Piliečiai, siekiantys surengti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo, spalio 19 d. pranešė kreipęsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Jie prašo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atsisakymą įregistruoti referendumo iniciatyvinę grupę.
Iniciatoriai tvirtina, kad VRK, užuot priėmusi įstatyme numatytą sprendimą, apsiribojo raštu, kuriame suabejojo dalies parašų tinkamumu, o elektroniniu būdu pasirašyto prašymo apskritai neįvertino.
Šis ginčas kilo Seimui jau pradėjus Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo procedūrą. Šiuo straipsniu draudžiama Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus ir steigti užsienio valstybių karines bazes.
Kodėl kreiptasi į teismą?
Rugsėjo 24 d. referendumo iniciatoriai pateikė VRK prašymą įregistruoti piliečių grupę, siekiančią surengti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo.
Spalio 19 d. išplatintame pranešime nurodoma, kad prašymą pasirašė 93 piliečiai: 57 – popieriniuose lapuose, 36 – kvalifikuotais elektroniniais parašais.
Spalio 1 d. VRK išsiuntė raštą, kuriame nurodė pateiktų dokumentų trūkumus. Spalio 7 d. iniciatoriai atsakė į komisijos pastabas, nesutikdami su jos vertinimu ir reikalaudami per įstatymo nustatytą terminą priimti sprendimą.
Tačiau spalio 15 d. VRK pranešė, kad pateiktas prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų ir nėra teisinio pagrindo jo nagrinėti.
Iniciatoriai su tokiu atsakymu nesutinka. Jų teigimu, komisija privalėjo posėdyje priimti aiškų ir motyvuotą sprendimą – įregistruoti grupę arba atsisakyti ją registruoti.
Todėl dabar teismo prašoma įvertinti VRK veiksmų teisėtumą ir įpareigoti komisiją iš naujo išnagrinėti pateiktą prašymą.
Parašų pakanka, bet ar jie tinkamai pateikti?
Vienas svarbiausių nesutarimų kilo dėl parašų, surinktų popieriniuose lapuose.
Pasak iniciatorių, prašymas buvo pateiktas keturiais lapais. Pirmose jų pusėse buvo išdėstytas prašymo tekstas, referendumo klausimas ir dalies pasirašiusiųjų duomenys. Kiti piliečiai pasirašė antrose tų pačių lapų pusėse.
Taip buvo surinkti 57 parašai: 37 – pirmose, 20 – antrose lapų pusėse.
VRK suabejojo, ar antrose lapų pusėse esantys parašai yra tinkamai susieti su prašymo tekstu.
Iniciatyvinė grupė šias abejones laiko nepagrįstomis. Jos teigimu, parašai buvo surinkti ant tų pačių dokumentų, todėl nėra pagrindo abejoti pasirašiusių piliečių valia.
Tačiau svarbiausiu argumentu iniciatoriai laiko kitą aplinkybę – 36 kvalifikuotais elektroniniais parašais pasirašytą prašymą, kurio VRK, jų tvirtinimu, apskritai nenagrinėjo.
Referendumo konstitucinis įstatymas numato, kad iniciatyvinę grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 15 rinkimų teisę turinčių piliečių. Vadinasi, net ir atmetus ginčijamus popierinius parašus, elektroniniu būdu pasirašiusiųjų skaičius būtų daugiau negu pakankamas.
Vis dėlto svarbu ne vien parašų skaičius, bet ir tai, ar jie pateikti laikantis įstatymo reikalavimų. Būtent dėl šių reikalavimų taikymo ir kilo ginčas, kurį dabar prašoma išspręsti teisme.
Ar VRK nepažeidė įstatymo?
Referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad VRK per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo savo posėdyje turi priimti sprendimą dėl iniciatyvinės grupės registravimo.
Iniciatoriai teigia, kad komisija šios tvarkos nesilaikė.
Pasak jų, VRK nepriėmė įstatyme numatyto sprendimo, iš anksto nepranešė apie prašymo svarstymą, nesuteikė grupės atstovams galimybės dalyvauti posėdyje ir neįvertino visų pateiktų dokumentų.
Pranešime taip pat nurodoma, kad grupės registravimo klausimas buvo svarstomas posėdžio dalyje „Kiti klausimai“, nors iniciatoriai apie tai nebuvo informuoti.
„Piliečių teisė inicijuoti referendumą yra Konstitucijos garantuota. Jei įstatymas numato konkrečią procedūrą, jos turi laikytis ir valstybės institucija. VRK turi teisę vertinti dokumentus, bet ji tai privalo daryti viešame posėdyje, pranešusi grupei ir leidusi nariams patvirtinti savo valią gyvai, kaip to reikalauja įstatymai“, – sako iniciatyvinės grupės koordinatorius Gediminas Ustinavičius.
Teismo prašoma panaikinti VRK atsisakymą ir įpareigoti komisiją iš naujo išnagrinėti prašymą, įvertinti visus pateiktus dokumentus bei suteikti iniciatoriams galimybę išdėstyti savo argumentus.
Ar komisija iš tiesų pažeidė įstatymą, turės nustatyti teismas.
Nauja VRK tvarka įsigaliojo tą pačią dieną
Šio ginčo aplinkybėms svarbu ir tai, kad spalio 15 d. įsigaliojo naujas VRK patvirtintas referendumo ir įstatymų leidybos iniciatyvinių grupių prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašas.
Jis patvirtintas spalio 1 d. VRK sprendimu Nr. Sp-111.
Naujajame apraše nustatyta, kad prašymas turi būti vientisas dokumentas, o popierinių ir elektroninių dokumentų tekstai – vienodi savo prasme ir turiniu.
Taip pat išsamiau apibrėžta, kaip parašai turi būti susieti su prašymo tekstu, kaip numeruojami dokumentų puslapiai ir nurodomas iniciatyvos pavadinimas.
Apraše numatyta, kad, rengiantis įregistruoti referendumo iniciatyvinę grupę, jos nariai turi atvykti į VRK posėdį ir patvirtinti savo valią. Jeigu ketinama grupės neregistruoti, į posėdį kviečiami jos koordinatoriai.
Tačiau dabartinės iniciatyvinės grupės prašymas pateiktas dar rugsėjo 24 d., kai naujasis aprašas nebuvo įsigaliojęs.
Todėl svarbu išsiaiškinti, kokiomis taisyklėmis VRK vadovavosi nagrinėdama anksčiau pateiktą prašymą ir ar naujoji tvarka turėjo įtakos jos veiksmams.
Su VRK teko bylinėtis ir anksčiau
Tai ne pirmas dalies šios iniciatyvinės grupės koordinatorių teisminis ginčas su VRK.
2025 m. spalio 23 d. komisija įregistravo piliečių iniciatyvinę grupę, siekusią surengti referendumą dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais apsaugos Konstitucijoje.
Vėliau kilo nesutarimų dėl iniciatorių galimybės matyti elektroniniu būdu surinktų piliečių parašų duomenis.
2026 m. sausio 14 d. LVAT panaikino VRK sprendimą, kuriuo iniciatyvinei grupei nebuvo suteikta prieiga prie šių duomenų, ir įpareigojo komisiją tokią galimybę sudaryti.
Teismas pažymėjo, kad įstatymu užtikrinta piliečių teisė organizuoti parašų rinkimą turi būti iš tikrųjų įgyvendinama, o ne nepagrįstai varžoma.
Tiesa, ankstesnėje byloje buvo nagrinėjamos jau įregistruotos iniciatyvinės grupės teisės. Šį kartą ginčas kilo dar iki registravimo – sprendžiant, ar piliečių grupė apskritai gali pradėti referendumo rengimo darbus.
Seimas jau pritarė Konstitucijos pataisai per pirmąjį balsavimą
Kol referendumo iniciatoriai aiškinasi santykius su VRK teisme, Seimas toliau svarsto Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimą.
Spalio 6 d. parlamentas per pirmąjį balsavimą pritarė Konstitucijos pataisos projektui Nr. XVP-1729(2). Už balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 18, susilaikė 6.
Antrasis, galutinis balsavimas numatytas 2027 m. sausio 12 d.
Konstitucijai pakeisti per abu balsavimus turi pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių – bent 94 parlamentarai.
Pataisą palaikanti Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad dabartinis konstitucinis draudimas riboja Lietuvos galimybes pasinaudoti visomis NATO kolektyvinės gynybos ir branduolinio atgrasymo priemonėmis.
Tačiau pataisos priešininkai kelia klausimą, kodėl kartu su masinio naikinimo ginklų draudimu siūloma panaikinti ir draudimą Lietuvos teritorijoje steigti užsienio valstybių karines bazes.
Apie tai anksčiau yra kalbėjęs ir Seimo narys, teisininkas Ignas Vėgėlė.
Ar dėl Konstitucijos pakeitimo bus atsiklausta Tautos?
Konstitucijos 137 straipsnis priklauso XIII skirsniui, todėl pagal Konstitucijos 148 straipsnį Seimas gali jį pakeisti ir be referendumo, jeigu laikomasi nustatytos keitimo tvarkos.
Tačiau tai neatima iš piliečių teisės siekti patariamojo referendumo svarbiais valstybės ir Tautos gyvenimo klausimais.
Kaip anksčiau rašė Alkas.lt, įregistravus iniciatyvinę grupę, referendumui paskelbti dar reikėtų surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų. Tam įstatymas skiria šešis mėnesius.
Patariamasis referendumas pats savaime Konstitucijos nepakeistų. Tačiau jo rezultatai parodytų balsavusių piliečių valią, kurią Seimas turėtų apsvarstyti įstatymo nustatyta tvarka.
Dabar pirmiausia laukiama, kaip bus išspręstas ginčas dėl iniciatyvinės grupės registravimo. Teismas turės įvertinti, ar VRK teisėtai atsisakė nagrinėti prašymą ir ar privalo jį svarstyti iš naujo.
Tuo pat metu Seimas rengiasi galutiniam balsavimui dėl Konstitucijos pataisos.
Taigi referendumo iniciatoriams svarbus ne tik teismo sprendimas, bet ir laikas. Kol sprendžiamas klausimas, ar piliečiai galės pradėti rinkti parašus referendumui, Seimas gali suspėti priimti Konstitucijos pataisą, dėl kurios ir siekiama atsiklausti Tautos.
Žmonės įsivaizduoja, kad gyvena teisinėj ir demokratinėje šalyje, valdžia vaizduoja, kad tarnauja Lietuvai, teismai vaizduoja, kad tarnauja teisingumui.
O ką vaizduoja manants, kad jie vaizduoja? Demagogą?
O kam to referendumo? Valstybės gynyba ir žinomo Istorinio agresoriaus okupanto atgrasymas yra būtina!
O kam to referendumo? Valstybės gynyba ir žinomo Istorinio agresoriaus okupanto atgrasymas yra būtina!
Būtent ! Kam tas referendumas Konstitucijos keitimui. Valdžia žino geriau kokia turi būti Konstitucija.
O tą valdžią rinkome mes patys. Tad jie atstovauja mus.
Atstovauja besąlygiškai? Bet kokiu klausimu ? Kam tada referendumas ?
o kas tas “žinomas istorinis okupantas”?
Tu manai vienaip, aš – kitaip. Tai gal verta sužinoti, kaip mano Lietuvos žmonės?
Sužinome per parlamentarus.
Konstitucija sako, kad svarbiausiais klausimais rengiami referendumai. Ir taip ir turi būti.
Kaip sakė vienas pasakos veikėjas, – iš kur aš žinau kaip jaučiuosiu, jei dar nebuvau pas gydytoją.
Kaip sakė vienas pasakos veikėjas, – iš kur aš žinau kaip jaučiuosiu, jei dar nebuvau pas gydytoją.
Kokio PVM įstatymo paketimo priėmimas ir Konstitucijos straipsnio, kuris kalba apie itin svarbią nuostatą pakeitimas – nesulyginami dalykai.
Bet globalistai, kurie toliau nori aštrinti padėtį ir įkurti naują karo židinį, buldozeriu stumia. Mūsų seimūnai balsuoja ne kaip daugelis gal mano, bet kaip liepiama. Jie nebeatstovauja Lietuvos interesų, o globalistų interesus.