Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo

Leonas Milčius, www.tautininkusajunga.lt
2012 02 15 23:43
2
Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Švenčiame savo laisvos valstybės 94-ąsias nepriklausomybės atstatymo metines. Tai pati gražiausia mūsų visų šventė, kuri turi pakelti žmones ne tik sostinėje Vilniuje, bet ir atokiausiuose miesteliuose, kaimuose. Tad nuoširdžiai visus sveikinu su Vasario 16-ąja!

Lyg ir suprantame šios dienos reikšmę gyvenimui ir šalies istorijai, bet iš kitos pusės, atrodo, kad vis dar nesugebame ja tinkamai pasidžiaugti, deramai savo valstybę įvertinti, suprasti tada priimto Akto realią reikšmę ne tik 1918–1940 metų Lietuvai, bet ir dabarčiai, ypač atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę 1990 metais.

Juk dar taip neseniai šią reikšmingiausią Lietuvos istorijos datą buvo stengiamasi ištrinti ne tik iš mokyklinių vadovėlių, bet ir iš žmonių atminties. Priimtą Lietuvos Nepriklausomybės Akto svarbą sumenkinti ir apjuodinti jį pasirašiusius Lietuvos Tarybos narius, kuriuos dabar su giliausia pagarba vadiname Lietuvos Nepriklausomybės signatarais. Kaip gerai, kad 1990 m. turėjome ne pramintą takelį, bet platų kelią, laiko ir istorijos patikrintą pavyzdį – 1918 metų Vasario 16-osios Aktą.

Antrojo pasaulinio karo audros, sovietinės okupacijos teroras, trėmimai ir kalėjimai ne tik išblaškė šio Akto Signatarus po pasaulį, palaužė jų sveikatą ir užgesino pačias šviesiausias akis, bet kai kurių jų net ir palaikus amžiams paliko svetimuose kraštuose, nežinomuose Rusijos platybių kapuose.

Tačiau ir Lietuvoje, kiek daug rasime miestų ir miestelių, netgi kaimų, kurie vienaip ar kitaip yra tiesiogiai susiję su 1918-ųjų metų signatarais, tų laikų ir pokario pačiomis šviesiausiomis lietuvių tautos asmenybėmis. Vasario 16-oji yra ta diena ir ta proga, kai juos visus privalome prisiminti, pagerbti, nes tai jie gulė kertiniais akmenimis į mūsų valstybės pamatus.

Neseniai varčiau 1990 metais išleistą antrą (fotografuotą) „Lietuvos albumą“. Šimtai nuotraukų, šimtai garbingiausių Lietuvos žmonių gyvenimai, darbai, iš kurių ir šiandien galime semtis tvirtybės ir tikėjimo savo valstybe, savo tauta ir net savimi. Štai kokios knygos turėtų būti mūsų mokyklose šalia Lietuvos istorijos vadovėlių. O ir mūsų leidyklos, istorikai, kiek dar pačių gražiausių istorijos puslapių tebelaiko už plačiam pažinimui privertų durų!

Gerai, kad ir mes, raudondvariečiai, galime džiaugtis, jog į šalia esančias Paštuvos kapines amžinam poilsiui iš Vokietijos sugrįžo vieno iš Lietuvos valstybės atkūrimo Akto teksto rengėjo ir signataro, Lietuvos finansų ir ūkio kūrėjo Jono Vailokaičio palaikai. Kaip kiekvienais metais taip ir šiais, kartu su Batniavos seniūnija pagerbsime Signataro atminimą, ant jo kapo padėsime gėles, uždegsime žvakeles.

Prie pat Raudondvario, Didvyrių kaime, yra Steigiamojo, Pirmojo ir Antrojo Seimo nario Viktoro Beržinsko, penkių brolių partizanų Bagdonavičių sodybas menantys paminklai, o pačiame Raudondvaryje, dar Sąjūdžio laikais sutvarkytos ir pašventintos rezistentų kapinės.

Taigi, Vasario 16-oji randa gražų tiesioginį atgarsį ne tik valstybės sostinėje, bet ir tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose. Būtų gerai, kad tą dieną, prie namų iškeldami mūsų širdims brangiausias ir gražiausias trispalves vėliavas, prisimindami ir pagerbdami tolimų laikų istorines asmenybes, pajustume ne tik dėkingumą jiems, bet ir vieningumą. Privalome suprasti Lietuvą, kaip laisvą valstybę, o taip pat ir save, kaip laisvą ir gerbiamą pilietį toje valstybėje. Kartais atrodo, kad vis dar nemokame tinkamai naudotis visomis savo teisėmis ir galimybėmis. Nemokame džiaugtis tuo, kad turime pripažintą valstybę, kad esame laisvi ir, būdami NATO bei ES nariais, turime visai kitas išorines saugumo garantijas.

Tuo pačiu turime realias sąlygas apspręsti savo likimą, puoselėti kultūrą, kalbą, tradicijas, plačiau pažinti kitas šalis ir iš jų perimti tai, kas yra gero, gražaus. Deja, kaip viso to kartais nesugebame padaryti ir nueiname lengviausiu keliu, matydami tik vieną tikslą – asmeninę naudą, malonų ir neįpareigojantį gyvenimą.

Prieš keletą savaičių buvo paskelbti kažkokios apklausos duomenys, kad tik 30 procentų Lietuvos piliečių pasirinktų nepriklausomybę, o 70 procentų – geresnį gyvenimą. Pats klausimo kėlimas yra toks absurdiškas, nes ar gali būti pilnavertis gyvenimas be savo šalies laisvės, be paties žmogaus laisvės? Laisvė ir nepriklausomybė tik sukuria prielaidas geresniam gyvenimui, bet neatveria pinigų maišo. Ne pasauliniai fondai, ne paskolos gali sukurti mums gerovė ir ekonomiką, bet tik mūsų pačių darbas. Mūsų, ne kieno nors kitų. Kol vyriausybės, valstybės vadovai, parlamentas nesuvoks šios paprastos tiesos ir nedės arba nesugebės dėti reikalingų pastangų visuotinei žmonių galimybei dirbti ir pragyventi iš darbo, tol tikrai valstybė žmogui bus maža paspirtis ir nelabai suvokiama vertybė.

Manau, turėtume suprasti, kad 1918 ir 1990 metų Nepriklausomybės Aktai bei jų signatarai, pirmieji Seimai sudarė tik prielaidas atkurti valstybingumą, sukurti valstybės valdymo institucijas, pagrindinę teisinę bazę, bet jų kokybiškam ir laisvės vertam turiniui suformuoti, reikia daug daugiau laiko, netgi ilgesnės pačios tautos patirties. Tik ar bus pakankamai laiko mums visiems mokytis? Ir ar tikrai patys norime prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą, nežiūrint, kokie laiko iššūkiai tektų?

Šiandien, turime pripažintą bei gerbiamą valstybę, bet gal joje per mažai turime tikro valstybingumo sau. Patikėję laisvos rinkos pranašais, susilpninome valstybės galias ekonomikoje, netgi švietime, kultūroje, medicinoje. To pasėkoje pasijutome prieš didįjį kapitalą bejėgiai, malami jų paleistose pelno ir vien pelno siekimo girnose. Juk nė viena ES direktyva neverčia mums silpninti savo valstybės, nedraudžia mylėti ir puoselėti savo kalbos, ja kuo plačiausiai visur ir visada vartoti. Tik ar ne mes patys kalti, kad taip greitai ne tik TV pramoginėse laidose, bet ir mokslo, mokymo sferoje stumiame į antraeilį planą, pamirštame, kad bes savo kalbos nelieka ir tautos, o ateityje neliks ir savo valstybės.

Dabar daug kas teisinasi sunkmečiu, puikuojasi perdėtų taupumu, kuris kartais pasireiškia iki šykštumo, kai reikia pasirūpinti vaikais, žmonėmis su negalia, valstybei nusipelniusiems žmonėms. Juk dabar dažnai jau ir didžiausių švenčių progomis valstybingume atkūrusiems ir jį gynusiems žmonėms pagailime geresnio žodžio, netgi paties pigiausio atviruko. Blogai, kai toks dvasinis skurdas persimeta ir į svarbiausias valstybines institucijas, tada tikrai blėsta ir gražiausios šventės spindesys.

O gal net ir Prezidentūra, ministerijos ir kitos aukštesnio ar žemesnio lygio institucijos taip pat, kaip ir aš, neranda mažiausio paveikslėlio, lankstinuko skirto Vasario 16-ąjai? Norėjau su reikšmingiausia valstybės švente pasveikinti savo draugus, pažįstamus. Apvaikščiojau Kauno „Vagos“ knygynus, Lietuvos pašto skyrius, bet tokių dalykų neradau. Negavome, nėra paklausos, neužsakė – štai tik tokie atsakymai. Neįsivaizduoju, kaip Kultūros ministerija gali ką nors įtikinti, kad ji tinkamai atlieka savo funkcijas, jeigu net tokių paprastų dalykų nesugeba išspręsti. Argi viską galima patikėti tik komercijai, verslui, paklausos ir pasiūlos dėsniui? O gal paprasčiausia liberalūs ir tingūs pareigūnai į tokias smulkmenas, kaip tautinės, patriotinės, netgi pilietinės sąmonės ugdymą, ranka numoja, nes tai neatitinka europinio federalizmo principų? Tik niekas Lietuvos žmonių nepaklausė, kokių principų jiems reikia. Nemanau, kad tokių, kurie veda į Lietuvių tautos išnykimą ir Lietuvos valstybės iš Europos žemėlapio ištrynimą.

Ir po karų, stichinių nelaimių žmonės gali pakelti daug didesnius sunkmečius negu dabar, bet tam būtina, kad valdantieji neprarastų ryšio su tauta, savo piliečiais, sugebėtų be melo viską paaiškinti ir įtikinti, kad jie žino ką daro, ko siekia. Būtina savo pavyzdžiu, paprasta kalba įtikinti, kad jie visados įsiklausys, ką sako žmones, kad pagal galimybes atsižvelgs į jų lūkesčius. Kai manęs paklausia, kokia dabar pati didžiausia problema, atsakau – kad tai kai kurių valdžios institucijų atotrūkis ir nesusikalbėjimas su tauta, žmonėmis. Vieni kalba labai aptakiai, kiti – kaip su vaikais, nutylint esmę, treti nieko nekalba, nes mano, kad sakyti tiesą žmonėms nenaudinga, netgi pavojinga.

Ir dar… Nereikia galvoti, kad tik aukšti įstatymų aiškintojai moka skaityti įstatymus, Konstituciją ir tik jie žino, kur tiesa ir teisingumas. Deja, taip nėra. Į laisvę išėjome ne iš carizmo laikų ir ne beraščiai. Žmonės daug daugiau mato, žino ir supranta, negu kaip kas mano arba norėtų. Ir kada tas ar kitas valstybininkas daugelio žmonių nuomonę prilygina minios šauksmui, „linčo“ teismui, tai tenka tik apgailestauti į kokią didelę moralinę atskirtį nuėjome.

Tačiau tikiu, kad su laiku sugebėsime suformuoti šventam Lietuvos vardui atitinkančias valstybines institucijas, o savo valstybinių, tautinių švenčių turinį užpildyti tikru džiaugsmu, tikra tautos vienybe, sugebėsime peržengti teisinių dogmų griovius ir savo piliečių, kur jie bebūtų, neatstumti, bet telkti, visados išlaikyti savais vaikais, savais broliais, ir visados tik savais. Tautos ir valstybės yra stiprios savo vieningumu. Stipri valstybė – saugus jos pilietis, tiek socialiai, tiek ir tiesiogiai. Prarasti savo valstybę, reiškia, prarasti save pasaulyje.

Džiaugdamasis Vasario 16-ąja, linkėdamas visiems santarvės, sveikatos, drąsos ir optimizmo, noriu išreikšti viltį, kad po kelerių metų būsimos 100-osias Vasario 16-osios metinės mums visiems tikrai bus ir šviesesnės, ir džiugesnės.

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai?
  2. A.Simanonytė. Kalbant apie pilietybę, Valstybės ir Tėvynės tapatinti nebegalima
  3. Tautinis jaunimas kviečia į žygį Vasario 16-ajai pažymėti
  4. 70 proc. Lietuvos gyventojų renkasi ekonominę gerovę
  5. A.Medalinskas. Ar kursime „Lietuvos strategiją 2030“ kaip kūrėme Sąjūdį?
  6. V. Landsbergis: Lietuvos ir Rusijos perspektyvos prieš 20 metų
  7. V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai
  8. Seime paminėtas Lietuvos ir Rusijos sutarties 20-metis
  9. I.Baranauskienė. Apie nepriklausomybę ir ekonominę gerovę
  10. V. Radikaitė-Žukienė. Nepriklausomybės diena
  11. G.Songaila. Naujasis interfrontas prieš lietuvių kultūrą
  12. J. Jasaitis. Apie ąžuolus, plaukiojančias salas ir išsigandusius žmones
  13. Forumas „Tauta, piliečiai, valstybė“ kviečia į diskusiją apie Lietuvos strategiją 2030
  14. B. Genzelis. Pamąstymai tarp švenčių
  15. V.V.Landsbergis. Be pykčio

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. RYTAS says:
    9 m. ago

    Su švente. matėm, kad lankėtės Žalgirio arenoje “šeimos šventėje”.

    Bet tie kurie ten dalyvavo ką jie priėmė.? Ogi visur iš įstatymų išravėjo žodį “šeima”
    Buvo Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms ŠEIMOMS įstatymas, o nuo 2012 01 01 metų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems GYVENTOJAMS įstatymas. Visur žodis ŠEIMA virto žodžių junginiu “BENDRAI GYVENANTYS ASMENYS” Tas pats ir Išmokų vaikams įstatyme.
    Taip pat SUMAŽINTOS ir pačios išmokos GAUSIOMS (ŠEIMOMS) BENDRAI GYVENANTIEMS ASMENIMS apie 25 proc.
    O viskas pakalbam apie “šeimą”, “demografiją” ?

    Panašiai kaip Sorošas (Atviros Lietuvos fondas?), kai 199? finansavo vadovėlių leidybą, tai “išravėjo” iš jų bet kokį tautiškumą.

    Atsakyti
  2. p.s. says:
    9 m. ago

    Liberalus ir tingus pareigūnas Gelunas į tokias smulkmenas, kaip tautinės, patriotinės, netgi pilietinės sąmonės ugdymą, ranka numoja, nes tai neatitinka lenkiško federalizmo principų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje

K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje

2021 02 19
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

2021 02 17
Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos)

Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos)

2021 02 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  • Žemyna apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Jolė apie S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje
  • Žemyna apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą
  • Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų
  • Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1544; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 993; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 892; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 786; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 740; komentarų: 10
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 653; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Petrui Klimui – 130

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
Petrui Klimui – 130

Vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, teisininko, publicisto, redaktorius, užsienio reikalų ministro, Vasario 16-osios akto signataro,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  • Žemyna apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Jolė apie S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje
  • Žemyna apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • ).. ( apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
Kitas straipsnis
Andrioli. Lietuvių sugrįžimas

R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai