama“). Bet atvykę lenkų seimo nariai Lietuvoje aiškina, kad mums būtina remtis tokiais pat kaip ir pas juos, t.y. lenkų įstatymais. Taigi kodėl ne Latvijos?

    Atsakyti
    • tegul tie lenku seimo nariai says:
      7 m. ago

      aiskina pas save,o ne Lietuvoje.cia galioja tik LIETUVOS istatymai.

      Atsakyti
    • Kažin says:
      7 m. ago

      “Remtis ne Latvijos”, o Lenkios įstatymais Lietuvai būtina todėl, kad 1994 metais Brazauskas pasirašė išdavikišką Lietuvos valstybinio bendrumo su Lenkija sutartį (savo esme panašią į Liublino unijos sutartį). Latvija tokios sutarties su Lenkija nėra pasirašiusi, todėl tai, ką Latvija suteikia joje gyvenantiems lenkams yra ne Lenkijos reikalas ir dėl to Lenkija nepasitenkinimų Latvijai reikšti neturi pagrindo.
      Seniai laikas susuvokti kas yra padaryta su Lietuvos valstybine nepriklausomybe minėta 1994 m. sutartimi. Šią sutartį su Lenkija Lietuva gali pabaigti apie tai pranešdama Lenkijai, tačiau Grybauskaitė sutarties notifikavio dokumento svarstyti Seimui per savo 5 metų kadenciją nepteikė.
      Kol tai nebus padaryta, Lenkijos kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus neišvengsime, ramaus valstybinio gyvenimo neturėsime.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

2021 04 02
Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą

Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą

2021 04 01
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

2021 03 23
„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

2021 03 19
Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

2021 03 17
Vida Švedait4 | L. Keterienės nuotr.

Pamiršto knygnešio atminimą išsaugojo tik jo anūkė

2021 03 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Bartas apie Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Kažin apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Bartas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 869; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 497; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 06
17
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 7 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas surengs neformalaus Ateities forumo nuotolinį viešą aptarimą „Lietuvių kalba...

Skaityti toliau

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

by daiva
2021 04 05
4
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka pristato naują virtualią kultūros vertybių svetainę eparodos.mab.lt. Joje pateikiamos naujausios ir anksčiau Vrublevskių bibliotekoje parengtos...

Skaityti toliau

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
20
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

Anglų kalba turtingesnė? Įsiminė viena LRT radijo žurnalisto Mindaugo Jackevičiaus vesta Aktualijų studijos laida, kurios tema man pasirodė gana svarbi:...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Bartas apie Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Kažin apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Bartas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Kitas straipsnis
vstt.lt nuotr.

Pažintis su saugomomis teritorijomis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai