Gegužės 14 d. Vilniuje, Vienuoliktą kartą vykęs Nacionalinis kultūros forumas, į kurį Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakultete susirinko kultūros, švietimo, verslo, technologijų ir kūrybinių industrijų atstovai, iškėlė svarbiausią mintį – talentas vis rečiau suvokiamas kaip įgimta išskirtinė savybė.
Kur kas dažniau jis siejamas su kitais kūrėjais, bendruomene ir draugiška aplinka, leidžiančia jam atsiskleisti.
Kaip šiandien gimsta talentai? Kokių gebėjimų reikės ateityje? Ar kūrybiškumas mums padeda gaudytis vis sudėtingesniame pasaulyje?
Tokius ir panašius klausimus apie žmogaus ir jo talento santykį Vilniuje kėlė Nacionalinio kultūros forumo pranešėjai. Apie tai, kas šiandien yra talentas ir kaip sukurti aplinką, kurioje jis galėtų atsiskleisti, kalbėjo ir forumo diskusijų dalyviai.
Vienas tokių pavyzdžių – forumo programą pradėjęs „Mo’ong“
Indonezijoje gimęs, šiuo metu Lietuvoje gyvenantis bandomosios muzikos kūrėjas, kompozitorius ir instrumentų meistras J. Mongas Santosas Pribadis (Mo’ong Santoso Pribadi) susirinkusiems pristatė garso pasirodymą. Jame kūrybiškai sujungė paties pasigamintus instrumentus, atliekų daiktus, lauko įrašus ir improvizacijas.
Vienu stipriausių forumo bruožų šiais metais tapo lyderystės, strategijos ir organizacijų transformacijos žinovo iš Danijos Kristerio Vindelovo-Lidzelius (Christer Windeløv-Lidzélius) pranešimas „Nuo žinių link prasmės – kaip gaudytis besikeičiančiame pasaulyje“.
„Turėti žinių šiandien nebeužtenka, turime mokytis tam, ką žinome, suteikti prasmę“, – sakė pranešėjas, šių dienų pasaulį pavadinęs sunkiainumatoma sistema. Jis teigė, kad ateityje svarbiausia bus ne žinios, o gebėjimas veikti kūrybiškai, kurti tinkamas sąlygas, kuriose talentai galėtų atsiskleisti.
„Talentas nėra tik individo savybė, jis atsiranda, kai žmogaus gebėjimai yra aplinkos atpažįstami ir vertinami. Taigi, svarbiausiu klausimu tampa ne „Kas turi talentą?“, o kokios sąlygos jam leidžia atsirasti, augti ir klestėti“, – teigė pranešėjas.
Jis įsitikinęs, kad šiandienos pasaulyje vertė kyla ne iš žinojimo, o iš gebėjimų interpretuoti. Tokių, kaip: jungti idėjas, kurti prasmę ir, žinoma, veikti. Itin svarbu matyti tai, ko kiti nepastebi, atidžiai klausytis, užduoti klausimus, kurių kiti neužduoda, nebijoti kitokių ir naujų galimybių.
Nuolat apie lyderystę kalbantis K. Vindelovo-Lidzelius įsitikinęs, kad svarbiausias lyderio darbas – ne valdyti žmones, o kurti jiems sąlygas. Sąlygas, kurios leistų būti sumaniems, kūrybiškiems, nesibaiminti bandymų ir skatintų veikti. Mąstymas padeda matyti svarbius ryšius, o kūrybiškumas skatina veikti, keisti sistemą ir kurti naujas galimybes.
Į prigimtinio talento pasakojimą forume kritiškai pažvelgė mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa, savo pranešime permąsčiusi tradicinį „natūralaus talento“ sumanymą. Ji teigė, kad talentas nėra įgimtas, nekintamas ir užtikrintas. Jis gali būti sėkmingai vystomas per patirtis, smalsumą, atvirumą, bandymus ir gebėjimą kurti sąsajas.
„Kūrybiškumas yra ne akimirkos genijaus blyksnis, o nuolat kartojamas apsisprendimas būti kūrybišku“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad kūrybiškumui milžiniškos įtakos turi aplinka – šeima, mokykla, institucijos. Taip pat – visuomenės požiūris.
G. Raibytė-Aleksa savo pranešime teigė, kad ankstyva specializacija ir vunderkindų kultas kūrybiškumą gali slopinti. O psichologinis saugumas, autonomija, įvairovė, pripažinimas, tolerantiška, atvira, bandymus skatinanti aplinka ir netgi – nuobodulys juos skatina.
Psichologė, lektorė ir organizacijų konsultantė Gintarė Buinickaitė pranešime „Talento demaskavimas: kodėl mes įkalinti savo burbuluose ir kaip iš jų išsilaisvinti?“ kalbėjo apie tai, kaip kūrybiškumą neretai riboja mūsų pačių susikurtos tapatybės ir socialiniai burbulai.
Ji analizavo, kodėl žmonės lieka uždaruose profesiniuose, socialiniuose ar kultūriniuose laukuose, ir kaip tai veikia kūrybiškumą.
Pasak pranešėjos, talentą dažnai romantizuojame tarsi ypatingą dovaną. Nors iš tiesų tai – gebėjimas veiksmingai apdoroti žinias, pastebėti modelius, jungti skirtingus reiškinius ir intuityviai priimti sprendimus.
Pranešėja išskyrė dvi talento kryptis – meninį ir funkcinį talentą
Meninis, anot jos, sutelktas į saviraišką ir individualų pasaulio matymą, o funkcinis – į tikrovėje veikiančius sprendimus. Pastarajam G. Buinickaitė priskyrė sisteminį mąstymą, jausminį protą, taktinius gebėjimus ar algoritminį kūrybiškumą.
„Mes nesame ypatingi todėl, kad esame kūrybiški. Mes esame privilegijuoti, nes kiti savo kūrybiškumą naudoja tam, kad, kol mes mėginame save išreikšti, užtikrintų mūsų išgyvenimą“, – sakė ji pridurdama, kad tikrasis kūrybiškumas atsiranda kartu su gebėjimu pereiti nuo „aš kuriu“ iki „mes palaikome“.
Vienas svarbiausių renginio svečių – švedų kompozitorius, kultūros lyderis ir „Polar Music Prize“ komiteto pirmininkas Alfonsas (Alfons) Karabuda savo pranešime mėgino talentą ir kūrybiškumą išmatuoti skaičiais.
Daugiau nei 35 metų tarptautinę patirtį sukaupęs kūrėjas kalbėjo apie tai, kaip duomenimis grįsta visuomenė vis dažniau vertina veiksmingumą ir matuojamus rezultatus, tačiau rizikuoja prarasti tai, kas kūryboje svarbiausia – intuiciją, žmogiškumą ir meninę laisvę.
Forumo pranešimus užbaigė viena ryškiausių tarptautinių viešnių – daugiau nei du dešimtmečius „Cirque du Soleil“ dirbusi Kaitlana Magsė (Caitlana Maggs).
Buvusi Kanados nacionalinio baleto šokėja, vėliau – „Cirque du Soleil“ meno vadovė ir trenerė apie kūrybiškumą kalbėjo kaip apie ugdymo procesą. „Tai nėra tik menininkams suteiktas išskirtinis talentas. Mes visi gimstame su kūrybos kibirkštimi, tereikia ją įžiebti“, –sakė ji.
Remdamasi ilgamete patirtimi „Cirque du Soleil“, K. Magsė pasakojo apie, kaip sportininkai tampa artistais, o skirtingų sričių žmonės – kūrybinėmis komandomis. Naujovės gimsta tada, kai susitinka skirtingi pasauliai: menas ir sportas, disciplina ir improvizacija, technika ir jausmas.
Pranešėja susirinkusiuosius ragino nebijoti chaoso, klaidų bei neapibrėžtumo. „Juk visada svarbiausia ne galutinis gaminys, o kūrybos procesas“, – pabrėžė.
Forumo pranešimus ir diskusijas sujungė bendra mintis – talentas šiandien nebegali būti suprantamas kaip atskirta individuali savybė.
Skirtingų sričių pranešėjai ir diskusijų dalyviai kalbėjo apie būtinybę kurti aplinkas, kuriose žmonės galėtų atlikti bandymus, bendradarbiauti, jaustis saugiai ir ieškoti prasmės.
Diskusijose, kuriose dalyvavo filosofas Kristupas Sabolius, menininkė Lina Lapelytė, tarpdisciplininio meno kūrėjas Robertas Narkus, reklamos kūrėjas Rimantas Stanevičius, kūrybinių industrijų ir inovacijų žinovai, švietėjai bei verslo atstovai, daug dėmesio skirta tarpdiscipliniškumui, kūrybiškumo vaidmeniui technologijų amžiuje ir klausimui, kokių talentų reikės ateityje.
Nacionalinį kultūros forumą rengė Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Forumą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Partneriai – VilniusTech, „The Critical“, Lietuvos kompozitorių sąjunga, VšĮ „Erdvės“, VšĮ Urbanistinio Šokio Teatras „Low Air“, „Atomic Garden“, „Menų komunikacija“, „Laisvės žodžiai“, AGATA, 15min.lt.
Daugiau žinių: čia.
