Signatarų spaudos konferencija dėl Lietuvos išstojimo iš euro zonos (tiesioginė transliacija, video) (27)

Alkas.lt koliažas

Gegužės 14 d. 9.30 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Eimanto Grakausko, Egidijaus Klumbio ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija, kurioje buvo kalbama apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kreipimąsi į Lietuvos Respublikos valdžią „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo euro zonoje“.

Šių metų kovo 24 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai V. Baldišis, E. Grakauskas, E. Klumbys ir Z. Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Prezidentę, Vyriausybę ir Lietuvos banką dėl Lietuvos integracinių procesų į euro zoną stabdymo, derybų dėl Lietuvos Respublikos išstojimo iš euro zonos pradėjimo.

Signatarų gauti ir negauti atsakymai patvirtino, jog Lietuvos valdžia vengia priimti sprendimus dėl Lietuvos valstybės, neatsižvelgia į esminius įvykius euro zonoje, kurie sparčiai vystosi galimo euro zonos iširimo kryptimi, taip pat ir į konkurencinėje geopolitinėje JAV ir Kinijos kovoje dėl pasaulinės rezervinės valiutos.

Įvykių raida po š.m. kovo 24 d. signatarų spaudos konferencijos patvirtino, jog kreipimąsi pasirašiusių signatarų nuomonė dėl klaidingo Lietuvos ar Europos Sąjungos sprendimo stoti Lietuvai į euro zoną buvo teisinga – šis sprendimas neatitiko nacionalinių Lietuvos interesų.

Dėl šio valdžios neveikimo signatarai kreipėsi į teismą.

Tiesioginę renginio transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti internetu ČIA arba ČIA.

Spaudos konferencijos dalyviams buvo galima klausimus užduoti ir internetu.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.

Žiūrėkite spaudos konferencijos vaizdo įrašą:

2015-05–14 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų spaudos konferencijos Seime  „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo euro zonoje“ komunikatas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Zigmas Vaišvila š.m. kovo 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Prezidentę, Vyriausybę ir Lietuvos banką dėl Lietuvos integracinių procesų į euro zoną stabdymo, derybų dėl Lietuvos Respublikos išstojimo iš euro zonos pradėjimo.

Signatarų gauti ir negauti atsakymai patvirtino, jog Lietuvos valdžia vengia priimti sprendimus dėl Lietuvos valstybės, jos piliečių santaupų ir pajamų spartaus nuvertėjimo, neatsižvelgia į esminius įvykius euro zonoje, kurie sparčiai vystosi galimo euro zonos iširimo kryptimi. Lietuvos valdžia nevertina ir konkurencinės geopolitinės JAV ir Kinijos kovos dėl pasaulinės rezervinės valiutos. Vienintelis dalinis atsakymas gautas iš Lietuvos banko, kuris paaiškino, kuo remiantis ši įstaiga naikina iš apyvartos išimtus litų banknotus ir monetas, pateikė informaciją, kiek jų jau sunaikinta.

Tolimesnė įvykių raida patvirtino, jog š.m. kovo 24 d. kreipimąsi pasirašiusių signatarų nuomonė dėl klaidingo Lietuvos ar Europos Sąjungos sprendimo stoti Lietuvai į euro zoną buvo teisinga – šis sprendimas neatitiko nacionalinių Lietuvos interesų. Euro zonos krizę pripažino ir Europos Komisijos vadovas Ž. K. Junkersas. Panašu, kad Lietuvos valdžia nesiruošia blogiausiam galimam scenarijui.

Todėl signatarai kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl valdžios neveikimo dėl likusių jų š.m. kovo 24 d. prašymo reikalavimų. Teismo prašoma įpareigoti atsakovus Seimą, Prezidentę, Vyriausybę (formaliai – jų kanceliarijas) ir Lietuvos banką tenkinti signatarų prašymą visose jo dalyse arba motyvuotai atsisakyti tai daryti.

Paaiškėjo ir Lietuvos valdžios formali motyvacija dėl stojimo į euro zoną. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos sutarties) 140 straipsnio 2 dalimi, Europos Vadovų Taryba pagal nustatytus kriterijus ir jų atitikimą Mastrichto sutarties reikalavimams panaikino Lietuvai taikytą išimtį naudotis nacionaline valiuta litu. Tačiau Lietuvos valdžia nepaaiškina visuomenei, kad pagal šios sutarties 140 straipsnio 1 dalies nuostatas Europos Sąjungos valdymo struktūros tai daro šalies (šiuo atveju Lietuvos) prašymu.

Sąmoningai klaidinantys yra ir Lietuvos valdžios argumentai, kad stojimo sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos (Mastrichto sutartyje) tariamai Lietuva įsipareigojo įsivesti euro, kad 2004 m. referendume Lietuva balsavo už stojimą į ES ir stojimo sąlygas. Referendume, kuris nesurinko konstitucinės daugumos balsuojant net dvi dienas, balsuota tik dėl principo, ar Lietuva stoja į ES. Europos Sąjungos sutartyse šalys-narės susitarė dėl jų dalyvavimo bendroje Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Sąvoka pinigų sąjunga nereiškia, kad tai yra ne įvairių nacionalinių valiutų sąjunga, o privalomas vienos valiutos euro funkcionavimas šioje sąjungoje.

Lietuvos bankas, remdamasis 2014-07-23 d. įsigaliojusio LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir 2014-08-05 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.03-137 „Dėl litų banknotų ir litų bei centų monetų naikinimo“, nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo naikinti Lietuvos Respublikos nacionalinę valiutą. Iki 2015 m. balandžio 1 d. jau sunaikinta 68 proc. (144 mln. vnt.) išimtų iš apyvartos ir atsargų fonduose buvusių banknotų, 23 proc. (84 mln. vnt.) monetų.

Dėl šių priežasčių signatarai V. Baldišis, E. Grakauskas, E. Klumbys ir Z. Vaišvila stebisi LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą priėmusių Seimo narių neatidumu. Siekdami ginti Lietuvos Respublikos nacionalinius interesus bei užtikrinti mūsų valstybės monetarinės politikos funkcionavimą ir mūsų piliečių interesų apsaugą, š.m. gegužės 14 d. prašymu signatarai kreipiasi į Seimo Pirmininkę skubos tvarka inicijuoti įstatymo dėl LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios priėmimą, taip pat į Lietuvos banko valdybą skubos tvarka pripažinti netekusiu galios 2014-08-05 Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr.03-137 „Dėl litų banknotų ir litų bei centų monetų naikinimo“ bei sustabdyti Lietuvos nacionalinės valiutos banknotų ir monetų naikinimą.