Gegužės 16–17 d. Vilniuje vykstantis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“ kvies aplankyti erdves, kurios kitomis metų dienomis dažniausiai nėra laisvai pasiekiamos.
Vienas tokių statinių – Valstybės duomenų agentūros pastatas, kurio adresas – Gedimino pr. 29. Iš pirmo žvilgsnio santūraus administracinio pastato sienos slepia ne tik neogotikinius skliautus, laiptus iš marmuro ir paslaptingą vitražą, bet ir senąsias miesto istorijas.
Šiemet dvyliktą kartą rengiamas „Open House Vilnius“ kvies aplankyti 70 vietų, tarp kurių – pastatai ir interjerai, žaliosios erdvės, miesto kūrėjų biurai, taip pat lankytojai galės leistis į ekskursijas vandeniu bei apsilankyti statybų aikštelėje.
Valstybės duomenų agentūros pastatas – vienas tų pastatų, pro kuriuos vilniečiai dažnai praeina nė nepakėlę akių. Praeiviams dėmesį verta atkreipti į pastato fasadą – tai galimybė mintimis nusikelti į XX a. pradžią.
Penkių aukštų namas pradėtas statyti 1913 m., tačiau darbus sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Jie baigti tik 1921 m., tuo metu tai buvo vienas aukščiausių nuomojamų namų Vilniuje.
Pirminį projektą bajoro Julijono Kogano užsakymu parengė inžinierius Aleksandras Antonovičius, tačiau nuo pradinės koncepcijos buvo gerokai nutolta ir galutinis pastato vaizdas buvo kitoks, nei buvo sumanyta.
Šiandien pastato fasade galima pastebėti moderno ir neoklasicizmo bruožų: įtraukti pirmieji aukštai, jonėniškieji orderiai, lodžijos, terasos, puoštas karnizas ir viršuje matomos vazų imitacijos.
Dar didesnė staigmena laukia vidiniame kieme
Iškyla rizalitas, kuriame telpa autentiška laiptinė ir lifto šachta. Langų nuožulnumas išduoda laiptų kilimo kryptį – detalė, kurią galima pastebėti tik sustojus ir įsižiūrėjus.
Pastato viduje lankytojai pamatys vieną įspūdingiausių jo erdvių – elipsės formos laiptinę su šviesaus marmuro laiptais ir neogotikiniais skliautais. Ši vieta iki šiol traukia fotografus, reklamos kūrėjus ir jaunavedžius. Išlikę ir autentiškos gamyklos „Marywil“ plytelių, anuomet naudotų cukrainėms, viešbučiams, klubams ir teatrams puošti.
Ne mažiau intriguojanti ir lifto istorija
Jo mechanizmas šiandien atnaujintas, tačiau išliko originalios metalinės konstrukcijos, menančios pastato statybos laikus. Kai šis namas buvo įrenginėjamas, liftai Vilniuje dar buvo retenybė, todėl pastatas laikytas naujovišku ir veiksniu savo laikmečio statiniu.
Per daugiau nei šimtmetį keitėsi pastato paskirtis. Čia veikė Varšuvos kooperatinių draugijų bankas, tabako ir vaikiškų drabužių parduotuvės, gėlių salonas, kirpykla, medienos prekybos biuras, buvo teikiamos draudimo paslaugos. Pastate gyveno ir Lenkijos fotografų draugijos viceprezidentas Fransyšekas Tymanas (Francyszek Tyman), aktyviai prisidėjęs prie fotografijos kultūros sklaidos.
1978 m. pastatą papildė dar vienas korpusas (Gedimino pr. 31), kuriame įsteigtas skaičiavimo centras, jį projektavo architektas Aleksandras Stasys Lukšas. Su šiuo laikotarpiu siejamos ir vilniečių prisimenamos vietos – restoranas „Akimirka“ bei kavinė „Ponių laimė“.
Ekskursijos pabaigoje lankytojai išvys dar vieną statinį – 1969 m. Stepono Kazimieraičio sukurtą vitražą. Jo pavadinimas nežinomas, kūrinys sukonstruotas iš storų stiklo luitų – tuo metu ši technologija dar buvo laikoma naujove, pamėgta jaunųjų menininkų. Be estetinės vitražas atliko ir praktinę funkciją – atskyrė ūkinės paskirties vidinį kiemą nuo pristatomųjų erdvių.
Šiandien pastate savo veiklą vykdo Valstybės duomenų agentūra – institucija, kurios kasdienis darbas dažnai lieka nematomas, nors jos skelbiami duomenys padeda išvysti šalies gyvenimą ir suteikia žinių apie darbo rinką, kainas, gyventojų užimtumą, demografinius pokyčius, verslo bei ekonomikos tendencijas ir t. t.
Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“ suteikia progą Valstybės duomenų agentūrą pamatyti ne tik kaip administracinę įstaigą, bet kaip gyvą miesto atminties archyvą. Už šio pastato slepiasi ne tik skaičiai, bet ir įdomios istorijos.
Ekskursijos nemokamos ir atviros visiems.

























