Kovo 28 d. 13 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje, kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ kviečia į dokumentinio filmo peržiūrą „Iš gelmių“.
Daugiau apie filmą „Iš gelmių“
„Iš gelmių“ – tai stulbinanti dokumentinė kelionė į mažiausiai ištirtą Žemės teritoriją – vandenyno dugną. Paradoksalu, tačiau apie Marso paviršių šiandien žinome daugiau nei apie tai, kas plyti tūkstančių metrų gelmėse.
Ten, kur nepasiekia saulės šviesa, egzistuoja prie sunkiai suvokiamų sąlygų puikiai prisitaikiusios sudėtingos ekosistemos: aplink hidroterminius šaltinius verdanti gyvybė, keisčiausių formų gyviai ir aplinka, galinti priminti Žemę prieš milijardus metų.
Mokslininkams šios gelmės – tai gyva laboratorija, sauganti galimus atsakymus į esminį klausimą: kaip Žemėje užsimezgė gyvybė?
Tačiau ši žmogui sunkiai prieinama nepažinta erdvė spėjo tapti nauju pramonės taikiniu. Vandenyno dugne slypintys retieji metalai, nuo kurių priklauso žaliosios energetikos vystymasis, vilioja pasaulio galinguosius kuo greičiau pradėti jų gavybą.
Tačiau mechanizuota intervencija gali negrįžtamai sujaukti trapias žemės gelmių ekosistemas ir dar labiau mus nutolinti nuo galimai jose slypinčių atsakymų apie gyvybės paslaptį ir mūsų pačių kilmę.
Filme sprendžiamos su žaliąja energetika susijusios dilemos ir retoriškai klausiama: ar turime teisę ardyti tai, ko dar nesupratome? „Iš gelmių“ – tai pasakojimas apie ribą tarp pažinimo ir naikinimo, tarp smalsumo ir godumo. Apie pasirinkimą, kuris nulems ne tik vandenyno, bet ir mūsų pačių ateitį.
Filmo anonsas
Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą (www.sengiresfondas.lt)
Šį filmą „Sengirės kinas“ kovo 23–balandžio 2 d. kviečia išvysti daugiau nei 80-yje ekranų visoje Lietuvoje. Projekto žemėlapį galite rasti čia.
Daugiau apie projektą
„Sengirės kinas“ – tai kiną ir gamtos bei ekologijos krypties švietimą jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikis senųjų Lietuvos miškų apsaugai.
Žiūrovų pamėgta dokumentinė poema parodė, kad kinas gali tapti galinga priemone sužadinant smalsumą ir pagarbą gamtai, nuo kurių prasideda realūs pokyčiai. Šio filmo ir Sengirės fondo dėka žodis „sengirė“ šiandien reiškia ne tik biologiškai pačią vertingiausią miško rūšį – jis tapo gero kino, gamtos pažinimo ir saugojimo sinonimu.
Atsakingai nešdamas šį vardą, „Sengirės kinas“ kiekvieną mėnesį vienu metu įžiebia Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrų ekranus kviesdamas žiūrovus skirti savo dėmesį gamtai.
Rūpestingai atrinkti, gamtos nuostabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio yra rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais mokslininkų ir ekspertų pristatymais.
Filmų programą taip pat lydi gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.
