Lietuvių mitybos įpročiai vis dar atsilieka nuo pasaulinių tendencijų, tačiau specialistai pripažįsta, kad ir čia jau prigyja svetur paplitusios gastronominės mados – žmonės darosi drąsesni ir išrankesni, norima kokybiškų ir natūralių produktų. Maisto specialistas Lukas Semeževičius pabrėžia, kad Lietuvoje įsitvirtina Vakarų šalių požiūris, kai maistas – vėl tarsi vaistas, ir šis požiūris atsispindi maisto tendencijų prognozuotojų įžvalgose bei mitybos specialistų rekomendacijose.
Pasaulinę maisto rinką šiais metais valdo dvi didžiosios tendencijos. Pirmoji jų – vietinės natūralios produkcijos iškilimas: prekybos centruose pirkėjai ieško šalyje užaugintų gyvulių mėsos, mažų vietos ūkininkų tiekiamų daržovių, prieskonių ir vaisių. Antroji – sveikatingumo linija, siekiant rinktis sveikus produktus, ribojant riebaus, saldaus ir sūraus maisto suvartojimą, įvairinant racioną. Taip pirkinių krepšelyje atsiduria „pamirštos“ kruopos, įvairios sėklos ir jautienos gaminiai. Praėjo laikai, kai žmonės masiškai ieškojo dirbtinių skonių ir aromatų bei tobulos formos gaminių – į gastronomijos sceną atkeliavo natūralūs skoniai ir iš pirmo žvilgsnio netaisyklingų formų produktai.
Pasak L. Semeževičiaus, nauja karta Z supranta maisto vertę ir vertina produktų kokybę bei natūralumą, kaip nė viena karta iki šiol, nes jiems maistas – sveikatos šaltinis. Todėl parduotuvėse itin paklausi mažo rūgštingumo, natūraliai savo sultyse brandinta ir pašaliniais ingredientais neapdorota jautiena, vietinių ūkininkų ekologiškai augintos daržovės ir sveiki pilno grūdo gaminiai.
„Pasaulio maisto tendencijų prognozuotojai 2016–2017 m. įprastą mitybą apverčia atvirkščiai ir tai, kas dar vakar atrodė neįprasta, kitais metais atrodys savaime suprantama. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau jautiena buvo skirstoma tarsi į tris kategorijas – išpjova, kumpis ir kitos mėsos dalys, – kurių nevalia tarpusavyje maišyti, kitais metais bus beveik garbės reikalas išradingai paruošti visas jautienos dalis. Mėsos brandinimas, marinavimas, kepimas ant grotelių ar troškinimas – viskas įmanoma ir privaloma. Be to, keičiasi ir jautienos, kaip pagrindinio patiekalo suvokimas: jautiena vis dažniau bus naudojama salotoms, užkandžiams, vieno kąsnio sumuštinukams ir sriuboms. Kiti metai dedikuoti draugams ir šeimai, tad tendencijų prognozuotojai unisonu tvirtina, kad maisto iš sveikų produktų gaminimas taps pagrindiniu laisvalaikio praleidimo būdu, o namai – traukos centru“, – sako L. Semezevičius.
Kelios naujos mitybos tendencijos šiems metams:
- Lietuvoje užaugintų jaučių mėsa. Sveikos gyvensenos ir kokybiškos mėsos gerbėjai sulaukė savo laiko – 2017 m., anot maisto tendencijų prognozuotojų, bus itin svarbi mėsos kokybė, galvijo laikymo sąlygos ir mėsos kilmė, tad pirmenybė bus teikiama vietinio regiono produkcijai. Jautienos pasirinkimą, kaip baltymų ir geležies šaltinį, jau kelerius metus skatina mitybos ir sporto specialistai, tad nenuostabu, kad, lyginant su praėjusiais metais, jautienos Lietuvoje suvartojama net 25 proc. daugiau.
- Ciberžolės renesansas. Gastronomai prognozuoja, kad šis Indijoje populiarus prieskonis kitais metais karaliaus virtuvėje, savo pasirinkimą grįsdami tuo, kad jau kelerius metus visame pasaulyje pastebimas didėjantis susidomėjimas joga ir Ajurveda. Kiekvienas, gaminantis namie, 2017 m. turėtų šį egzotišką prieskonį įtraukti į savo racioną.
- Mažinti maisto švaistymą. Naujoji tūkstantmečio karta tiesiog pamišusi dėl pasaulio išgelbėjimo, tad maisto švaistymo mažinimas – vienas jų prioritetų. 2017 metais taps įprasta iš pirmo žvilgsnio nebenaudojamas maisto atliekas „prikelti naujam gyvenimui“: pvz., arbūzo žievės nevalgomą baltą dalį marinuoti ir naudoti garnyrui, išmetamą kalafioro kotą susmulkinti virtuviniu kombainu, pakepinti su sviestu ir naudoti vietoj kuskuso ar ryžių.
- Archajinės kruopos. Ne vieno maisto apžvalgininko nuomone, šiais ir ateinančiais metais didės „pamirštų“ grūdų – sorų, miežių, bolivinės balandos, bulgur, avižų, grikių ir kt. – naudojimas maisto gamyboje. Tiesa, dauguma šių kruopų ir taip tradiciškai vartojamos lietuviškoje virtuvėje, tad didelio pokyčio čia nesitikima.
- Neįprasti gėrimai. Nieko nestebina namuose spaudžiamos sultys, bet šiuolaikinės mados iškelia naujas ekskliuzyvines gėrimų rūšis, tokias kaip organiškas klevų vanduo, kaktusų vanduo, riboto tiražo beržų sula – sąrašą tęsti būtų galima ilgai, nes nuomonių, kas sveika ir egzotiška, yra daugybė. Kadangi naujoji Z karta vartoja mažiau alkoholio nei Y karta, šiais metais dominuos įvairūs nealkoholiniai kokteiliai.
- Kokybė prieš išvaizdą. Vartotojai 2017 m. nebekreips dėmesio į daržovių ar vaisių išvaizdą – rinksis jas pagal skonį ir naudą organizmui. „Antram gyvenimui“ bus prikeltos „negražios“ – netaisyklingų formų, netipinių dydžių – ropės, pastarnokai ir žieminiai ridikai.
