Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje lapkričio 20 d. visuomenei bus pristatyta išskirtinė tauro (Bos primigenius) iškamša-rekonstrukcija. Šis prieš beveik keturis šimtmečius išnykęs laukinis galvijas kadaise buvo vienas didžiausių Europos žolėdžių, gyvenęs ir Lietuvos žemėse.
Muziejaus specialistų teigimu, naujoji rekonstrukcija yra viena tiksliausių pasaulyje. Ji sukurta remiantis archeologiniais radiniais, išlikusiais gyvūnų skeletais, zoologiniais tyrimais ir istoriniais šaltiniais.
Kelis dešimtmečius brandintas sumanymas
Tauro atkūrimo sumanymą taksidermistas Kęstutis Bybartas brandino kelis dešimtmečius. Tačiau įgyvendinti jį ryžosi tik sukaupęs pakankamai mokslinių duomenų apie išnykusio gyvūno sandarą ir išvaizdą.
Kartu su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistais jis lankėsi įvairių Europos šalių muziejuose, tyrinėjo ten saugomus autentiškus taurų skeletus, matavo kaulus, lygino jų proporcijas.
„Lankėmės užsienio muziejuose, apžiūrėjome ten saugomus eksponatus, juos matavome, lyginome. Norėjosi išsiaiškinti kuo daugiau – ne tik kokio dydžio buvo tauras, bet ir kaip atrodė jo kūnas, kokia buvo laikysena, galvos proporcijos. Būčiau net nepradėjęs šio darbo, jeigu nebūtų buvę tos medžiagos“, – pasakoja K. Bybartas.
Pats rekonstrukcijos kūrimas truko apie metus. Darbe derinti tradiciniai taksidermijos būdai ir šiuolaikinis trimatis modeliavimas.
Pasak kūrėjo, naujosios technologijos leidžia tiksliau atkurti išnykusių gyvūnų kūno formas, tačiau jos dar negali pakeisti kruopštaus mokslinių duomenų nagrinėjimo.
Viena tiksliausių tauro rekonstrukcijų pasaulyje
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Rokas Cicėnas pabrėžia, kad pasaulio muziejuose saugoma vos keletas tauro rekonstrukcijų. Dalis jų sukurta seniau ir ne visada atitinka dabartines žinias apie šį gyvūną.
„Manome, kad pagal mokslinį pagrįstumą ir atkūrimo detalumą ši rekonstrukcija yra viena tiksliausių pasaulyje. Ji suteiks lankytojams išskirtinę galimybę iš arti pamatyti, kaip atrodė vienas įspūdingiausių kadaise Europoje gyvenusių žvėrių“, – sako R. Cicėnas.
Naujasis eksponatas taps pagrindine muziejuje rengiamos ekspozicijos dalimi. Joje bus pasakojama apie žmogaus ir gamtos santykį, pasitelkiant zoologijos rinkinius ir šiuolaikines vaizdines technologijas.
Kodėl taurai išnyko?
Taurai kadaise buvo plačiai paplitę Eurazijoje. Šie stambūs laukiniai galvijai daugiausia gyveno atvirose pievose, tačiau plintant žemdirbystei jų gyvenamosios vietos ėmė nykti.
Keičiantis kraštovaizdžiui, taurai buvo vis labiau stumiami į miškingas teritorijas. Jų mažėjimą taip pat lėmė žmogaus veikla ir medžioklė.
Jau nuo XIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovai ėmėsi šių gyvūnų apsaugos priemonių. Taurų medžioklė buvo griežtai ribojama, o teisė juos medžioti suteikiama tik valdovams ir didikams.
Tačiau net ir tokia apsauga neišgelbėjo rūšies nuo išnykimo.
Ilgiausiai taurai išliko Rytų Europoje. Istoriniai šaltiniai liudija, kad paskutinė žinoma tauro patelė nugaišo 1627 metais Jaktorovo girioje, Mazovijoje, dabartinėje Lenkijoje.
Tauras – ir Kauno miesto simbolis
Nors gyvieji taurai išnyko, jų atvaizdai išliko Europos kultūroje, miestų ir didikų herbuose.
Tauras vaizduojamas ir Kauno miesto herbe. Todėl simboliška, kad būtent šiame mieste lankytojai galės iš arti pamatyti moksliniais tyrimais pagrįstą kadaise Lietuvos žemėse gyvenusio žvėries rekonstrukciją.
Naujoji ekspozicija primins ne tik įspūdingą išnykusį gyvūną, bet ir tai, kaip žmogaus veikla gali negrįžtamai pakeisti gamtą.
Tauro rekonstrukcija ir naujoji ekspozicija lankytojams bus atverta lapkričio 20 d. Atidarymo dieną nuo 13 val. vaikams įėjimas bus nemokamas, o suaugusiųjų bilietams taikoma 50 proc. nuolaida.
Parengta pagal Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pranešimą.














”Teisė juos medžioti suteikiama tik didikams ir valdovams ” ??? Tada siautėjo karai ir marai, lietuviai mirė iš bado ir nuo ligų,…o iki toda , po krikšto, kam priklausė Lietuvos girios ir žemė ? Ne tiems patiems didikams ir valdovams, kurie lietuvių nė iš tolo neprileido prie girių ? Labai jau suktai paaiškinta, kodėl Tauras buvo išnaikintas….
Tuomet lietuvių didikų ir bajorų buvo taip pat.
Gal “maskovskoj pravdoj” rašo kitaip?
Prieš keturis šimtus metų, XVII amžiaus pirmoje pusėje, Lietuvos valstiečiai gyveno baudžiavos sąlygomis, Jų kasdienybė sukosi aplink sunkų žemės ūkio darbą, o teisinė padėtis buvo visiškai priklausoma nuo dvarininko valios.
Mityba: Pagrindinis maistas buvo ruginė duona, įvairios košės, rauginti kopūstai, ropės, žirniai ir pupos. Mėsos valstiečiai valgydavo retai, dažniausiai tik per didžiąsias metų šventes.
Prieš keturis šimtus metų (XVII amžiaus pradžioje) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikai buvo POLITINIAI lietuviai, tačiau jų etninės šaknys buvo mišrios, o kasdienėje kultūroje jau dominavo lenkų kalba.
Ir autorius nori įpiršti minti, jog valstiečiai naikino tautus, o ponai juos gelbėjo, uždrausdami jiems juos medžioti …. apgalėtina …..
XVII amžiuje kasdienėje balorų kultūroje dominavo lietuvių kalba.Gal tik oficialiame gyvenime vartotos ir kitos kalbos. Net XIX amžiuje daugelyje Lietuvos vietų bajorai kalbėjo lietuviškai ( žiūr. V.Sirokomlės knygas),o ypač Sūduvoje.Ir net ne lietuvių kilmės bajorai mokėjo lietuviškai. Lietuviškai gerai mokėjo net maršalas Pilsudskis,žemaičių bajorų palikuonis, bet gimęs Aukšaititjoje.
Ir dabartiniai Lietuvos ponai moka lietuviškai, bet kam jie tarnauja ? Lietuvos Sąvasčiai ? Taurumui, orumui ir dorai ?
Pagarba tiems, kas atkūrė vieną tiksliausių pasaulyje tauro iškamšų – rekonstrukcijų
Taras buvo Lietuvio savastis ir tik todėl jis turėjo išnykti…., bet turim iškamša ir to šiandienos lietuviams visiškai pakanka….
>Ką gi
Vargo, vargo archeologai su georadarais Taurapilio kalno paviršių prie Tauragnų ežero tyrinėdami, bet rezultatas buvo – šnipšt! Mat, rasti pilies kokios nors ant kalno pėdsakus buvo ten tikslas. Jiems galvą jiems neatėjo, kad taurą anais laikais ne kartą mūsų senoliai ne kartą čia taurą matę buvo ir sumedžioję. Apverskit, prašau, tauro kaktą ragais žemyn ir pasirodys, kad kakta plokščią kalno paviršių vaizduoja, o ragai – seklumas dvi vietoj ragų po vandeniu su nėrimu gale į ežero gilumą simbolizuoja. Mat, šis ežeras staigiu gilumu giliausias Lietuvoje yra. Todėl dėkui šauniems šio žvėries restauratoriams. Didelis darbas jų padarytas tikrai ne vėjais nuėjo.
Taip, palaipsniui, lietuviai neteko taurumo, orumo ir doros. Tai sunaikinta negražinamai…. liko tik tarnystė svetimam ponui ir begalinis noras jam įsiteikti….
nesuprantu kodėl šitą temą Alkaida taip grieštai cenzūruoja….???
Klaustukui: niekada nesakyk niekada!