Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.
Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Suprantama, kad įsileidus porą svetimų raidžių jokios tautybės atstovai nebūtų patenkinti, be to, tai reikštų kitų tautybių diskriminaciją. Tuo tarpu masinis daugiau nei 150 užsienio kalbų ženklų įsileidimas sukurtų chaosą valstybės duomenų sistemose.
Kad taip yra, supranta ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, išaiškinęs, kad rašyti vardus ir pavardes tik valstybine kalba yra šalių vidaus reikalas, o piliečių teisės turėti įrašą nevalstybine kalba nėra ir būti negali. Pasų įrašai turi būti suprantami daugumai šalies piliečių, taigi ir rašomi valstybine kalba, kurią visi kiekvienos šalies piliečiai privalo mokėti.
Jūsų partijos kolegų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės siūlymas įteisinti rašybą pasuose užsienio kalbomis numato, kad to norintis pilietis turėtų pateikti „originalią“ pavardės formą įrodantį dokumentą. Iki šiol neaišku, kaip jie galės tą padaryti. Nelietuviška piliečio vardo ir pavardės forma galima tik okupacinių SSRS, Trečiojo Reicho ar pilsudskinės Lenkijos režimų išduotuose dokumentuose. Mūsų krašto lenkakalbiai asmenys (rusakalbiams įrašų kirilica ir žydams įrašų hebrajiškai kažkodėl niekas nežada) savo pavardžių tariamą lenkiškumą ir jų „originalias formas“ galės įrodyti tik okupacinių režimų išduotais dokumentais arba ištikimybės Lenkijai reikalaujančia Lenko korta. Ar Vyriausybė pasirengusi pripažinti galiojančiais okupacinių režimų dokumentus, o kartu ir okupacijų padarinius?
Kaip tik okupacijų padarinius pačios valstybės rankomis galutinai įtvirtintų lenkiški asmenvardžių įrašai pasuose. Nėra abejonių, kad daugumos Pietryčių Lietuvos lenkakalbių tariamai lenkiškos pavardės iš tiesų yra lietuviškos kilmės. Sulenkintos jos buvo Lenkijos ir SSRS okupacijų laikotarpiu. Dabartinis Lenkijos noras, kad Lietuvos piliečių, vadinamųjų Lietuvos lenkų, pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis, yra nepriimtinas, nes tuo siekiama nešvarių tikslų – lietuvių polonizacijos.
Tai, jog lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė, o ją vartojantys žmonės yra ne kas kita, kaip lenkiškai kalbantys lietuviai – kalbos istorijos faktas. Rašyti jų pavardes lenkiškomis raidėmis yra nesąmonė. Beje, ne mažesnė nesąmonė būtų vadinti juos etniniais lenkais (etniniai lenkai etninėse lietuvių žemėse!), nebent jie iš tikrųjų būtų atsikėlę iš etninės Lenkijos (Mažoji Lenkija, dab. Krokuvos sritis).
Patys lietuviai senų senovėje gyveno kitų baltų genčių apsuptyje ir su lenkais nesisiekė. Juos skyrė vakarų baltai jotvingiai. Tiesioginiai kontaktai atsirado tik po to, kai kryžiuočiai pavergė jotvingius ir juos išnaikino, ypač nuo XV amžiaus, kuomet lietuvių ir lenkų gyvenami plotai ėmė siektis. Tačiau dabartinė Pietryčių Lietuva yra lietuvių etninių žemių šerdis ir joje tariamai lenkiškų plotų (išskyrus Vilniuje) nebuvo iki pat XIX amžiaus.
Pirmiausia prie lenkų kalbos (bet ne savimonės, kuri dar ilgą laiką išliko lietuviška) perėjo diduomenė, vėliau ja pasekė platieji bajorijos sluoksniai, o nuo XVIII a. vidurio imta lenkinti ir prastuomenę. Tai daryta per lenkiškus dvarus, mokyklą ir Bažnyčią.
Lietuvių asmenvardžiai dar anksčiau buvo apslavinti slavakalbės raštinės. Ypač didelę reikšmę turėjo toje raštinėje vartoti tėvavardžiai su rytų slavų kilmės priesagomis -ovič, -evič. Pietryčių Lietuvoje gyventojų pavardžių struktūra nesiskiria nuo kitur Lietuvoje vartojamų pavardžių struktūros, tik pačios pavardės yra labiau sulenkintos. Daugumas jų turi atitikmenis kituose Lietuvos regionuose.
Nuėmus šių pavardžių lenkišką apvalkalą (fonetiką, darybos priemones), lieka lietuviški asmenvardžiai, iš kurių tos pavardės ir buvo padarytos. Senovėje lietuvių antroponimijos pagrindą sudarė dvikamieniai asmenvardžiai, tokie kaip Min-daugas, Gin-tautas, Tar-vydas, Žy-bartas ir kt. Supainioti lietuviškus ir lenkiškus dvikamienius asmenvardžius neįmanoma, nes Lenkijoje jau viduramžiais tokie asmenvardžiai buvo retenybė. Lietuvos asmenvardžių formos neretai yra apaugusios slaviškomis priesagomis, iškraipytos slavų fonetikos, pvz., Viš-taras – Viš-tor-skij, Žy-bartas – Žy-bart-ovič ir pan.
Atlikus lenkakalbių Vilnijos gyventojų pavardėse glūdinčių krikštavardžių kilminę analizę, aišku, kad dauguma jų pasiekė Lietuvą iš Rytų, per rytinius slavus, o ne iš Vakarų per lenkus (tokių net pusantro karto mažiau). Krikštavardinės pavardės yra padarytos ne tik iš kanoninių krikštavardžių formų, bet ir iš liaudiškų jų variantų su gausiomis lietuviškomis priesagomis. Pavyzdžiui, šalia Petras, jose slypi ir Petrelis, Petrulis, Petrukas, Petrikas, Petrutis, Petrūnas, Petrėnas, Petrušis, kuriuos visus lengva atpažinti žvelgiant į atitinkamas sulenkintas pavardes Petrelevič, Petrul, Petruk, Petrik, Petruc, Petrunin, Petreniec, Petrušin. Akivaizdu, kad šios pavardės atsirado lietuviškoje aplinkoje.
Kilmės požiūriu dauguma kitakalbių Pietryčių Lietuvos gyventojų yra lenkiškai ir gudiškai kalbantys lietuviai. Tą suprasti ir galbūt grįžti į lietuvybę visada turi būti paties kitakalbio sąmoningas apsisprendimas, kuriam negali būti prievartos, tačiau ir turi būti sudarytos galimybės. Pavardė neatsiejama nuo vartojamos kalbos ir savo šaknų pripažinimo.
Lietuvai 1939 metais atgavus Vilnių, naujoji valdžia suskubo atkurti valstybę šiame krašte. Tarp visų prasmingų reformų buvo parengtas ir krašto gyventojų pavardžių atlietuvinimo planas. Pagrindu jam tarnavo Antano Salio parengtas asmenvardžių žodynas, kuriame buvo pateiktos sulenkintų Vilniaus krašto pavardžių ir vietovardžių atlietuvinimo taisyklės. Jis dirbo kalbos patarėju prie Vidaus reikalų ministerijos sudarytoje pavardžių komisijoje, o taip pat atgauto Vilniaus krašto vietovardžių ir pavardžių komisijoje. Savanoriško atlietuvinimo proceso įgyvendinti nespėta, ypač dėl karo ir vėlesnio Armijos Krajovos siautėjimo Lietuvoje. Tačiau pati knyga išlikusi ir labai praverstų radus politinės valios ir drąsos ją išleisti ar tiesiog pagal paskirtį panaudoti joje sukauptas žinias.
Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės pareiga yra ne ištrinti iš viešosios erdvės ir kasdienio gyvenimo lietuviškas krašto gyventojų pavardžių formas, bet švietimo priemonėmis informuoti žmones apie jų pavardžių ir pačių gyventojų kilmę. Būtina sudaryti sąlygas įvairiakalbiams mūsų šalies gyventojams be prievartos, tik laisvai apsisprendus, grįžti prie protėvių kalbos. Jūsų valdoma ministerija ir socialdemokratų partija, regis, neigia istorinę tiesą apie šį kraštą ir kartu ne saugo, o laidoja paskutinius nutautėjusių kitakalbių gyventojų simbolinius ryšius su lietuvių tauta.
…”piliečių teisės turėti įrašą nevalstybine kalba nėra ir būti negali”, – pasakyta akademiko Zigmo Zinkevičiaus. Taigi Lietuvoje nėra ir negali rastis piliečių (subjektų) turinčių tokią teisę. Įsiklausykime į šią jo mintį ir taps aišku, kad Sinica su grupe imasi talkinti tokios savo valstybę ardančios, o svetimai patarnaujančios, teisės atsiradimui Lietuvoje…
Ponia Vilna atidziai perskaityk Sinicos straipsnius jie niekuo nesikerta su prof.Z.Zinkevičiaus teiginiais dėl lietuviškų rašmenų lietuviškame pase, tik tiems”rėksniams” kaip kompromisą siūlo antrame paso lape rašyti kokiais nori rašmenimis,
Palaikau lietuviško raidyno išsaugojimą lietuviškuose dokumentuose.
Į kompromisus gali būti einama tokiu atveju, kai kita pusė (rėksniai) pagal kokį nors įstatymą turėtų teisę į tai ko reikalauja. Gi šiuo atveju, kaip profesorius sako, jų “teisės turėti įrašą nevalstybine kalba nėra ir būti negali.” Pasas kokį jo lapą paimsi yra pasas, todėl neturi reikšmės kuriame jo lape būtų pavardė rašoma nevalstybine kalba. Taigi Sinicos straipsniai su profesoriaus pozicija kertasi iš esmės.
teisingai sudeliota
Ačiū, Profesoriau už straipsnį! Viskas taip aišku, kad aiškiau, ko gero, ir būti negali… Neaišku tik tiems komuniagoms, kurie visada stengėsi sunaikinti lietuvių kultūrą…
Garbingas žmogus , Tautos Kalbos saugotojas Z. Zinkevičius labai suprantamai ir aiškiai pasakė. kirkilams ir kitiems Tautos smaugliams. Visokia tarnystė svetimiems yra nesąmonė.
Ponia Vilna,gana čia klaidinti žmones ir jeigu jūs”nežinote” kame reikalas,tai aš jums padėsiu.Nesiplečiant pasakysiu,jog jau maždaug nuo 2005 metų (aktyviai) V.Tomaševskio ir jį palaikančių Varšuvos politikų pagalba -pasitelkus kai kuriuos Lietuvos trumparegius (o gal ir blogiau) politikus,žurnalistus,istorikus visais būdais stengiamasi ištraukti kertinius akmenis iš Valstybinės Lietuvių kalbos pamato-Lietuvos pase pakeisti raidyną,įvesti dvigubas lenteles.Visa tai Lietuvos Registrų Centras privalės juridiškai registruoti.Tuomet ir teks atsisveikinti su Valstybine Lietuvių kalba.
Bet jeigu Lietuvos Respublikos pase piliečio pavardės įrašas originalo kalba būtų papildomame paso lape- Lietuvos Registrų Centre registruotuose dokumentuose pakeitimų nebūtų ir Lietuvos Valstybinė kalba nebūtų pažeista.
Taigi šliaužiantis perversmas Valstybinės kalbos (tuo pačiu Lietuvos valstybės)atžvilgiu jau būtų įvykęs (nesvarbu kas Seime buvo valdžioje),bet tik pasiaukojančių kalbininkų,surinktų 70 tukstančių parašų ir protestuojančių prie seimo su plakatais piliečių dėka Valstybinė Lietuvių kalba dar gyva.
Šių metų birželį (prieš seimo sesijos pabaigą) kalbos saugotojams (keletos protestų pagalba) dar pavyko sulaikyti priimti antikonstitucinį istatymą prieš Valstybinę Lietuvių kalbą.Bet kiek galima tyčiotis iš Lietuvos žmonių?
Lietuvos piliečiai rugsėjo 12 d. 12 val.(šeštadienį) ateikite (prie Seimo) padėti išsaugoti Valstybinę Lietuvos kalbą.
Pritariu!!!
Būtinai atvažiuosiu ir kitus paraginsiu.
O tas papildomas paso lapas pagal patį tai kas, ar ne paso lapas būtų, ar tai ne akivaizdus perėjimas į valstybinę dvikalbystę!… Varge, ką pats savo “striokų” dėstymu gali man “padėti”, jeigu net nesuvoki, kad ir rašau būtent visa tai žinodamas, kaip savo penkis pirštus. Beje, paties “supratimas” politikoje toks pats, kaip tarpukario Lietuvos “valdžios” 1938 m. kovą priėmusios Lenkijos ultimatumą užuot tuokart atstačius jai šautuvą. Prie ko toks “išmanymas” – leidimas Lenkijai išsityčioti iš Lietuvos suvereniteto privedė valstybę visiems gerai žinoma. Dabar to skystablauzdiškumo, vasališko kolaboravimo Lenkijai apraiškos vėl ima reikštis, paties užsidegimas “padėti” tik patvirtintų tai… Nejaugi iš tikrųjų tokiu lietuvišku Algimanto vardu esi (!)…
O kokios veislės avies VILNĄ atstovaujate?
Šštiš, į delfi…
O jei rimtai, tai internacionalizmo dvasioje išauginti kirkilai, valadkos, savukynai ir kitokie ”persiauklėję” liberalistai, patapo kito fronto – globalizmo stumėjais. Deja, prie to prisideda ir prezidentas Adamkus, kaip ir prie pirmalaikio Ignalinos AE uždarymo. Netikiu, kad anie nesupranta Lenkijos užmačių. Vadinasi, tautai, valstybei jie nusikalsta SĄMONINGAI.
Na, ką padarysi… Komuniagos tapo tolerastais…
Ačiū, gerb. Z.Zinkevičiui . Viešpatie ,bent trumpam, sugrąžink tiems Seimo sėdėtojams protą , kad nepadarytų lemtingos klaidos .
Ačiū, gerb. Akademike, už dalykinį straipsnį ir stiprų lietuvių kalbą ginantį balsą. Tik ar tautiškai akli ir kurti politikieriai jus išgirs? Ponų socialdemokratų sumanymas yra toks pavojingas, kad jam privlo priešintis visi save gerbiantys lietuviai. Tai būtų pats pavojingiausias užkratas lietuvių kalbai, o tuo pačiu ir visos Lietuvos ateičiai. Kol esame gyvi, priešinkimės politinių mankurtų užmačioms.
„Kad taip yra, supranta ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, išaiškinęs, kad rašyti vardus ir pavardes tik valstybine kalba yra šalių vidaus reikalas, o piliečių teisės turėti įrašą nevalstybine kalba nėra ir būti negali. Pasų įrašai turi būti suprantami daugumai šalies piliečių, taigi ir rašomi valstybine kalba, kurią visi kiekvienos šalies piliečiai privalo mokėti.“
Iš šitų cituojamų sakinių supratau, kad valstybinė Lietuvių kalba aukščiau kitų kalbų Lietuvoje ir negali būti jokių nuolaidų. Kam negerai gyventi Lietuvoje, gali išvykti į kitas šalis. Pasirinkimas yra platus. Pritariu Vilnai.
Čia gryna tiesa parašyta. Mano prosenelio pavardę lenkai perrašė, vietoj galūnės “-is” pridėdami “-evič”, o paskui kažkodėl buvo “sulietuvinta” ne grąžinant kaip buvo, o uždedant galūnę “-evičius”. Gaila, kad mūsų valdžia nei su tiesa, nei su mokslu nedraugauja, o palaiko tik svetimo gaivalo pageidavimus visose srityse.
O gal tie bernatoniai yra protiškai atsilikę, kad nesupranta tokių paprastų dalykų??? Neduok Dieve, jei tai teisybė…
Kirkilai, šiaulienės, bernatoniai ne protiškai atsilikę, bet vykdantys globalistų užmačias, įdomu už ką? o jų tikslas pradėti nuo mažų tautų. Jei taip bus ir ateityje tai ir lenkų kalbai ateis galas: visi kalbės angliškai, kiniškai ir rusiškai.
siūlomas antras puslapis tai yra nuolaidžiavimas ir prisitaikymas. Ar tai lenkomanus patenkins, galima skyti, kad ne, nes jau jų atstovas per LRT pasakė, kad jie nesustos.
P.S. Beje, Irėna Šiaulienė – tai Irina Anajeva. Apie Bernatonį nieko nepasakysiu, bet Kirkilo žmonos vardas – Liudmila… Tai kaip ir viskas aišku… Komuniagos – ir Afrikoje yra komuniagos. Jie visada buvo prieš lietuvių tautą ir jos kultūrą…
Kai kuriems komentatoriams nepatinka radikali Vilnos pozicija… Atseit, anoks cia blogis, jei kazkelintame paso lape parasys nelietuviskai…
Palaikau ir pritariu gerb. akademiko ir Vilnos aiskia pozicija be islygu.
Pseudoirasai, stumiami isdaviku ir izuliai lipantys per Konstitucija, kaip per karves blyna, yra BLOGIS.
Ir netgi baisus blogis!!! Paprastai kalbant, – NUSIKALTIMAS.
Reikia labai aiskiai tureti omenyje nediskriminavimo principa tautai “skalbimo milteliu ir bambaliu” primestoje Europos teiseje, kuris reiskia (“ileisk kiaule i sventoriu prixiks ant altoriaus”), kad leidus vienokioms “etninems mazumoms” tokius cirkus, po menesio kito, po pusmecio tuoj rasis jau kitos, trecios, penktos, – nioliktos ufonautu, grybautoju, voru, tarakonu, vapsvu “etnines mazumos”, kurioms pasikartinai reikes treciame-septintame paso lape spec. skyrelio sporoms, musiu kojelems, lizdams, etc. Juk diskriminacija pagal etnini kriteriju DRAUDZIAMA…. Vietos lietuviu kalbos lietuviskai abecelei Lietuvos piliecio pase nebeliks.
Sarzuoju, zinoma, bet mintis bent kiek mastantiems, manau, aiski.
Netgi pvz Sinicos pripazistamas neva kompromisas del antrojo lapo yra ne kompromisas, o is esmes kapituliacija pries tuos, kas tuo tarpu nedemonstruoja rankoveje laikomu koziriu tolimesniame nutautinimo zaidime.
Labai teisingai! Pritariu. Mano galva, kad valstybė išliktų kaip valstybė reikia besąlygiškai laikytis jos Konstitucijos. O ten labai aiškiai parašyta, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra… kažkodėl lietuvių kalba (čia buvo angliškas humoras!). Daugiau ar mažiau išprusę žmonės supranta, kad kiekvienoje valstybėje visa OFICIALI dokumentacija (tame tarpe ir piliečių asmens dokumentai!!!) rašomi TIK valstybine kalba. Šito kažkodėl nesupranta (ar apsimeta, kad nesupranta) mūsų šventieji, atsiprašau, norėjau pasakyti mūsų išrinktieji (?!)…
Viskas būtų taip, bet tam tikra problema yra: jei moters vyro pavardė prasideda raide W, o mes rašysime V, tai jau bus neatitikimas.
Pritariu kvalifikuotam akademiko zigmo Zinkevičiaus straipsniui. Vaduokimės nuo baudžiauninko savimonės, menkavertiškumo ir saviniekos komplekso!