Balandžio 25–26 dienomis, Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos jau 19-tą kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė.
Šventės dienotvarkė ČIA.
Šventės lankstinukas ČIA.
Šventės plakatas (A3) ČIA.
Vaizdingoje miškais apsuptoje Lenktinio ežero pakrantėje įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje ši sena baltiška šventė švenčiama paskutinį balandžio savaitgalį kasmet nuo 1997 metų.
„Jau 19 metų Kulionių kaime iš visos Lietuvos renkamės iškilmingai švęsti Jorės. Šventės laiką pasiūlo pati gamta. Tuo metu sprogsta pirmieji pavasariniai pumpurai, visa gamta pasidengia pirmosios pavasarinės žalumos ūku. Nors pro medžių šakas dar matosi toliai tačiau viskas būna nuspalvinta pavasarinės žalumos spalva – jore“, – sako nuolatinis šios švenčių rengėjas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.
Tiesioginė transliacija iš Jorės šventės:
Broadcast live streaming video on Ustream
Pasak J. Vaiškūno, Lietuvai perėmus krikščionišką tikėjimą Jorės šventė buvo susieta su Šv. Jurgio gerbimu ir šventei prigijo Jurginių vardas. Tačiau šventės papročių turinys išsaugojo savo seną ikikrikščionišką esmę. Pavyzdžiui, šios šventės giesmėse nors ir kreipiamasi į šventą Jurgį, tačiau jo vardas tariamas – Jurja, Jorja ir netgi Jore…
Balandžio 25 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasarine žaluma puošdami šventės vietą. Paskui visi talkininkai keliaus stiprinti savo galių apeiginėje kaimiškoje pirtyje.
Etnografinėje sodyboje visą dieną darbuosis amatininkai. Visi norintys galės patys pasigaminti baltiškų žalvarinių papuošalų. Šio amato mokys nuolatinis Jorės šventės dalyvis, senovinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas. Čia bus galima nebrangiai įsigyti ir paties meistro rankų darbo papuošalų.
Tuo tarpu Etnografinės sodybos pirkioje veiks proginė fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda „Jore, išleisk žolę“.
Vakare kvies tautiniai žaidimai ir smagi vakaronė prie šventinio laužo. Na, o panaktinėti mėgstantys bus pakviesti į „Gyvo žalio“ apeigas ir paslaptingą naktinį žygį su deglais… Bus proga patikrinti Kulionių piliakalnį apipynusių legendų ir padavimų tikrumą.
Balandžio 26 d., iš pat ryto Perkūno šventykloje bus užkaistas didelis šventinis katilas, kuriame visų apeigų metu kunkuliuos apeiginis viralas. 11 val. visi šventės dalyviai rinksis Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, kad Romuvos vaidiloms paskelbus apeigų pradžią, nešini vėliavomis ir lydimi Lietuvos Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ giesmių bei būgnų garsų, darnia eisena patrauktų į didingo didvyriškus protėvių žygius menančio Kulionių piliakalnio viršukalnę.
Ant pilies kalno vyks apeigos skirtos pagerbti Tautos didvyrių atminimą, o jų vėlės bus kviečiamos įsijungti į švenčiančiųjų gretas. Kiekvienas pasiryžęs eiti protėvių pramintu keliu ir tęsti šį kelią į ateitį, bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje padedami Romuvos vaidilų galės iškilmingai prisiekti ir įsišvęsti į romuvius.
Po to gyvosios istorijos klubo „Varingis“ kariai, vadovaujami karo vado Gytauto Braidoko, apeiginėmis kovomis primins už mūsų Tautą ir Tėvynę gyvybes paaukojusių karžygių atminimą.
Pagerbę protėvių atminimą, šventės dalyviai darnia eisena grįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atsinešta ugnimi bus įkurtas šventinis aukuras ir aukojama Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Atskirai bus pagerbti žmonės įvardinti pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią menančiais Jorės, Jorių, Jorigės, Jorūnų, Jorūnių, Jurgių bei Jurgitų vardais.
Vėliau visi šventės dalyviai bus kviečiami Perkūno šventovei paaukoti iš savo širdžiai mielos vietos atsivežtus akmenis. Aukojami akmenys bus palydėti gražiais žodžiais ir palinkėjimais. Vaikai galės pasirungti ridendami atsivežtus margintus kiaušinius – joručius. Visi vaišinsis apeiginiu viralu, keps jorės kiaušinienę, šoks lenton, linguosis supuoklėmis, linksminsis…
O norintys dar giliau pasinerti į baltiškos kultūros dvasines esmes galės neskubėti namo, nes pavakaryje Etnografinėje sodyboje vyks pokalbis „Romuva ir dvasinis tobulėjimas: tarp Vakarų ir Rytų tradicijų“, kuriame dalyvaus mitologas dr. Dainius Razauskas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, Senovės baltų tikėjimo Romuva Krivė Inija Trinkūnienė, orientalistas prof. dr. Audrius Beinorius, filosofas Vaclovas Bagdonavičius, psichologas Rimvydas Budrys, politikas ir visuomenininkas Gintaras Songaila.
„Visi žino garsiąją japonų sakurų žydėjimo šventę, o mes lietuviai turime – Jorę. Jorė yra ypatingas, nepaprastas metas, kuomet po žiemos kalėjimo naujam vešėjimo metui ima veržtis viskas kas gyva. Tai greit praeinantis pavasarinis laikas, kai sprogsta medžių pumpurai ir visa gamta apsigaubia šviesiai žalia jore – pirmąja pavasario žaluma. Miesto žmonėms šį nepaprastą virsmą nesunku pražiopsoti. Dažniausiai jis prasideda apie balandžio 23 d. ir trunka keletą dienų. Tuomet vakaro žarose pasislepia Sietyno žvaigždės, pirmą kartą užkukuoja gegutė, nugriaudi pirmas Perkūnas perkūnijantis visą kas gyva gyvybinių galių sklaidai ir įsikūnijimui vaisiais aplink mus ir mūsų viduje. Tokiomis dienomis kiekvienam turime rasti laiko kuo ilgiau pabūti prisikeliančios gamtos glėbyje“, – sako jau 19-tą Jorės šventę Kulionyse su bendraminčiais rengiantis etnokosmologas J. Vaiškūnas, ir kviečia visus kasmet paskutinį balandžio savaitgalį nelaukiant asmeninio pakvietimo atvykti į Kulionių kaime esančią Molėtų krašto muziejaus Etnografinę sodybą ir Senovinę dangaus šviesulių stebyklą ir patiems pajusti gamtos prisikėlimo vyksmą kartu su Lietuvos Romuva.
2014 m. Jorė, A. Sartanavičiaus nuotr.:
2014 m. Jorė, V. Daraškevičiaus nuotr.:
2012 m. Jorė, V. Daraškevičiaus nuotr.:
2009 metų Jorė:
https://youtu.be/XUfXqevIDRc
2013 metų Jorė:
httpv://youtu.be/PU9FfwB1zPI
Šių metų ir ankstesnes Jorės šventes nuosekliai palaiko ir remia Lietuvos Kultūros Taryba ir Molėtų rajono savivaldybė.
Sveiki, peržiūrėkite ir sutvarkykite informaciją dėl datų. 25, 26 ir 27 dienos nesutampa su nurodytomis savaites dienomis.
Sveiki, painiava su datomis. Nurodytos mėnesio dienos neatitinka savaites dienų.
ačiū, pataisėme. Laukiame šventėje.
Pavasaris primena, jog 1918 m. balandžio 18 d. buvo nustatytos Lietuvos tautinės vėliavos spalvos. Lietuvos Taryba balandžio 25 d. įtvirtino vėliavą valstybės simboliu. Trispalvės vėliavos kūryboje, prie Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus teiktos raudonos spalvos, dailininko Antano Žmuidzinavičiaus – žalios, archeologas ir kultūros veikėjas Tadas Daugirdas pridėjo geltoną ir vėliava nušvito tautos meilės Tėvynei jausmu. Atkurtos Lietuvos valstybės kelias nuvingiavo su gražiausia pasaulyje Trispalve vėliava.
Dėl skonio nesiginčijama, bet, mano nuomone, trispalvė – šiaip sau.
Anuometiniai krikščionys tiesiog atmetė tautinę vėliavą – Vytį, nes Vytis aiškiai vaizdavo Pagonį raitelį.
——–
Taigi, buvo atmestas puikus vaizdinys : Lietuva, didvyrių Žeme, iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia….
Tarsi kalbėjimas beliko svarbiau. Žinia, žodžiai žodžiais ir belieka.
Bet verta atminti, jog Trispalvė vėliava kaip oficialus Lietuvos valstybės simbolis byloja istorinį tautos laisvės kelią, tvirtina nepriklausomybę. atmetus buvusias jungtis su kitomis valstybėmis vis dar yra „patriotų“ reginčių iškeltą raudoną vėliavą su istorijos atmestais pol ar sov simboliais.
Bet esmė – pylys…:)
Tautos valia suvereniai valstybei išreiškia Trispalvė vėliava kaip oficialus Lietuvos valstybės simbolis bylojantis istorinį tautos laisvės kelią su karaliaus Mindaugo tautine valstybe, o ne LDK jungčių su slaviškomis šalimis. Etc, Dakaro lenktynėse su raudona vėliava važiavęs mūsų ekipažas palaikytas rusišku…