Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.
Spalio 21 d, Lenkijos Senatas (aukštieji parlamento rūmai) Lenkijos Seimui pateikė įstatymo projektą „Dėl įstatymo, draudžiančio komunizmo ar kitos totalitarinės santvarkos propagandos draudimo…“ pakeitimo.
Naujajame įstatyme rašoma: „Kita totalitarine santvarka laikoma fašizmas, vokiečių nacizmas, ukrainiečių ir lietuvių nacionalizmas (negi tai santvarka?), prūsų, rusų ir vokiečių militarizmas“. Propaganda gali būti laikomi organizacijų – mokyklų, vaikų darželių (!), ligoninių (!), kultūros įstaigų pavadinimai, taip pat paminklai, skirti asmenims, įvykiams, datoms, simbolizuojančioms totalitarines santvarkas (tarp jų, matyt, ir „lietuvių nacionalizmą“), netgi paaiškinama, kad tokiais paminklais laikomos skulptūros, kolonos, obeliskai, atminimo akmenys ir lentos, užrašai ir ženklai“.
Įstatymo rengėjai tokių objektų Lenkijoje priskaičiavo beveik 500, beje, į šį sąrašą jo rengėjai pasidrovėjo įtraukti „lietuvių nacionalizmo“ objektus, todėl Beržnyko paminklas gal ir nebus nugriautas…
Lenkijos Seime įstatymo svarstymas buvo numatytas gruodžio 15, tačiau gruodžio 14 Lietuvos ambasadorius Varšuvoje Šarūnas Adomavičius sukėlė ant kojų visą Lietuvos valdžią, atsiųsdamas jai ekstra pranešimus.
Juose nuogąstaujama, kad jeigu toks įstatymas būtų priimtas, iškiltų pavojus Lenkijos lietuvių istorijos ir kultūros paveldui, nes „Lenkijos savivaldybėms ir vietinės valdžios administracijoms būtų sudaryta galimybė nugriauti esamus paminklus, istorinių įvykių įamžinimo vietas, jei būtų įvertinta, kad jie neatitinka įstatymo reikalavimų“.
O svarbiausia, kad įstatyme Lietuvos santvarka (dabartinė?) prilyginama fašizmui ar vokiečių nacizmui. Baisiau ir negali būti, juk šiais žodžiais vadinama koncentracijos stovyklų ir agresyvių karų epocha, nusinešusi dešimtis milijonų gyvybių, jos siaubą patyrė ir Lietuva, bet taip pat ir Lenkija. Beje, ar nėra lenkiškojo nacionalizmo? Lenkų enciklopedijos pripažįsta, kad toks yra, tačiau apdairiai patikslina, kad jis skirtas tik lenkų kultūros bei tautos etninės struktūros išlaikymui. Lietuviškasis, matyt, kitoks.
Tarp ambasadoriaus Š. Adomavičiaus Lietuvai adresuotų laiškų adresatų buvo Prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – ambasadorius desperatiškai prašė jį nusiųsti laišką Lenkijos Seimui ir Senatui (nėra žinių, ar jis tai padarė), Seimo komitetų pirmininkai, Vyriausybės kanceliarija, Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio komandos nariai, netgi Krašto apsaugos ministerijos vadovybė.
Ir ką jūs manote, kilus šiam šurmuliui, o „Lietuvos rytui“ net 5 val. ryto paskelbus apie šį Lenkijos akibrokštą, Lenkijos Seimas nutarė išbraukti „lietuvių nacionalizmo“ klausimą “iš gruodžio 15 darbotvarkės. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje energingų mūsų ambasadoriaus, valdžios institucijų pastangų dėka, taip pat dėl operatyvių žiniasklaidos veiksmų, Lietuva pasipriešino Lenkijos politikams.
Kaip į įstatymą pakliuvo tas „lietuviškasis nacionalizmas“? Aišku, kad jį sugalvojo ne Lenkijos Senatas, bet aktyvūs Lietuvos lenkų veikėjai, vos ne kiekvieną savaitę dar stipresniais žodžiais koneveikiantys Lietuvą, rašantys skundus Lenkijai, Europai, organizuojantys mokinių streikus ir mitingus, dalyvaujant net pradinių klasių mokiniams (!), dėl esą baisios lenkų švietimo būklės.
Nors 100 tūkst. lenkų tenka 42 lenkiškos mokyklos, kai 100 tūkst. lietuvių – 35, nekalbant jau apie vienintelį pasaulyje lenkišką universitetą už Lenkijos ribų. Tačiau šie pritrenkiantys skaičiai Lietuvos negelbsti, o Lenkijos parlamentas, žlugus vienam, matyt, ieškos kitokio būdo nubausti Lietuvą.
Kodėl apie Lenkijos Senato parengtą skandalingą projektą, Lietuva, taip pat ir ambasada Lenkijoje, sužinojo tik dieną prieš jo svarstymą? Ką veikia ta pati ambasada, Lietuvos žvalgyba, jei tokia yra, URM Užsienio lietuvių departamentas, Seimo tarptautinių ryšių skyrius, užsienio ir Europos reikalų komitetai?
Man rodos, kad visi šiose įstaigose dirbantys ponai, gaudami kosminius atlyginimus, turėjo apie Lietuvą dergiantį įstatymą sužinoti ne paskutinę dieną prieš svarstymą, bet vos atsiradus jo projektui, prieš pusantro mėnesio, spalio 25. Juk tam nereikia siųsti žmogaus į Varšuvą, visus Lenkijos būsimų įstatymų projektus, jų svarstymo datas, galima sužinoti nepakylant nuo kompiuterio.
Jeigu minėtose įstaigose nėra žmonių tokiam darbui – sekti prieš lietuvius ar Lietuvą nukreiptą Lenkijos įstatymdavystę, sutikčiau aš pats be jokio atlygio tai daryti. Žinoma, jei valdžia nuspręstų, kad to reikia, o mano atsiųstas depešas perskaitytų.
Įvykęs precedentas dar nereiškia, kad ateityje Lietuva irgi imsis aktyvių priemonių, gindama savo tautiečių ir valstybės reikalus. Deja, mūsų Seimas, ministrai dėl prastų Lietuvos-Lenkijos santykių, pirmiausia, kaltina pačią Lietuvą, minėdami neva jos nuodėmes lenkų atžvilgiu arba priimdami Lenkijos kaltinimus be jokių prieštaravimų.
Gediminas Kirkilas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Seimo vicepirmininkas, kartu ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas po šio skandalo tiesiai apkaltino Lietuvą: „tokią būklę lemia Lietuvos nesugebėjimas išspręsti pavardžių rašybos dokumentuose ar kitų Varšuvai rūpimų problemų“.
Ne vienas žinomas lenkas Lietuvoje ir Lenkijoje aiškina, kad toji pavardžių rašyba tai jokia problema, Lietuvos lenko gyvenimo kokybei nedaranti jokios įtakos. Priedo, atitinkanti Europos standartus, Lietuvos-Lenkijos sutartį, o realų gyvenimą daranti tiesiog patogesniu. Dėl kitų „Varšuvai rūpimų problemų“, kurias Lietuva esą turi išspręsti, tai jos visos yra lenkų išgalvotos, negi Seimo vicepirmininkas to nežino?
O Seimo pirmininkas, pas jį „mandagumo“ vizito užsukusiam Lenkijos ambasadoriui į jo akibrokštą esą Lenkijos valdžia iš Lietuvos laukia pozityvių žingsnių, sprendžiant Lietuvos lenkų problemas, nepratarė nė vieno prieštaraujančio žodžio. O juk tai gėdinga ambasadoriaus provokacija ir kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus, skatinant tautinių mažumų priešpriešą su Lietuvos valdžia. Tuo labiau, kad ambasadorius žinojo ir apie skandalingą „lietuviškojo nacionalizmo“ įstatymą Lenkijoje, bet apie tai, aišku, nutylėjo.
Linas Antanas Linkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Praeitų metų pabaigoje įvykusį Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pokalbį su Lenkijos laikraščiu (lygiai taip pat jis kalba ir dabar) tektų laikyti visiško valstybės nusižeminimo viršūne, ko tik čia nėra: „Lietuvoje yra skaudžių lenkų gyvenimo problemų“, „Santykiuose su Lenkija padarėme klaidų“, „nesiginčiju, tai blogai… tas vėlavimas (Lenkijos reikalaujamų įstatymų priėmimo) ir mums nepadeda… turiu vilties, kad problemos išsispręs“.
O ministro reakcija dėl nepriimto pavardžių įstatymo turbūt įeis į diplomatijos istoriją, jis tuomet pareiškė: „Tai didžiulė gėda, norėčiau už tai atsiprašyti (laikraščio, Lenkijos vyriausybės, lenkų tautos?)… tai buvo skausminga pamoka… padėkime sau abipusiškai (!)”. L.Linkevičius lenkams priminė ir Lietuvos „nepadarytus namų darbus“, kad Lietuvos piliečių pasuose atsirastų įrašai lenkų kalba, o lenkiškose mokyklose būtų mažiau lietuvių kalbos. Turime tokį ministrą…
Po tokių nuolankybių Lietuvos lenkų veikėjai irgi kalba vis drąsiau. Netgi nuosaikus publicistas Aleksandras Radčenka savo portale diskusijoje su oponentu gina išgalvotas lenkų pretenzijas: „problemos mūsų santykiuose egzistuoja (nebent jūs manote kitaip, bet tai reikštų, jog esate iš paralelinės, geresnės Visatos). Lenkų pusė nurodo, kad Rusijos grėsmė su kiekviena diena vis didėja ir Lietuvos labui išspręsti šias problemas kuo greičiau.
Galime kartoti, jog problemų nėra, bet tai tikrai Lietuvos-Lenkijos santykių nepagerins. Jų nepastebėti ir nespręsti tiesiog neįmanoma. Pavardžių rašymas man neatrodo svarbiausias, bet, deja jis labiausiai „išpiarintas“, taigi jis bus nuolat keliamas nepriklausomai nuo mano norų“.
Kokia pateiktų minčių reziumė? Neigiantieji Lietuvos lenkų problemas yra bepročiai (iš kitos visatos…); Lenkija neatsisakys Lietuvos kaltinimų politikos; Pavardžių rašymas bus keliamas nuolat (nors Lietuva nepažeidžia jokių tarptautinių ar dvišalių teisės aktų).
Atrodytų, padėtis be išeities. Tačiau „lietuvių nacionalizmo“ bylos baigtis rodo, kad ryžtingai pasipriešinus tikrai galima apginti Lietuvos garbę ir orumą, valstybės suverenitetą. Jei mes esame europinė valstybė, to privalome siekti ir ateityje.
Reklama
Susiję straipsniai:
- A. Lapinskas. Siūlymai dėl pavardžių rašybos nei į tvorą, nei į mietą
- A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
- A. Lapinskas. Lenkų diskusijų klubas – rezultatų dar nesijaučia
- A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai
- A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą?
- A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
- M. Karalius. Atviras laiškas. „Jei dabar kažkam Lietuvoje trukdo lietuvių kalba – vėliau trukdys ir lietuviai“
- A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją?
- A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę
- J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)
- P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
- Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video)
- A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?
- G. Songaila apie Lietuvos – Lenkijos santykius: Metas būti savimi (audio)
- Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
- A. Lapinskas. Prisvilęs Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo blynas
- R. Navickas. Neadekvatus savęs ir kitų vertinimas – neįveikiama Lenkijos elito tradicija
- G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija
- A. Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą nepasidavė spaudimui (nuotraukos)
- Seimo narys G.Songaila Prezidentei D.Grybauskaitei įteikė memorandumą dėl Lietuvos santykių su Lenkija
- V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
- V. Stundys. Išbandymai lietuvių kalbai – politikai gali ir falsifikuoti?
- R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
- V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
- L. Linkevičius Lietuvoje norėtų matyti daugiau Lenkijos
- Lenkijos Senato pirmininkas šantažuoja Lietuvą: Lenkijos NATO daliniai negins Lietuvos
- J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
- „Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)
- I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
Argumentuotos ir teisingos įžvalgos,tad ačiū straipsnio autoriui.Apgailėtina ir tai,kad Lietuvoje polonofilų,ypač aukštesniuose visuomenės sluoksniuose, vis daugėja.Kas nutiko ?
Derėtų lenkų valstybę oficialiai užklausti ką jie turi omenyje, sakydami žodį nacionalizmas.
Nes:
1. tas žodis yra kilęs iš žodžio nacija (visi piliečiai);
2. todėl siekis atstovauti visų piliečių interesus yra sveikintinas;
3. o jei tai – jiems nepatinkantis lietuvių tautinis patriotizmas, tai lenkuose jo yra dar daugiau: jų Konstitucijos preambulėje yra rašoma, kad visi Lenkijos piliečiai yra lenkai
(Citata -Naród Polski –
lenkų tauta https://translate.google.lt/#auto/lt/Nar%C3%B3d%20Polski http://www.wipo.int/wipolex/ru/text.jsp?file_id=194982
arba Nation polonaise –
lenkų tauta https://translate.google.lt/#auto/lt/Nation%20polonaise), o mūsų Konstitucijoje to nėra, nors Lietuvoje nėra kitų tautų – nėra kitų tautų žemių..
Citata: “2. Peспубликa Пoльшa оказывает помощь пoлякaм, прoживaющим зa
грaницeй, сoхрaнять свoи связи с культурным нaслeдиeм Народа”.
Tautos gyvena tik savo nuo amžių amžinųjų žemėse, Lietuvoje tokių žemių nėra, todėl Lenkija tokiais veiksmais kišasi į suverenios valstybės Lietuvos reikalus (dar paklausykite Maceikianeco pasisakymą LRT, kur jis sako, kad jie – Lietuvos žmonės.
Tas pats yra ir su ukrainiečiais, kurie dabar kovoja žūtbūtiniame kare prieš Rasieją, o lenkuose ką – atsiranda jėgos, kurios, vietoj to, kad palaikytų ukrainiečius bėdoje, dar drįsta juos puldinėti visokiais išmįslais?
Lenkuose kip ir musuose, yra nemazai veikeju, kurie nori ikalti pleista siu valstybiu santykiuose. Pas mus “;enkas” tomasevskis ir kompanija, pas juos savu yra. Skirtumas is esmes tame, kad pas mus, lenkus neva “skriaudzia”, pas juos bandoma isnaudot lenkiska sovinizma ir imperines ambicijas.
Belieka tik stebėtis kai kurių mūsų valdžiažmogių (atleiskite, bet kitaip jų vadinti man nesiverčia liežuvis!) valstybinio mąstymo lygiu… Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…
Pagaliau lenkai suprato, kad vienas litwynas gali ir dešimt lenkų sutraiškyti, dėl to pridėjo į kelnes ir atsirado tokie įstatymo projektai.
Tikra tiesa apie lenkų atsiradimą Lietuvoje !!!
Lietuviai turėjo gerų medžioklinių šunų, o lenkai jų neturėjo. Kilmingiems lietuviams trūko baudžiaunininkų, nes iš pradžių visi lietuviai buvo laisvi žmonės. Taigi lietuviai mainė šunis ant lenkų. Vienas šuva-trys lenkai. Taip jų ir prisiveisė Lietuvoj…
Be humoro gyventi neįmanoma, bet Tamstos humoras, atleiskite, labai jau “juodas”. Gal reikėtų pagaliau pradėti skirti, kuo skiriasi lenkai, gyvenantys Lenkijoje ir “lenkai”, gyvenantys Pietryčių Lietuvoje, teritorijoje, kuri, beje, niekada nebuvo Lenkijos dalimi? Kaip manote?
Tai Tamstos pasirinkimas dėvėti poritkorektiškumo kaukę, netgi tada kada tave spardo. Beje tai dabar yra oficiali vakarų pasaulio politika.
Turiu vieną draugą, kurio gal tik ketvirtadalis kraujo yra lietuviško. Bet jis nuo vaikystės save laikė lietuviu, sulaukęs 18 metų pasikeitė pavardę ir vardą į lietuviškus. Jis tikras lietuvis ir Lietuvos patriotas. Skaitau, kuo žmogus save laiko, tuo jis ir yra. Nesvarbu, gal pietryčių Lietuvos lenkų gyslomis teka lietuviškas kraujas, bet jei jie laiko save lenkais, reiškia jie tokie ir yra
Pagal Tamstą gaunasi, kad aš, panorėjęs būti, pvz., žydu, juo ir būsiu?! Įdomi logika… Bet juk airiai ar škotai, kalbantys angliškai, anglais nesivadina, o prancūziškai kalbantys belgai save kažkodėl vadina belgais, o ne prancūzais (?!)… O ir Mordovijoje, kur man teko sovietmečiu būti, yra 3 mordvių grupės: erzia, mokša ir rusiškai kalbantys mordviai. Rusiškai kalbantys, bet save visdėlto vadinantys mordviais, o ne rusais!!! Matau, Tamstelei ši tema – per daug kietas riešutėlis. Gal diskutuok kitomis temomis…
Ne kalba yra pagrindinis tautos požymis, nes kalbą tautos dažnai keitė: pvz. prancūzai.
Teritorija (sava nuo amžių amžinųjų) yra pagrindinis tautos požymis, kadangi, pvz., lietuviai yra tik tie, kurie gyvena Lietuvoje, nes jie yra komandos, kuri vadinasi Lietuva, nariai: be Lietuvos niekada nebūtų lietuvių atsiradę ir jų nebūtų, o ir Lietuva = lietuviai.
Nes išvykėliai pereina (per tam tikrą laiką) į tų teritorijų, kur gyvena, tautas. Retas iš jų ten tik tam, kad užsidirbti ir grįžti.
Visiškai sutinku, kad pietryčių Lietuvos gyventojas kalbantis gudiškai ,lenkiškai, tuteišiškai bet laikantis save lietuviu ir yra lietuvis. Apie tą patį rašiau, ką jūs ir pakartojote. Olsterio gyventojas, kurio protėviai buvo airiai, bet save laikantis anglu mano supratimu ir yra anglas. Tvirtinant priešingai jis airiu netaps.
Gerai, kad paminėjote žydus. Vokietijos žydas kurio gyslomis teka 90 procentų germaniškas kraujas, jis žydas ar ne? Pagal mane jis žydas, nes praktikuoja judaizmą, elgiasi kaip žydas ir svarbiausia save priskiria šiai tautai. Beje, jeigu Tamstos vienas iš senelių buvo žydas, tu priimi judaizmą ir nori užsirašyti žydu, žydai priims tave išskėstomis rankomis.
Geras straipsnis. Lenkai gerbia tik drąsius ir ryžtingus žmonės. Tad būkime tokie ir apginkime savo šalį, nes, kaip matyti, politikai bailiai.
Kagi, Lenkija su savo agresivumu daug metų didėja, Lietuva su savo tolerantiškumu nyksta. Mat lenkai turi savo AŠ, o lietuviai Ką ?
Turi Šimašių,Šiaulienę,Kirkilą,Linkewičių ir daug daug kitų pasiruošusių kristi ant kelių prieš poną lenką…ir šiaip lietuviai nei pagonys nei krikščionys,visi dzin-budistai…
Labiausiai tuo įtarčiau Kirkilą, kuris neperstoja malti savų nesąmonių apie “geruosius” Lenkijos valdžios ketinimus.
Kiti, kartais panašu, kad daugiau gudrauja, nes nieko liAnkų išmįslams tenkinti nėra daroma.
Įdomu būtų ir tautai sužinoti tų ketinimų turinį – ar žada kokio nors apie juos kaupiamo neskanaus kompromato neišmesti į viešumą ?
pradėkime nuo savęs. Ką išsirenkame, tą ir turime. Rinkome prezidentę, kuriai patinka ministras Linkevičius. Rinkome Karbauskį, kuriam irgi tinka Linkevičius.
Jeigu lenkai turėtų tokį ministrą, kuris šitaip nusišnekėtų, tai protestuotų iki jo atšaukimo. O mes tylime kaip avinėliai. Nes lietuvis į gatvę protestuoti išeis nebent tada, jei mato asmeninę materialinę naudą.
Labai teisingai, Tamsta, parašei – ką išsirinkome, tą ir turime… Ir nereikia pykti ant veidrodėlio, jei snukutis nelabai gražus… Kaip toje dainoje: “Nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati…”
O renkamės iš to ką turime.
Ratas užsidarė.
Aš įtariu, kad ne tiek Linksevičius Karbauskiui tiko, kiek URM ministro postas jam buvo koalicijos su LKP-LDDP-LSDP sudarymo sąlyga.
Puikus, pamatuotas straipsnis. Apgailetina, kad Lietuvos vyriausybe nesugeba profesionaliai diplomatiskai sutvarkyti toki svarbu tarpvalstybini reikala. Matomai vyriausybeje, ypac uzsienio reikalu ministerijoje sedi niekam tike zmones. Nera kompetencijos, nera ryzto, nera meiles savo Tevynei, nera pasiaukojimo. Pasirodo jie net nezino kas vyksta pasaulyje, salia , Lenkijoje? LINKEVICIUS po tokiu skandalu ir aiskaus jo nesugebejimo spresti tokiu svarbiu tarspvalstybiniu klausimu – PRIVALETU ATSISTATYDINTI…. Matomai kazkas is salies kursto nesantaika tarp Lenkijos ir Lietuvos. Lenkai vis dar negali atleisti mums uz Vilniaus krasta.
Kažin, ar lenkai už Pietryčių Lietuvos, kuri niekada nebuvo Lenkijos dalis (!), okupaciją turėtų mums atleisti ar visdėlto mūsų, lietuvių, atsiprašyti?.. Klausimas, sakyčiau, retorinis…
Įdomu, už kurios vietyos lenkai laiko tokius kaip Kirkilas ir pan. Ar, pvz.,, toks Kirkilas nėra gavęs kokio sklypo iš Vilniaus r. savivaldybės prie ežero?
Gal, kad jo antra boba – ruskė? 🙂
Bet ne “lenkė”!
Šito kol kas nežinom.
Bet greitai sužinosim! 🙂
Ir kas galėtų paneigti?..
P.S. Norėjau parašyti, kad kas galėtų paneigti, jog kažko nėra gavęs…
Tuščia pliurpalynė.
Ar poros lenkų nacionalistų nuomonę vera sureikšminti? Tai tas pats, jei sureikšmintume, pavyzdžiui, kokios Tvarkos ir Teisingumo išsiškimus.
Jų pozicija yr neikine ir absoliučios daugumos Lenkijos piliečių nepalaikoma. Manau, kad jie net nežino apie tokius pareiškimus.
Tačiau šiems sureikšminime įžvelgiu kitką. Įžvelgiu fašistuko Putlerio gauruotą renka 🙂 Tai jam itin svarbu supriešinti lietuvius su lenkais, lietuvius su latviais ir pan….
Manau, kad lenkai, kaip ir mūsų braliukai latviai yria tikrieji mūsų sąjungininkai. Tad siekį mus supriešinti vertinu itin neigiamai.
Beje, toli gražu ne visi rusai yra Lietuvos ir lietuvių priešai… Įtariu, kad kremliniai-putleriniai labai nori sukiršinti dar kažkiek mąstančius rusus su Pabaltijo tautomis: senas principas, kuris duoda labai neblogų rezultatų – skaldyk ir valdyk.
Baik tu varyti maskolinę propagandą:
1 nėra Lietuvoje jokių rusų ir niekada nebuvo;
2. rusakalbiai ir pan., jei jie nori rasiejinės tvarkos, tai tegul ir mėžiasi į ten.
O čia jiems to niekas neleis – kaip neleidžia Ukrainoj:
Запорожье не дремлет. https://www.youtube.com/watch?v=7iDBvz7b8ig
Komentuoti kvailio komentarus – reiškia būti kvailesniam už tą kvailį…
Ir vėl apie save parašei – su kuo ir sveikinu.
Laikas jau išmokti, kad Lietuvoje nėra jokių kitų tautų, išskyrus lietuvius.
Mielajam ponui Lapinskui. Tamstos klausimas antraštėje primena seną rusišką anekdotą:
Leisgyvis ligonis silpnučiu balseliu klausia vizituoti atėjusio gydytojo:
– Doktor, ja pomru?
Daktaras (optimizmo kupinu balsu):
– A kak že!