Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Įžymiausias Lietuvos kalbininkas akademikas Z. Zinkevičius pasitinka 90-metį (video)

Kazimieras Garšva, www.alkas.lt
2014-12-30 00:44:48
5
Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

2015 m. sausio 7 d., trečiadienį, 14 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks susitikimas su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi. Bus rodomas režisieriaus AlgirdoTarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“.

Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui akad. prof. Z. Zinkevičiui sukanka 90 metų. Jis yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo straipsnių, per 1000 populiarių straipsnių. Juose nagrinėjami svarbiausi lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimai – lietuvių kalbos istorija, vardynas, tarmės, rytų Lietuvos kultūra.

Profesorius yra vienas tų mokslininkų, kuris dalį savo darbų išspausdina piliečiams suprantamiau (populiariau) ir neatitrūksta nuo svarbiausių tautos, valstybės, kultūros, švietimo klausimų. Prof. Z. Zinkevičius daugeliui lituanistų yra dėstęs, recenzavęs jų darbus, atvedęs juos į mokslą, vadovavęs ar konsultavęs. Profesorius buvo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto tarybos pirmininkas, Visuotinės lietuvių enciklopedijos Redakcinės kolegijos narys, Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius (2000–2006 m.), maždaug 100 knygų, žurnalų redakcinių kolegijų narys.

Prof. Z. Zinkevičius 45 metus dėstė Vilniaus universitete: 12 metų buvo ir Istorijos fakulteto prodekanas (1956–1968), 15 metų – Lietuvių kalbos katedros vedėjas (1973–1988), Baltų filologijos katedros vedėjas (1988–1991). Nuo 1989 m. dėstė ir Lietuvos konservatorijoje, nuo 1990 m. – ir Vytauto Didžiojo universitete. 1995–1996 m. buvo Lietuvių kalbos instituto direktorius, po to – Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras (iki 1998 m. kovo 25 d.)

Zigmas Zinkevičius 1977 m. | B. Savukyno asmeninio archyvo nuotr.
Zigmas Zinkevičius 1977 m. | B. Savukyno asmeninio archyvo nuotr.

Profesorius yra penkių Mokslų akademijų narys – Švedijos (1982), Lietuvos (1990), Lietuvių katalikų (1991), Norvegijos (1991), Latvijos (1995) ir Latvijos universiteto (1991), Vytauto Didžiojo universiteto (1994) garbės daktaras. Prieš 20 metų Profesorius buvo išleistas į pensiją, labai pelnytai apdovanotas Gedimino ordinu.

Iš kur tas daukantiška vargo pelė tiek energijos ir tiek patvarumo pasisemia, prieš ketvirtį amžiaus klausė Algirdas Julius Greimas. Viename pokalbių Profesorius prasitarė: „matyt, buvau darbštus. Kas be ko, būta ir tokiam darbui gabumų – didelės Dievo dovanos. Kūrybiniam darbui labai svarbi atitinkama palanki dirbti aplinka, geros darbo sąlygos. Šiuo atžvilgiu man pasisekė. Žmona Regina ir visa mūsų šeima man tokias sąlygas ir tinkamą darbui nuotaiką sudarė“. Ir dar reikia paminėti, kad Profesorius yra tautiškai ir pilietiškai susipratęs, mato reikalą dirbti Tėvynės ir mokslo labui.

2007–2012 metai yra labai svarbūs lietuvių kalbos ir baltų vardynui, kadangi per tuos 6 metus Profesorius apie vardyną išspausdino 6 knygas ir 14 straipsnių (mokslinių ir populiarių), vyko šių leidinių pristatymas. Pasaulyje nebuvo ir, matyt, greitai nebus mokslininko, kuris per 6 metus apie lietuvių kalbos vardyną (ir apskritai apie lietuvių kalbą) būtų išspausdinęs tiek knygų, tuo labiau, kad „Lietuvių asmenvardžiai“ (Lietuvių kalbos institutas, 2008) yra 840 puslapių. Tai yra didžiausia apibendrinamojo pobūdžio knyga apie lietuvių asmenvardžius. Joje yra asmenvardžių (daugiausia pavardžių) formavimosi apžvalga ir trys skyriai: 1) tautinis vardynas ir svetimųjų apnašos (274 p.), 2) krikščioniškasis vardynas (146 p.) ir 3) pravardynas (135 p.). Toliau apžvelgiami atneštiniai asmenvardžiai, lietuvių asmenvardžiai į rytus nuo Lietuvos Respublikos, pateikiami sutrumpinimai, literatūra, rodyklės.

„Senosios Lietuvos valstybės vardyne“ (2007, 88 p.) nurodoma, jog gudiškų elementų reikšmė Lietuvos vardyne (Baltarusijoje ir kitur) neretai išpučiama. Be pagrindo skelbiama, jog senosios Lietuvos valstybės kūrėjai lietuviai (sl. litvinai) buvę gudų protėviai, o dabartiniai lietuviai vadinami lietuvisais, kad skirtųsi nuo tariamųjų valstybės kūrėjų litvinų (slavų).

2011 metais išspausdintas „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas“ ir trys labai aktualios knygos apie pietryčių Lietuvos ir šiaurės rytų Lenkijos pavardes. Tie leidiniai labai siejosi su Vyriausybės programa dėl tautinių mažumų kultūros. Pavardės minėtiems leidiniams rinktos iš Lenkijos telefonų knygų, kur visos piliečių pavardės sulenkintos ir parašytos lenkų kalbos abėcėle (plg. „Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse: polonizacijos apybraiža“, 2010, 110 p.).

Balstogės krašto pavardėse aptikti keturi sluoksniai: 1) seniausias – jotvingių vardynas, 2) lietuviškas vardynas, ne visuomet lengvai atskiriamas nuo sulietuvinto jotvingiškojo, 3) gudiškasis, susijęs su senąja Lietuvos valstybe ir 4) lenkiškasis – pats naujausias („Lietuviškas (baltiškas) paveldas Balstogės vaivadijos Lenkijoje pavardėse: slavizacijos apybraiža“, 2011, 96 p.).

Ypač svarbi dabar knyga „Vilnijos lenkakalbių pavardės“ (V., 2012, 464 p.), kur ši problema išsamiausiai aptarta visais aspektais. Autorius visiškai teisingai pastebi: šiandien lietuviai ir lenkai turėtų gražiai sugyventi, bet tai įvyktų tik abiejų tautų santykius bei istoriją grindžiant tiesa. Asmenvardžių tyrėjų „liga“ autorius vadina pastangas skirstyti pavardes į „savąsias“ ir „svetimąsias“. Dauguma svetimomis apšaukiamų pavardžių nėra skolintos (atneštinės), bet atsirado Lietuvoje.

Lietuvis negali apsieiti be knygos „Lietuviai. Praeities didybė it sunykimas“ (V., 2013, 504 p.). Lietuvių gyvenimas aptartas atsižvelgiant į visą aplinką: baltų pasaulį, giminiškas gentis, Lietuvos valstybės padėtį, priimtą krikščionybę, sandėrius su Lenkija, okupacijas ir t. t.

Linkime Profesoriui geriausios sveikatos ir sėkmingų tolimesnių darbų.

 

Pokalbiai su akademiku Z. Zinkevičiumi (Virtualioji edukacinė biblioteka):

Z. Zinkevičius: „Knygos – pagrindinis šaltinis, nukreipęs mane į kalbos istoriją” (1/6):

Z. Zinkevičius: „Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija” (2/6):

„Lietuvių tautos kilmė“: kalbininkai ir archeologai pirmą kartą priėjo prie bendros nuomonės (3/6):

Z. Zinkevičius: „Dabar ugdomi ne Lietuvos patriotai, o Lietuvos piliečiai” (4/6):

Z. Zinkevičius. Į priekį veda smalsumas (5/6):

Z. Zinkevičius: „Politinis reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis — paslėpta bomba” (6/6):

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  2. Z.Zinkevičius: Tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų
  3. Legendinis „Antinas“ Kaušpėdas neeilinį gimtadienį švęs su savo naujagime – „Antiška“ (video)
  4. URM garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ bus apdovanotas Kazickų šeimos fondas
  5. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
  6. Į Lietuvos edukologijos universitetą atvyksta visų Europos Baltistikos centrų atstovai
  7. Tarptautinėje konferencijoje – išskirtinis dėmesys lietuvių kalbai (video)
  8. Naujame spektaklyje „Tarmių stalas“ atgyjantys medžio drožėjo V.Šiekštelės kūriniai
  9. Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
  10. Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (I)
  11. Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II)
  12. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  13. Padėka už lietuviško žodžio skambėjimą
  14. Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų
  15. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. SVEIKNIMAS says:
    9 metai ago

    PAGARBA IŠMINČIAI, ILGIAUSIŲ MEŲ

    Atsakyti
  2. Au. says:
    9 metai ago

    Nuostabus žmogus, tikras Lietuvos šviesuolis! Ilgiausių metų, giedrų minčių ir sveikatos šiai iškiliai asmenybei. Džiugu, kad Lietuva tokių grynuolių turi 🙂

    Atsakyti
  3. Jonas Vaiškūnas says:
    9 metai ago

    Alkas.lt redakcija sveikina gerbiamą akademiką ir linki kuo didesnių galių tęsiant darbus Lietuvos labui.

    Atsakyti
  4. Juozas says:
    9 metai ago

    Nuoširdūs sveikinimai ir pagarba mūsų šviesuoliui.

    Atsakyti
  5. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    9 metai ago

    Nuostabus zmogus, amzinai gerbiamas, kaip sake V.Brazenas tai Lietuvos deimantas, nors deimantu vadinti gal ir netikslu, gal butu geriau Lietuvos unikalus gintaras. Labai aciu uz toki grazu interviu. Visada didziuojuosi, kad turim toki lietuvi. O del ko siek tiek nesutikciau…. tai kai sake, kad Lietuvos mokyklos ruosia Lietuvos piliecius, o ne Lietuvos patriotus. Tai manyciau, kad vertetu ta situacija vertinti dar kritiskiau, kad dabar ruosiami ne Lietuvos patriotai, o kosmopolitai, kas daug blogiau uz net uz Lietuvos piliecius. Pasiziurekime i valdanciuosius aferistus ir tai suprasime.
    Politikantai, kurie nustume Z.Zinkeviciu nuo ministro pareigu yra Lietuvos nieksai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
Prelatas Mykolas Krupavičius. Nuotrauka iš Petro Maldeikio knygos „Mykolas Krupavičius“ (Čikaga, 1975 m.)

J. Skirius. Prieš 65 metus įkurta Pasaulio lietuvių bendruomenė vis dar atlieka svarbų vaidmenį

2023 09 01
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva. Ažulaukės, Bieliškių kaimų vardai ir jų rašyba

2023 08 26
Asta Višinskaitė-Katutė | asmeninė nuotr.

A. Višinskaitė-Katutė. Lietuvos interesai

2023 08 24
Justinas Marcinkevičius. Amžiaus pabaiga | L. Milčiaus nuotr.

V. Sinica. Marcinkevičiaus „teismo“ absurdas

2023 08 22
Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka | asmeninė nuotr.

Žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į šalies valdžią, primindami jų duotą priesaiką saugoti šalies Konstituciją

2023 08 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Skanu! apie D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis
  • Pavyzdys apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
3
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

by daiva
2023 09 09
31
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

Jau ne pirmą kartą girdžiu viešai svarstant šį klausimą. Šįryt (2023.09.08) per LRT radiją atsitiktinai išgirdau laidą, kurioje bandyta aiškintis,...

Skaityti toliau

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

by daiva
2023 09 08
12
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susirūpino, ar nediskriminuojami vairuotojai, nekalbantys lietuviškai. Ak, ašaros man jau akis traukia!

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Skanu! apie D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis
  • Pavyzdys apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • jo apie D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis
Kitas straipsnis
homemadedad.ca nuotr.

Kultūros ministerija siūlo įvesti licencijavimą retransliuojamam turiniui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai