Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Liutauras Kazlavickas siūlo jau šį pavasarį apsispręsti dėl valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistemos ateities krypties.
L. Kazlavicko teigimu, dabartinė sistema vis dažniau sulaukia kritikos, nes mokinio tolimesnį mokymosi ar profesinį kelią dažnai lemia vienkartinis brandos egzamino rezultatas. Be to, paskutiniais mokyklos metais mokiniai dažnai ruošiasi tik keliems egzaminams, todėl kitos ugdymo sritys lieka nuošalyje, o pats egzaminų organizavimas tampa nemenku iššūkiu mokykloms ir neretai trikdo įprastą ugdymo procesą.
Pasak parlamentaro, Lietuvos švietimo tarybos pateikti šeši galimi VBE sistemos scenarijai – nuo dabartinės tvarkos išlaikymo iki modelio, kai atsisakoma valstybinių egzaminų, atveria erdvę diskusijai, kuri jau kurį laiką yra pribrendusi – ar dabartinė valstybinių brandos egzaminų sistema vis dar geriausiai atitinka švietimo sistemos tikslus.
Seimo narys pateikia dar vieną galimą kryptį – scenarijų, kai stojant į universitetus ar kolegijas būtų vertinami ne tik VBE rezultatai, bet ir suteikiama didesnė vertė mokinio mokymosi pasiekimų vidurkiams.
„Galėtume svarstyti modelį, kai maždaug pusę galutinio įvertinimo sudarytų kelių VBE rezultatai, o kitą pusę – mokinio mokymosi pasiekimų vidurkis mokykloje. Tai leistų vertinti ne tik egzamino rezultatą, bet ir nuoseklų mokinio darbą per ilgesnį mokymosi laikotarpį“, – sako L. Kazlavickas.
Pasak Seimo nario, toks modelis labiau atlieptų ir Švietimo įstatymo nuostatas, kurios numato, kad mokykla turi ugdyti ne tik dalykines žinias, bet ir bendrąsias kompetencijas, sociokultūrinį bei technologinį raštingumą, pilietinę ir dorinę brandą.
L. Kazlavickas siūlo šį pavasarį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto parlamentinės kontrolės darbotvarkėje numatyti klausimą dėl VBE sistemos pertvarkos, įvertinti Lietuvos švietimo tarybos pateiktus scenarijus ir apsibrėžti ilgalaikę brandos egzaminų sistemos kryptį.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
