A. Lapinskas. Ar pasikartos „lietuvių nacionalizmo“ skandalai? (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 21 d, Lenkijos Senatas (aukštieji parlamento rūmai) Lenkijos Seimui pateikė įstatymo projektą „Dėl įstatymo, draudžiančio komunizmo ar kitos totalitarinės santvarkos propagandos draudimo…“  pakeitimo.

Naujajame įstatyme rašoma: „Kita totalitarine santvarka laikoma fašizmas, vokiečių nacizmas, ukrainiečių ir lietuvių nacionalizmas (negi tai santvarka?), prūsų, rusų ir vokiečių militarizmas“. Propaganda gali būti laikomi organizacijų – mokyklų, vaikų darželių (!), ligoninių (!), kultūros įstaigų pavadinimai, taip pat paminklai, skirti asmenims, įvykiams, datoms, simbolizuojančioms totalitarines santvarkas (tarp jų, matyt, ir „lietuvių nacionalizmą“), netgi paaiškinama, kad tokiais paminklais laikomos skulptūros, kolonos, obeliskai, atminimo akmenys ir lentos, užrašai ir ženklai“.

Įstatymo rengėjai tokių objektų Lenkijoje priskaičiavo beveik 500, beje, į šį sąrašą jo rengėjai pasidrovėjo įtraukti „lietuvių nacionalizmo“ objektus, todėl Beržnyko paminklas gal ir nebus nugriautas…

Lenkijos Seime įstatymo svarstymas buvo numatytas gruodžio 15, tačiau gruodžio 14 Lietuvos ambasadorius Varšuvoje Šarūnas Adomavičius sukėlė ant kojų visą Lietuvos valdžią, atsiųsdamas jai ekstra pranešimus.

Juose nuogąstaujama, kad jeigu toks įstatymas būtų priimtas, iškiltų pavojus Lenkijos lietuvių istorijos ir kultūros paveldui,  nes „Lenkijos savivaldybėms ir vietinės valdžios administracijoms būtų sudaryta galimybė nugriauti esamus paminklus, istorinių įvykių įamžinimo vietas, jei būtų įvertinta, kad jie neatitinka įstatymo reikalavimų“.

O svarbiausia, kad įstatyme Lietuvos santvarka (dabartinė?) prilyginama fašizmui ar vokiečių nacizmui. Baisiau ir negali būti, juk šiais žodžiais vadinama koncentracijos stovyklų ir agresyvių karų epocha, nusinešusi dešimtis milijonų gyvybių, jos siaubą patyrė ir Lietuva, bet taip pat ir Lenkija. Beje, ar nėra lenkiškojo nacionalizmo? Lenkų enciklopedijos pripažįsta, kad toks yra, tačiau apdairiai patikslina, kad jis skirtas tik lenkų kultūros bei tautos etninės struktūros išlaikymui. Lietuviškasis, matyt, kitoks. 

Tarp ambasadoriaus Š. Adomavičiaus Lietuvai adresuotų laiškų adresatų buvo Prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – ambasadorius desperatiškai prašė jį nusiųsti laišką Lenkijos Seimui ir Senatui (nėra žinių, ar jis tai padarė), Seimo komitetų pirmininkai, Vyriausybės kanceliarija, Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio komandos nariai, netgi Krašto apsaugos ministerijos vadovybė.

Ir ką jūs manote, kilus šiam šurmuliui, o „Lietuvos rytui“ net 5 val. ryto paskelbus apie šį Lenkijos akibrokštą, Lenkijos Seimas nutarė išbraukti „lietuvių nacionalizmo“ klausimą “iš gruodžio 15 darbotvarkės. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje energingų mūsų ambasadoriaus, valdžios institucijų pastangų dėka, taip pat dėl operatyvių žiniasklaidos veiksmų, Lietuva pasipriešino Lenkijos politikams.

Kaip į įstatymą pakliuvo tas „lietuviškasis nacionalizmas“? Aišku, kad jį sugalvojo ne Lenkijos Senatas, bet aktyvūs Lietuvos lenkų veikėjai, vos ne kiekvieną savaitę dar stipresniais žodžiais koneveikiantys Lietuvą, rašantys skundus Lenkijai, Europai, organizuojantys mokinių streikus ir mitingus, dalyvaujant net pradinių klasių mokiniams (!), dėl esą baisios lenkų švietimo būklės.

Nors 100 tūkst. lenkų tenka 42 lenkiškos mokyklos, kai 100 tūkst. lietuvių – 35, nekalbant jau apie vienintelį pasaulyje lenkišką universitetą už Lenkijos ribų. Tačiau šie pritrenkiantys skaičiai Lietuvos negelbsti, o Lenkijos parlamentas, žlugus vienam, matyt, ieškos kitokio būdo nubausti Lietuvą.

Kodėl apie Lenkijos Senato parengtą skandalingą projektą, Lietuva, taip pat ir ambasada Lenkijoje, sužinojo tik dieną prieš jo svarstymą? Ką veikia ta pati ambasada, Lietuvos žvalgyba, jei tokia yra, URM Užsienio lietuvių departamentas, Seimo tarptautinių ryšių skyrius, užsienio ir Europos reikalų komitetai?

Man rodos, kad visi šiose įstaigose dirbantys ponai, gaudami kosminius atlyginimus, turėjo apie Lietuvą dergiantį įstatymą sužinoti ne paskutinę dieną prieš svarstymą, bet vos atsiradus jo projektui, prieš pusantro mėnesio, spalio 25. Juk tam nereikia siųsti žmogaus į Varšuvą, visus Lenkijos būsimų įstatymų projektus, jų svarstymo datas, galima sužinoti nepakylant nuo kompiuterio.

Jeigu minėtose įstaigose nėra žmonių tokiam darbui – sekti prieš lietuvius ar Lietuvą nukreiptą Lenkijos įstatymdavystę, sutikčiau aš pats be jokio atlygio tai daryti. Žinoma, jei valdžia nuspręstų, kad to reikia, o mano atsiųstas depešas perskaitytų.  

Įvykęs precedentas dar nereiškia, kad ateityje Lietuva irgi imsis aktyvių priemonių, gindama savo tautiečių ir valstybės reikalus. Deja, mūsų Seimas, ministrai dėl prastų Lietuvos-Lenkijos santykių, pirmiausia, kaltina pačią Lietuvą, minėdami neva jos nuodėmes lenkų atžvilgiu arba priimdami Lenkijos kaltinimus be jokių prieštaravimų. 

Gediminas Kirkilas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Gediminas Kirkilas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Seimo vicepirmininkas, kartu ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas po šio skandalo tiesiai apkaltino Lietuvą: „tokią būklę lemia Lietuvos nesugebėjimas išspręsti pavardžių rašybos dokumentuose ar kitų Varšuvai rūpimų problemų“.

Ne vienas žinomas lenkas Lietuvoje ir Lenkijoje aiškina, kad toji pavardžių rašyba tai jokia problema, Lietuvos lenko gyvenimo kokybei nedaranti jokios įtakos. Priedo, atitinkanti Europos standartus, Lietuvos-Lenkijos sutartį, o realų gyvenimą daranti  tiesiog patogesniu. Dėl kitų „Varšuvai rūpimų problemų“, kurias Lietuva esą turi išspręsti, tai jos visos yra lenkų išgalvotos, negi Seimo vicepirmininkas to nežino? 

O Seimo pirmininkas, pas jį „mandagumo“ vizito užsukusiam Lenkijos ambasadoriui į jo akibrokštą esą Lenkijos valdžia iš Lietuvos laukia pozityvių žingsnių, sprendžiant Lietuvos lenkų problemas, nepratarė nė vieno prieštaraujančio žodžio. O juk tai gėdinga ambasadoriaus provokacija ir kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus, skatinant tautinių mažumų priešpriešą su Lietuvos valdžia. Tuo labiau, kad ambasadorius žinojo ir apie skandalingą „lietuviškojo nacionalizmo“ įstatymą Lenkijoje, bet apie tai, aišku, nutylėjo. 

Linas Antanas Linkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Linas Antanas Linkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Praeitų metų pabaigoje įvykusį Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pokalbį su Lenkijos laikraščiu (lygiai taip pat jis kalba ir dabar) tektų laikyti visiško valstybės nusižeminimo viršūne, ko tik čia nėra: „Lietuvoje yra skaudžių lenkų gyvenimo problemų“, „Santykiuose su Lenkija padarėme klaidų“, „nesiginčiju, tai blogai… tas vėlavimas (Lenkijos reikalaujamų įstatymų priėmimo) ir mums nepadeda… turiu vilties, kad problemos išsispręs“. 

O ministro reakcija dėl nepriimto pavardžių įstatymo turbūt įeis į diplomatijos istoriją, jis tuomet pareiškė: „Tai didžiulė gėda, norėčiau už tai atsiprašyti (laikraščio, Lenkijos vyriausybės, lenkų tautos?)… tai buvo skausminga pamoka… padėkime sau abipusiškai (!)”. L.Linkevičius lenkams priminė ir Lietuvos „nepadarytus namų darbus“, kad Lietuvos piliečių pasuose atsirastų įrašai lenkų kalba, o lenkiškose mokyklose būtų mažiau lietuvių kalbos. Turime tokį ministrą… 

Po tokių nuolankybių Lietuvos lenkų veikėjai irgi kalba vis drąsiau. Netgi nuosaikus publicistas Aleksandras Radčenka savo portale diskusijoje su oponentu gina išgalvotas lenkų pretenzijas: „problemos mūsų santykiuose egzistuoja (nebent jūs manote kitaip, bet tai reikštų, jog esate iš paralelinės, geresnės Visatos). Lenkų pusė  nurodo, kad Rusijos grėsmė su kiekviena diena vis didėja ir Lietuvos labui išspręsti šias problemas kuo greičiau. 

Galime kartoti, jog problemų nėra, bet tai tikrai Lietuvos-Lenkijos santykių nepagerins. Jų nepastebėti ir nespręsti tiesiog neįmanoma. Pavardžių rašymas man neatrodo svarbiausias, bet, deja jis labiausiai „išpiarintas“, taigi jis bus nuolat keliamas nepriklausomai nuo mano norų“. 

Kokia pateiktų minčių reziumė? Neigiantieji Lietuvos lenkų problemas yra bepročiai (iš kitos visatos…); Lenkija neatsisakys Lietuvos kaltinimų politikos; Pavardžių rašymas bus keliamas nuolat (nors Lietuva nepažeidžia jokių tarptautinių ar dvišalių teisės aktų). 

Atrodytų, padėtis be išeities. Tačiau „lietuvių nacionalizmo“ bylos baigtis rodo, kad ryžtingai pasipriešinus tikrai galima apginti Lietuvos garbę ir orumą, valstybės suverenitetą. Jei mes esame europinė valstybė, to privalome siekti ir ateityje.

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

35 komentarai

  1. Iš Lenkijos:

    Argumentuotos ir teisingos įžvalgos,tad ačiū straipsnio autoriui.Apgailėtina ir tai,kad Lietuvoje polonofilų,ypač aukštesniuose visuomenės sluoksniuose, vis daugėja.Kas nutiko ?

  2. Derėtų lenkų valstybę oficialiai užklausti ką jie turi omenyje, sakydami žodį nacionalizmas.

    Nes:
    1. tas žodis yra kilęs iš žodžio nacija (visi piliečiai);
    2. todėl siekis atstovauti visų piliečių interesus yra sveikintinas;
    3. o jei tai – jiems nepatinkantis lietuvių tautinis patriotizmas, tai lenkuose jo yra dar daugiau: jų Konstitucijos preambulėje yra rašoma, kad visi Lenkijos piliečiai yra lenkai
    (Citata -Naród Polski –
    lenkų tauta https://translate.google.lt/#auto/lt/Nar%C3%B3d%20Polski http://www.wipo.int/wipolex/ru/text.jsp?file_id=194982
    arba Nation polonaise –
    lenkų tauta https://translate.google.lt/#auto/lt/Nation%20polonaise), o mūsų Konstitucijoje to nėra, nors Lietuvoje nėra kitų tautų – nėra kitų tautų žemių..

    Citata: “2. Peспубликa Пoльшa оказывает помощь пoлякaм, прoживaющим зa
    грaницeй, сoхрaнять свoи связи с культурным нaслeдиeм Народа”.
    Tautos gyvena tik savo nuo amžių amžinųjų žemėse, Lietuvoje tokių žemių nėra, todėl Lenkija tokiais veiksmais kišasi į suverenios valstybės Lietuvos reikalus (dar paklausykite Maceikianeco pasisakymą LRT, kur jis sako, kad jie – Lietuvos žmonės.

    • Tas pats yra ir su ukrainiečiais, kurie dabar kovoja žūtbūtiniame kare prieš Rasieją, o lenkuose ką – atsiranda jėgos, kurios, vietoj to, kad palaikytų ukrainiečius bėdoje, dar drįsta juos puldinėti visokiais išmįslais?

      • Dronas:

        Lenkuose kip ir musuose, yra nemazai veikeju, kurie nori ikalti pleista siu valstybiu santykiuose. Pas mus “;enkas” tomasevskis ir kompanija, pas juos savu yra. Skirtumas is esmes tame, kad pas mus, lenkus neva “skriaudzia”, pas juos bandoma isnaudot lenkiska sovinizma ir imperines ambicijas.

  3. Kaunietis:

    Belieka tik stebėtis kai kurių mūsų valdžiažmogių (atleiskite, bet kitaip jų vadinti man nesiverčia liežuvis!) valstybinio mąstymo lygiu… Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

  4. aborigenas:

    Pagaliau lenkai suprato, kad vienas litwynas gali ir dešimt lenkų sutraiškyti, dėl to pridėjo į kelnes ir atsirado tokie įstatymo projektai.

  5. aborigenas:

    Tikra tiesa apie lenkų atsiradimą Lietuvoje !!!
    Lietuviai turėjo gerų medžioklinių šunų, o lenkai jų neturėjo. Kilmingiems lietuviams trūko baudžiaunininkų, nes iš pradžių visi lietuviai buvo laisvi žmonės. Taigi lietuviai mainė šunis ant lenkų. Vienas šuva-trys lenkai. Taip jų ir prisiveisė Lietuvoj…

    • Kaunietis:

      Be humoro gyventi neįmanoma, bet Tamstos humoras, atleiskite, labai jau “juodas”. Gal reikėtų pagaliau pradėti skirti, kuo skiriasi lenkai, gyvenantys Lenkijoje ir “lenkai”, gyvenantys Pietryčių Lietuvoje, teritorijoje, kuri, beje, niekada nebuvo Lenkijos dalimi? Kaip manote?

      • aborigenas:

        Tai Tamstos pasirinkimas dėvėti poritkorektiškumo kaukę, netgi tada kada tave spardo. Beje tai dabar yra oficiali vakarų pasaulio politika.
        Turiu vieną draugą, kurio gal tik ketvirtadalis kraujo yra lietuviško. Bet jis nuo vaikystės save laikė lietuviu, sulaukęs 18 metų pasikeitė pavardę ir vardą į lietuviškus. Jis tikras lietuvis ir Lietuvos patriotas. Skaitau, kuo žmogus save laiko, tuo jis ir yra. Nesvarbu, gal pietryčių Lietuvos lenkų gyslomis teka lietuviškas kraujas, bet jei jie laiko save lenkais, reiškia jie tokie ir yra

        • Kaunietis:

          Pagal Tamstą gaunasi, kad aš, panorėjęs būti, pvz., žydu, juo ir būsiu?! Įdomi logika… Bet juk airiai ar škotai, kalbantys angliškai, anglais nesivadina, o prancūziškai kalbantys belgai save kažkodėl vadina belgais, o ne prancūzais (?!)… O ir Mordovijoje, kur man teko sovietmečiu būti, yra 3 mordvių grupės: erzia, mokša ir rusiškai kalbantys mordviai. Rusiškai kalbantys, bet save visdėlto vadinantys mordviais, o ne rusais!!! Matau, Tamstelei ši tema – per daug kietas riešutėlis. Gal diskutuok kitomis temomis…

          • Ne kalba yra pagrindinis tautos požymis, nes kalbą tautos dažnai keitė: pvz. prancūzai.
            Teritorija (sava nuo amžių amžinųjų) yra pagrindinis tautos požymis, kadangi, pvz., lietuviai yra tik tie, kurie gyvena Lietuvoje, nes jie yra komandos, kuri vadinasi Lietuva, nariai: be Lietuvos niekada nebūtų lietuvių atsiradę ir jų nebūtų, o ir Lietuva = lietuviai.
            Nes išvykėliai pereina (per tam tikrą laiką) į tų teritorijų, kur gyvena, tautas. Retas iš jų ten tik tam, kad užsidirbti ir grįžti.

          • aborigenas:

            Visiškai sutinku, kad pietryčių Lietuvos gyventojas kalbantis gudiškai ,lenkiškai, tuteišiškai bet laikantis save lietuviu ir yra lietuvis. Apie tą patį rašiau, ką jūs ir pakartojote. Olsterio gyventojas, kurio protėviai buvo airiai, bet save laikantis anglu mano supratimu ir yra anglas. Tvirtinant priešingai jis airiu netaps.
            Gerai, kad paminėjote žydus. Vokietijos žydas kurio gyslomis teka 90 procentų germaniškas kraujas, jis žydas ar ne? Pagal mane jis žydas, nes praktikuoja judaizmą, elgiasi kaip žydas ir svarbiausia save priskiria šiai tautai. Beje, jeigu Tamstos vienas iš senelių buvo žydas, tu priimi judaizmą ir nori užsirašyti žydu, žydai priims tave išskėstomis rankomis.

  6. kaunietė:

    Geras straipsnis. Lenkai gerbia tik drąsius ir ryžtingus žmonės. Tad būkime tokie ir apginkime savo šalį, nes, kaip matyti, politikai bailiai.

  7. Artojas:

    Kagi, Lenkija su savo agresivumu daug metų didėja, Lietuva su savo tolerantiškumu nyksta. Mat lenkai turi savo AŠ, o lietuviai Ką ?

  8. Kostas:

    Puikus, pamatuotas straipsnis. Apgailetina, kad Lietuvos vyriausybe nesugeba profesionaliai diplomatiskai sutvarkyti toki svarbu tarpvalstybini reikala. Matomai vyriausybeje, ypac uzsienio reikalu ministerijoje sedi niekam tike zmones. Nera kompetencijos, nera ryzto, nera meiles savo Tevynei, nera pasiaukojimo. Pasirodo jie net nezino kas vyksta pasaulyje, salia , Lenkijoje? LINKEVICIUS po tokiu skandalu ir aiskaus jo nesugebejimo spresti tokiu svarbiu tarspvalstybiniu klausimu – PRIVALETU ATSISTATYDINTI…. Matomai kazkas is salies kursto nesantaika tarp Lenkijos ir Lietuvos. Lenkai vis dar negali atleisti mums uz Vilniaus krasta.

  9. Tata:

    Įdomu, už kurios vietyos lenkai laiko tokius kaip Kirkilas ir pan. Ar, pvz.,, toks Kirkilas nėra gavęs kokio sklypo iš Vilniaus r. savivaldybės prie ežero?

  10. Vilnietis:

    Tuščia pliurpalynė.
    Ar poros lenkų nacionalistų nuomonę vera sureikšminti? Tai tas pats, jei sureikšmintume, pavyzdžiui, kokios Tvarkos ir Teisingumo išsiškimus.
    Jų pozicija yr neikine ir absoliučios daugumos Lenkijos piliečių nepalaikoma. Manau, kad jie net nežino apie tokius pareiškimus.
    Tačiau šiems sureikšminime įžvelgiu kitką. Įžvelgiu fašistuko Putlerio gauruotą renka 🙂 Tai jam itin svarbu supriešinti lietuvius su lenkais, lietuvius su latviais ir pan….
    Manau, kad lenkai, kaip ir mūsų braliukai latviai yria tikrieji mūsų sąjungininkai. Tad siekį mus supriešinti vertinu itin neigiamai.

  11. Žemyna:

    Mielajam ponui Lapinskui. Tamstos klausimas antraštėje primena seną rusišką anekdotą:
    Leisgyvis ligonis silpnučiu balseliu klausia vizituoti atėjusio gydytojo:
    – Doktor, ja pomru?
    Daktaras (optimizmo kupinu balsu):
    – A kak že!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *