Danijos žiniasklaida paskelbė grėsmingą žinią – dėl pernelyg didelio alkoholio ir nesveiko maisto vartojimo Danijos gyventojų numatomas sveiko gyvenimo metų skaičius gerokai sutrumpėjo. Naujoje mokslo studijoje palyginus 19 šalių Danija atsidūrė priešpaskutinėje – 18 vietoje.
Sveiko gyvenimo metų (arba gyvenimo be negalios trukmės) duomenys rodo, kiek metų tam tikro amžiaus žmogus gali tikėtis gyventi be negalios.
Kaip skelbia tyrimo duomenys, danai gali tikėtis nugyventi 67,9 sveiko gyvenimo metus. Dar prieš kiek daugiau nei 50 metų būtent danai buvo viena iš ilgiausiai gyvenusių tautų. Šiandien jų sveikata atsidūrė didžiuliame pavojuje. Kas nulėmė tokius staigius pokyčius? Mokslininkų teigimu, vienos iš svarbiausių priežasčių, lemiančių itin prastą danų sveikatą, tai didelis suvartojamų rūkalų, alkoholio kiekis bei nesveiko maisto besaikis vartojimas.
2011 m. duomenimis, Lietuvoje tikėtina moterų gyvenimo, esant geros sveikatos, trukmė – 62,1 metai, o vyrų – 57,1 metai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveiktos tyrimų instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos Vaidos Liutkutės teigimu, dėl panašių priežasčių šiandien kenčia visa Europa. „Nors minėtoje studijoje Lietuvos tarp tirtųjų šalių nebuvo, matyti, kad Lietuva atsidurtų gerokai žemesnėje vietoje. Be jokios abejonės sveiko gyvenimo metų trumpėjimas sunkia našta gula kiekvienos šalies ekonomikai. Nėra reikalo ieškoti ypatingų priežasčių. Vartojimo kultūra stipriai įtakoja kiekvieno europiečio gyvenseną. Fizinio judėjimo stoka, netinkama mityba ir ypač didelę įtaką lėtinėms ligoms turintys žalingi įpročiai sparčiai trumpina ir lietuvių sveiko gyvenimo metus“.
Medicinos žurnale „The Lancet“ išspausdinta mokslinė publikacija skelbia, kad dėl agresyvios perdirbtų maisto produktų ir gėrimų rinkodaros pasaulyje didėja lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip vėžys, diabetas, širdies ligos, epidemija.
Autorių teigimu, pramonės aukštinami savireguliavimo mechanizmai jau patyrė visišką fiasko, todėl atėjo laikas griežtesniam reguliavimui. Tarptautinės maisto, gėrimų ir alkoholio bendrovės, norėdamos susilpninti visuomenės sveikatos politiką, naudoja tabako pramonės išmėgintus metodus.
Straipsnyje cituojami pramonės dokumentai atskleidžia, kad maisto, gėrimų ir alkoholio pramonė siekdama daryt įtaką sveikatos teisės aktams ir išvengti reguliavimo, kuria finansinius ir institucinius santykius su sveikatos ir mokslo sektoriumi bei nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdamos iškreipti tyrimų rezultatus ir paveikti politikus taip, kad šie priešintųsi sveikatos priežiūros sistemos reformoms.
Atlikta mokslinių straipsnių analizė atskleidė, kad straipsniai, kuriuos finansavo maisto ir gėrimų pramonė, 4–8 kartus dažniau baigiasi pramonei palankiomis išvadomis.
Reaguodamas į šį straipsnį I. Gilmore (Ian Gilmore), specialusis Didžiosios Britanijos Karališkojo gydytojų koledžo patarėjas alkoholio klausimais, komentavo: „Bet kuri vyriausybė, rimtai mąstanti apie visuomenės sveikatos ateitį, turi visiškai atskirti visuomenės sveikatos priežiūrą nuo bet kokio pramonės kišimosi“.
Nors Europos Komisija yra siūliusi sveikatos apsaugos bendruomenei, pilietinei visuomenei ir pramonei kartu siekti žmonių mokymo apie sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir subalansuotą gyvenimo būdą, mokslininkai daro išvadą, kad toks bendradarbiavimo metodas yra visiškai nesėkmingas. Straipsnio išvadose teigiama, kad maisto, gėrimų, alkoholio ir tabako pramonė negali atlikti absoliučiai jokio vaidmens formuojant nacionalinę ir tarptautinę lėtinių ligų politiką. Vietoje savireguliacijos mechanizmų mokslininkai siūlo naują „viešojo reguliavimo“ sistemą, kuri sutelktų dėmesį į tiesioginį pramonės spaudimą dėl informavimo apie šešėlinę pramonės praktiką.
