Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos

Artūras Judžentis, www.alkas.lt
2017 06 19 16:14
10
Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas
Alkas.lt koliažas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

„šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1]

„Bent viena iš šių raidžių [w] puikuojasi tiek ant pirmosios lietuviškos apskritai knygos, tiek ant pirmosios lietuviškos LDK knygos viršelių. Ši Mažvydo (1547 m.) ir M. Daukšos (1595 m.) tradicija tęsėsi dar tris šimtus metų. Ignoruoti šią tradiciją (kalbos senamiestį) reiškia užmiršti lietuvių raštijos istoriją.“[2]

Ar iš tiesų tokios tradicijos būta? Kaip mūsų senojoje raštijoje vartotos minimos raidės? Šiame rašinyje ieškoma atsakymo į šiuos klausimus. Apsiribojama raide {w}, nes jos vartojimas yra įdomiausias, o kai kuriais atvejais (Martyno Mažvydo katekizme) – ir sudėtingiausias.

Tai, kad viena ar kita raidė buvo vartojama jau pirmuosiuose lietuviškuose raštuose, dar nedaug ką reiškia. Reikia žiūrėti, kaip ji buvo vartojama, kokia buvo jos vertė kurio nors rašto paminklo rašybos sistemoje. Mat raidynas sudaro uždarą sistemą, kurią galima palyginti su kortų kalade arba šachmatų žaidimu. Kiekvienos raidės vertę lemia tai, kiek ir kokių kitų raidžių vartojama tame pačiame tekste. Juk galime numanyti, kad galimai vienokia tos pačios raidės vertė bus, tarkim, raidyne, kurį sudaro 16 raidžių, ir kitokia ‒ raidyne, sudarytame iš 32 raidžių. Be to, labai svarbu, kokius garsus ta raidė žymi. Raidė {w} mūsų raidyno istorijoje neatsiejamai susijusi su raide {v}.

Raidės {w} Martyno Mažvydo raidyne nėra [3], tačiau ji gausiai vartojamos jo tekstuose. Ja žymėtas garsas [v], pvz.: Diewa 1,10; tewai 8,10; wenu 9,25; wieſchpatie 400,12; Ne weſk 52,19; Tediekawo 535,16. Tačiau turbūt veikiamas lotyniškų raštų tradicijos Mažvydas raidės {w} vengė eiliuoto teksto eilutės pradžioje ‒ ten vietoj jos paprastai rašydavo raidę {v}, pvz.: Viſas welnuwas deiwes apleiſkiet 9,20; Viſur ir gan neteiſibiu 53,11. Iš pacituotų pavyzdžių galima pastebėti, kad raidė {v} juose žymi garsą [v] tik tada, kai eina prieš balsį. Kai ši raidė žodžio pradžioje eidavo prieš priebalsį, tuomet ji (kaip ir lotynų kalboje) žymėdavo garsą [u], pvz.: vgnis 350,11; Vredas 37,11; vß 77,4; vbagams 460,16; vſchauginti 123,18; vſchdes 540,15. Taigi, garsas [v] Mažvydo žymėtas dviem raidėmis – {w} ir {v}. Tokios rašybos sistemos Mažvydas laikėsi tik katekizme (ji būdinga ir vėliau jo giesmyne iš katekizmo perspausdintoms giesmėms).

Šitokios gana sudėtingos (ir nevisai nuoseklios) garso [v] žymėjimo tvarkos atsisakė jau Mažvydo pusbrolis Baltramiejus Vilentas. Pavyzdžiui, veikale Evangelijos ir epistolos jis atsisakė žodžio pradžios garsą [v] žymėti raide {v}. Tam reikalui jis apibendrino raidę {w} (raide {v} jo žymėtas tik žodžio pradžios garsas [u]). Tokiu būdu jis nutraukė lotynišką tradiciją ta pačia raide žymėti du (kad ir artimus) garsus ‒ [u] ir [v], o jų tarimą skirti pagal vietą žodyje.

Pirmosios rankraštinės lietuvių kalbos gramatikos autorius Kristupas Sapūnas apie 1643 m. lotynų kalba parašytoje gramatikoje Compendium Grammaticae Lithvanicae (išleista ji buvo tik po 30 metų Teofilio Šulco, todėl kultūros istorijoje vadinama Sapūno ‒ Šulco gramatika [4]) rašė: „Priebalsės b, k, m, n, p, r, w skamba taip pat ir yra tokios pat kaip vokiečių ir lotynų kalbose“ (p. 75). Kadangi raidės w lotynų abėcėlėje nėra, tai ji yra paimta iš vokiečių ir atitinka garsą v. Šio garso raide u Sapūnas taip pat nežymėjo: „viena [u], paprastai visuose skiemenyse ištariama, niekada neišvirsta į v, bet visuomet išlaiko balsio ypatybes“ (p. 83). Garso v jis taip pat nežymėjo raide v. Taigi, jis rašė: waikas 19, wakar 65, wertas 76, Werkiu 77, Wogiau 46.

Pirmosios spausdintos lietuvių kalbos gramatikos (1653) [5] autorius Danielius Kleinas įtvirtino garso [v] žymėjimą raide {w}. Raidės {v} jam žymėti jis nevartojo: „U, u lietuviai turi tik vieną, nepripažįsta fau, kaip lotynai, bet jos vietoje, kai reikia, vartoja w, pvz.: Adwentas, Ewangelia, wiras, Dowidas“ (p. 424) Taigi, Kleino laikais ir vėliau Mažosios Lietuvos raštuose garsas [v] žymimas tik raide {w}, o raidės {v} visai atsisakyta. Šios tradicijos laikytasi iki pat XX a.

Didžiosios Lietuvos autorius daugiausiai veikė lotynų ir lenkų rašybos tradicijos. Mikalojaus Daukšos katekizme ir postilėje garsas [v] nuosekliai žymėtas lenkiška raide {w} (wienok DK 5,18[6]; giwata DP 14, 47), o raide {v} – pagal lotyniškų raštų tradiciją – tik garsas [u] (tik retkarčiais, paprastai einantis žodžio pradžioje, užrašytas gotikiniu šriftu: vrêdas DP 27,10, vǯkietéiimas DK 107,13; vǯ DK 14,3; arba einantis ne žodžio pradžioje, užrašytas didžiosiomis antikvos raidėmis: WILNIVI DK 109,10, PRIWALVS DK 1,6‒7, PAGRAVDINIMAS 15,1). Paprastai garsas [u] jo žymėtas raide {u}, gryna arba su įvairiais diakritiniais ženklais…

Kaip ir Daukša, Konstantinas Sirvydas Punktuose sakymų ir žodynuose raidę {v} žodžio pradžioje vartojo garsui [u] žymėti (vnt PS I 1,5; vnkßtas D1 28), o raide {w} nuosekliai žymėjo garsą [v] (wagis PS I 28,2, waykas D1 28).

Pirmoji išlikusi gramatika Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – anoniminė 1737 m. Lietuvos kalbų visuma (Universitas lingvarum Litvaniæ). Jos faksimilinį leidimą [7] parengęs ir įvadą parašęs Kazys Eigminas pastebi: „Priebalsiui v žymėti Universite vartojama w (Wôweris 2, Zuwìs 12, Swirtis 12)“ (p. 40). Universito raidyne visai nėra raidės {v}…

Taigi, Didžiojoje Lietuvoje nuo raštijos pradžios iki pat XIX a. pabaigos garsas [v] žymėtas tik raide {w}. Raide {v} iš pradžių tam tikrais atvejais žymėtas garsas [u], o vėliau jos visai atsisakyta.

Garsą [v] nuosekliai žymėti raide {v} savo darbuose (ir lietuvių kalbos gramatikoje) vėl ėmė žymusis vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris (Schleicher). 1854 m. veikale Lituanica I [8] jis rašė: „Nuo lenkų ir ligšiolinės lietuvių rašybos nukrypstu pagal kitų kalbų (pvz., čekų) pavyzdį rašydamas viengubą v vietoje dvigubos w.“ (p. 374).

Vėliau Šleicherio rašybos buvo kurį laiką atsisakyta, tačiau ji nebuvo pamiršta. Frydrichas Kuršaitis „Schleicherio v atmeta, nes jo įvedimas į lietuvių raštus „nukrypsta nuo įprastinio lietuvių rašymo“ [9], o štai Georgas H. F. Neselmanas (Nesselmann) „Donelaičio raštų leidime pasisako atmetąs Šleicherio įvestąjį v ir vėl „grąžina senajam w savo teisę“, nes „lietuviai, pradėję rašyti, priėmė lenkiškąsias raidžių reikšmes, o lenkų kalba nepažįsta v, bet tik w“ [10]. Raidę {v} į lietuvių raidyną sugrąžino Kazimieras Jaunius: „Pritardamas Juškos dainų rinkiny vartojamam v, jis pažymi, kad Kuršaičio vartojamasis dvigubinis w, pas mus per lenkus atvykęs iš vokiečių, mums esąs visai nereikalingas. Visai pakanką lotyniškojo v, kurį dėl to ir įsivedęs Šleicheris. Be kitko, v, bet ne w reikią vartoti dėl to, kad mūsų „v“ labai dažnai kyląs ne iš dviejų „u“, bet iš vieno; esą, šalia gau-ti, kurio liemuo yra gau-, turime gav-au, gav-ai, kur iš u prieš balsius atsirado v“ [11]. Raidę {v} nuo ketvirto numerio nuosekliai vartoti ėmė Aušra (1883 m.), o jos vartoseną įtvirtino Varpas (1889‒1905). Dvigubos {w} Varpas nebevartojo. Nebėra jos ir Jono Jablonskio 1901 m. Lietuviškos kalbos gramatikoje: garsas [v] joje (ir iki mūsųs dienų) nuosekliai žymimas raide {v}.

Taip raidė {w} buvo vartojama mūsų senuosiuose raštuose nuo Martyno Mažvydo iki pat XX a. Ja žymėtas garsas [v]. Tačiau kitos raidės šiam garsui žymėti paprasčiausiai nebuvo (Mažvydo raštai iš dalies sudaro išimtį.) Nei Mikalojus Daukša, nei Kristijonas Donelaitis, nei kuris kitas XVI‒XVIII a. rašytojas pasirinkimo neturėjo: raidė {v} lietuviškuose raštuose nebuvo vartojama.

Šiuo atžvilgiu mūsų dabartinis raidynas yra priešingas senosios lietuvių kalbos raidynui: dabar mes, atvirkščiai, garsą [v] savos kilmės žodžiuose žymime tik raide {v}, o raidės {w} visai nevartojame. Todėl lyginti dabartinę lietuvių kalbos rašybą su senąja arba remtis senųjų lietuviškų raštų rašyba kaip argumentu sprendžiant dabartinės rašybos klausimus nederėtų.

Raidės {w} vartojimo tradicijos tikrai būta, tačiau ši raidė garsui [v] žymėti vartota vietoj dabartinės raidės {v}, o ne kartu su ja (tam tikrą išimtį sudaro Mažvydo katekizmas). Svetimos kilmės žodžiai neskirti nuo savųjų. Šia tradicija remtis ‒ reiškia grįžti į ikišleicherinės lietuviškų raštų rašybos (iki XIX a. vidurio) laikus…

Daugiau pasiskaityti lietuviško raidyno raidos klausimu siūlyčiau Petro Joniko studijoje Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis (Čikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1972) ir Jono Palionio knygoje Lietuvių literatūrinė kalba XVI‒XVII a. (Vilnius: Mintis, 1967).

_______________________

[1] Kreipėsi į Seimą ir D. Grybauskaitę: laikas baigti 25 metus trunkantį tyčiojimąsi iš Lietuvos piliečių. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=74042778.

[2] T. Kačerauskas. Mus suvarė į kalbos getą. http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=74037032 ¾.

[3] Martynas Mažvydas. Katekizmas ir kiti raštai, Vilnius: Baltos lankos, 1993, p. 13 (59).

[4] Sapūno ir Šulco gramatika Compendium Grammaticae Lithvanicae, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

[5] Pirmoji lietuvių kalbos gramatika. 1653 metai, atsak. red. J. Kruopas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957.

[6] Pavyzdžiai nurodomi pagal Lietuvių kalbos institute rengiamą Senųjų raštų duomenų bazę (www.lki.lt/seniejirastai/). Veikalų santrumpos taip pat iš ten.

[7] Universitas Lingvarum Livaniae, Vilnius: Mokslas, 1981.

[8] Sitzungsberichte der Kaiserlichen Akademie der Wissenschaften. Philosophisch-historische Classe 11, p. 76‒156, 1854. Cituojama pagal leidinį: Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas. II tomas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014.

[9] Petras Jonikas, Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis, Čikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1972, p. 187.

[10] Ten pat, p. 190.

[11] Ten pat, p. 205.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  2. A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai
  3. E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu
  4. TV klipai primins pagrindines žodžių rašybos taisykles
  5. Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą
  6. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  7. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
  8. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  9. D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą?
  10. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  11. G.Songaila. Kaip galima išgydyti „kaimo Jurgius“ nuo susinaikinimo aistros? (audio)
  12. Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis?
  13. L. Jonušys. Svetimvardžių lietuvinimo bėdos
  14. A. Piročkinas. Papildomų raidžių nereikia!
  15. V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą
  16. T. Baranauskas: To, kas vyksta pas mus, istorija neregėjo
  17. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  18. S. Vaišvilienė: Savo kalbą privalome mylėti
  19. Gintaras Songaila: Ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien
  20. O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose
  21. V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II)
  22. K. Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės
  23. Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės
  24. Augusto Stasėlio siūlyta rašyba
  25. Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?
  26. M. Jakobas. Lietuva turi valstybinę kalbą ir mes turime jos laikytis
  27. Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?
  28. Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija)
  29. Seime vyks Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos 10-mečio ataskaitos sutiktuvės
  30. D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Vilniukas says:
    4 m. ago

    Lyg ir visiems lyg ir viskas lyg ir aišku… Neaišku tik a/a žinomo lituanisto sūnui Andriui… Rusai turi tai progai tinkamą posakį: “В семье не без урода”.

    Atsakyti
  2. !!! says:
    4 m. ago

    15-min rašo kad jau skwernelio vyriausybė patvirtino leidimą skerslenkiams užsirašyti lenkiškai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Taip, deja, mūsų vyriausybė ir seimūnai narsūs: jiems nieko nereiškia nusispjauti ant tautos.

      Atsakyti
    • Vilniukas says:
      4 m. ago

      Tai Skvernelis dabar galės užsirašyti kaip “pan Skwernel”? O laikai, o papročiai…

      Atsakyti
  3. Žemyna says:
    4 m. ago

    Juokingi tų nuQWXėjusių argumentai. Ką reiškia, kai raštą pradeda tvarkyti žalio supratimo apie kalbos dalykus neturintieji.
    VISOS pasaulio tautos turėjo išbandyti visokiausius rašybos būdus, kol ieškodamos ir klysdamos galiausiai atrado tinkamiausius, labiausiai jų kalbai bei istorijai tinkamus. Gal ne mums, gal prancūzams, vokiečiams, anglams pasiūlytų savo rašybą paversti mišraine, sudaryta iš senųjų ir naujųjų raidžių…

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      4 m. ago

      Jo… Milicininkai ir Afrikoje yra milicininkai… Graudu…

      Atsakyti
  4. bijūnas says:
    4 m. ago

    Ačiū, Artūrai, svariai argumentuotas, reikalingas suprasti kalbos istoriją straipsnis.

    Atsakyti
  5. Algimantas says:
    4 m. ago

    Būtina prisiminti,jog 18-amžiuje,jau nekalbant apie 19-ą amžių,kai buvo visai uždrausta Lietuvių kalba (ko nebuvo padaryta su Lenkų kalba-nors ir vieni ir kiti buvome okupuoti carinės Rusijos) -apie jokį Lietuvių kalbos raidyną negalėjo būti nė kalbos.Tik Lietuvos patriotų-šviesuolių dėka Lietuvių kalbos raidynas prieš 100 metų įsitvirtino Lietuvoje-atkūrus Nepriklausomą Lietuvos Respubliką.Tik pagalvokite ,kokiais reikia būti niekšais,kad po šimto metų išdraskytume Lietuvių kalbos raidyną.Tie kas tai padarys -bus niekingi Lietuvos naikintojai.

    Atsakyti
  6. Žemyna says:
    4 m. ago

    Keisti dalykai ant margo svieto dedasi:
    Jei į mano namus įsiveržtų didybės manijos apsėstas kaimynas ir pradėtų priekaištauti, smurtu versti tuoj pat kažką padaryti, kaip jis liepia, jei šantažuotų, galėčiau sulaukti POLICIJOS PAGALBOS. Šių dienų Čingis Chanas būtų atpratintas nuo duoklės iš aplinkinių rinkimo ir plėšikavimo…
    O štai „profesionalų” Seimas ir vyriausybė, užuot profesionaliai su tokiais susitvarkę, tūpčioja iš baimės sudrėkusiomis kelnėmis ir isteriškai skuba visus „pono” paliepimus vykdyti – net ir didelių savo valstybės nuostolių kaina.

    Atsakyti
  7. Vardas says:
    4 m. ago

    W – išaugti marškinėliai, praeitas etapas, istorijos pelėsiai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

2021 03 05
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.

Nacionalinėje bibliotekoje prasideda lietuvių kalbai puoselėti skirti renginiai

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams

2021 03 05
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos

2021 03 05
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

2021 03 05
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • T0mas J. apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • T0mas J. apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • T0mas J. apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
  • Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams
  • Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos
  • Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1274; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1198; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 922; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 511; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
1
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

Mėtoma tarp kontinentų. Pabėgus ir deportuota. Ramstaisi likimo ramentais. Vis dar gyva, dar neparduota. (J. S. eil. „Lietuvė“) Kai pasilikau...

Skaityti toliau

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 27
7
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. gimė Salantų parapijoje (dab. Kretingos raj.), Nasrėnų kaime. M. Valančius, vienas XIX...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • T0mas J. apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • T0mas J. apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • T0mas J. apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Žmogus iš XXI amžiaus apie A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
Kitas straipsnis
Finansų ministras Vilius Šapoka | finmin.lrv.lt nuotr.

Valstybei priklausančio nekilnojamojo turto laukia pertvarka

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai