Vasario 14 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato galerijoje, Šv. Jono g. 11, Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas kartu su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu surengs dviejų dalių paskaitą-diskusiją: „Propaganda ir priešiškos informacinės operacijos Lietuvoje“ ir „Istorija – informacinio karo įrankis. Galimos falsifikacijos pasekmės valstybingumui“.
Šiais metais jau šeštąjį kartą minėsime Pasaulinę radijo dieną. 2017-aisiais UNESCO siekia paskatinti visuomenę aktyviau dalyvauti radijo politikos formavime, tai yra organizuoti klausytojų forumus, užtikrinti sklandžias klausytojų skundų nagrinėjimo procedūras ir pan. Siūloma tema yra „Radijas – tai Tu!“.
Socialiniai tinklai ir visuomenės susiskaidymas gali mus uždaryti „bendraminčių burbuluose“, tuo tarpu radijas yra unikalus, nes suteikia galimybę telkti atskiras bendruomenes ir skatina pozityvų dialogą.
Radijas yra žiniasklaidos priemonė, skirta plačiausiai auditorijai pasaulyje, ypač lengvai pasiekianti atokiausias ir labiausiai pažeidžiamas bendruomenes: neraštingus, turinčius negalią, vargingai gyvenančius žmones, suteikdama jiems progą dalyvauti viešoje diskusijoje.
Be to, radijas vaidina ypatingą vaidmenį ekstremaliose situacijose. Tai nebrangus, tačiau tuo pat metu visuotinai pripažintas galingas komunikacinis įrankis, plačiai naudojamas kaip vienas iš veiksmingiausių propagandos kanalų, ypač vykdant informacinio karo kampanijas.
Renginyje Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė pristatys naujos kartos karinius iššūkius, priešiškų informacinių operacijų taikinius ir tikslus Lietuvoje, analizuos propagandos kanalų, priemonių, tipų ir technikų pavyzdžius, pristatys informacinio karo ir propagandos keliamas grėsmes valstybei.
Taip pat renginyje bus kalbama apie kai kurias Lietuvos valstybingumo praradimų 1795 ir 1940 m. priežastis, svarstoma, kodėl istorija tampa informacinio karo ginklu ir geopolitinių tikslų įrankiu bei aptariama istorijos, kritinio mąstymo ir pilietiškumo reikšmė valstybės gynyboje.
