Mitybos pokyčiai pavasarį: nuo ko pradėti? (0)

feedingboys.co.uk nuotr.

Mitybos raciono pokyčius natūraliai diktuoja sezoniškumas, tad atėjus pavasariui ypač svarbu po žiemos nualintą organizmą aprūpinti reikalingomis medžiagomis, kurių galime gauti su maistu. Net 80 proc. gyvenimo būdo kokybės lemia subalansuota mityba ir tik nedidelę dalį – fizinis aktyvumas. Todėl nusprendusiems įsigyti sporto klubo abonementą ar išsitraukti bėgimo batelius, visų pirma, reikėtų atidžiai peržvelgti savo valgiaraštį.

Kaip keisti mitybos įpročius, pataria žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė, profesionali kulinarė Elžbieta Monkevič ir profesionali fitneso sportininkė Inga Žuolytė.

Valgydami jauskite saiką

Psichologiškai įrodyta, kad saulės spinduliai, kurių artėjant pavasariui sulaukiame vis daugiau, teigiamai veikia žmonių nuotaiką, kartu ir visą organizmą. Tam pritaria ir virtuvės atstovė E. Monkevič, pastebėdama, kad atšilus orams norisi lengvesnių, sveikai pagamintų patiekalų, tačiau pavojus persivalgyti – išlieka. Todėl, virtuvės šefės nuomone, labai svarbu jausti saiką ir galvoti, ką ir kiek valgai.

„Svarbu klausytis savo organizmo. Dažnam artėjant pavasariui norisi lengvumo. Tad ir maitintis reikėtų su protu ir saiku. Neturint saiko, galima tiek prisivalgyti taip vadinamų sveikų produktų, kad po to jausitės negerai.  Jeigu žmogaus mityba yra subalansuota, visavertė, sveika ir jis gerai jaučiasi, mano nuomone, kažkokių radikalių pokyčių nereikia“, – tikino virtuvės šefė.

„Visiškai atsisakyti nereikia nieko, kadangi žmogaus organizmui reikalingos maisto medžiagos, gaunamos valgant kuo įvairesnį maistą. Tačiau valgoma turėtų būti proporcingai, atsižvelgiant į organizmo poreikius bei gyvenimo būdą, – antrino I. Žuolytė. – Saikas yra esminis raktas į visavertę bei subalansuotą mitybą ir gerą savijautą”.

Kepkite garuose

Tiek sporto, tiek kulinarijos srities atstovės vieningai sutaria, kad kuo mažiau maistas apdorotas – tuo jis vertingesnis. „Visuomet esu už tai, kad kuo daugiau perkelti maisto gaminimą nuo viryklės į orkaitę. Kepimas orkaitėje bet ne keptuvėje, kepimas garuose, bet ne gruzdinimas“, – pabrėžė E. Monkevič.

Petras Gendvilis teigė, kad įprasta manyti, jog garų puoduose ruoštas maistas – beskonis, tačiau garų orkaitėje vienu metu maistą galima ne tik garinti, bet ir skrudinti.

„Profesionalūs virtuvių šefai, ruošiantys išskirtinius patiekalus prestižiniuose restoranuose, neapsieina be garinės orkaitės. Garuose galima gaminti beveik visus produktus, išskyrus makaronus, kruopas, grybus bei pupeles, kurių apdorojimui reikalinga aukštesnė temperatūra ir intensyvesnis gamybos procesas“, – kalbėjo ekspertas.

Paprastai virimo metu netenkama didelės dalies vitamino C, B grupės vitaminų, folio rūgšties. O kepant keptuvėje naudojami papildomi gyvūlinės kilmės arba perdirbti riebalai, kurių perteklius organizme padidina viršsvorio, kraujagyslių ligų riziką. Kepant maistą orkaitėje su garų programa galima išsaugoti du kartus daugiau naudingųjų medžiagų, išlaikyti natūralų patiekalų skonį ir aromatą.

Atsisakykite „tuščių“ kalorijų

Sportininkės I. Žuolytės nuomone, žmonės dažnai valgo per daug angliavandenių ir per mažai baltymų turintį maistą. Taip pat yra linkę pulti į kraštutinumus ir imtis drastiškų dietų, kurios veda į persivalgymą ir viršsvorį.

„Labai svarbu iš savo mitybos raciono išbraukti naudingos maistinės vertės neturinčius produktus, pavyzdžiui, saldumynus ar greitąjį maistą. Taip pat jokiu būdu nereikėtų atsisakyti gerųjų riebalų, kurie yra būtini organizmui“, –  teigė I. Žuolytė.

Į valgiaraštį reikėtų įtraukti kuo daugiau baltyminio maisto – žuvies, vištienos ar jautienos patiekalų, grūdinės kultūros produktų ir įvairių kruopų, valgyti daug daržovių. Gerųjų riebalų galima gauti valgant riebią žuvį, vartojant augalinės kilmės aliejų, avokado vaisius, riešutus.

Dažniau gaminkite namuose

Gamindami maistą namuose galite būti užtikrinti dėl jo maistingumo ir energetinės vertės, išvengti nereikalingų priedų, kurie kenkia imuninei sistemai ir virškinimui. Gyventojų apklausos duomenimis, 47,9 proc. respondentų namuose gamina kiekvieną dieną ir skiria vidutiniškai dvi valandas. Tuo tarpu 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad negamina išvis ir renkasi pusfabrikačius, greito maisto užkandines.

„Retas kuris turi tokią privilegiją valgyti šviežią, ką tik iš orkaitės ištrauktą maistą, todėl pagal galimybes bei užimtumą, reikėtų iš anksto susiplanuoti ir pasigaminti keletą valgymų į priekį, – patarė I. Žuolytė. – Jokiu būdu nereikėtų valgyti tik kartą per dieną, kas per skubėjimą dažnai tampa pagrindine mitybos problemų priežastimi”.

Užkandžiams tarp valgymų sportininkė patarė pirmoje dienos pusėje rinktis vaisius, pavyzdžiui, greipfrutą ar pomelo, kurie pagreitina medžiagų apykaitą. Popiečio alkį padės numalšinti saujalė riešutų ar džiovintų vaisių.