Pirmadienis, 25 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Z. Vaišvila. Rūta Gajauskaitė. In memoriam papildant, 2015-02-03

Zigmas Vaišvila, www.alkas.lt
2015 02 03 08:10
8
0
SHARES
Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.

Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.

Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.
Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.

Žmogaus netektis dažnai būna netikėta. Ji suvienija, priverčia stabtelėti ir susimąstyti.

Sutikdama 2015 metus Rūta Gajauskaitė, tvarkėsi archyvą ir lyg nujausdama savo išėjimą, kolegoms, Aukščiausiosios Tarybos deputatams ir signatarams, palinkėjo meilės: „Gyvenimas be meilės… neturi jokios prasmės…“ O pradėjo Rūta šiuos savo palinkėjimus Nobelio literatūros premijos laureatės Vislavos Simborskos eilėraščiu „Kaip aš dabar jaučiuos?“, kurio pirmąjį posmą leiskite perskaityti:

Kada manęs paklausia, kaip aš dabar jaučiuos,
Aš atsakau: „Dar ačiūdie“, o širdyje juokiuos.
Juk aš turiu artritą, bet tai ne viskas dar.
Mane širdis kankina, ir dūstu jau dabar.
Ir pulsas mano silpnas, ir daug cholesterolio…
Bet tai – juk mano metai taip mane kankina.

Kodėl šiuos Rūtos palinkėjimus atidžiau perskaičiau tik po mėnesio – tą vakarą, kai ji iškeliavo? Visada pritrūksta laiko ir dėmesio artimam žmogui. O ji tik 11 metų vyresnė nei aš.

Ne visiems pakako kantrybės diskutuoti su principingąja Rūta Gajauskaite, suprasti ją. Retas pagalvojome, kokia ji nežmoniškai kantri, galinti rasti tinkamą žodį, patarti, atiduoti paskutinį savo rublį ar litą tam, kam jų labai reikia ir reikia būtent tada, kada reikia. Ne po to, kai jau žmogui nebereikia ar vėlu. Ją reikėjo nors šiek tiek pažinti. Ir sąžiningai suprasti tai, kad ji buvo pirmos grupės invalidė. Neįgalioji – sakome šiais laikais. Bent šiek tiek daugiau pagarbos jai, jos žinioms ir jos būklei galėjome parodyti visi mes. Ir medikai – paskutiniąją savaitę, naktį. Ir visiems būtų buvę tik geriau – ir bendražygiams, ir oponentams. Ir Rūtai.

Pirmą kartą su Rūta Gajauskaite susidūriau tiesiogine šio žodžio prasme 1988 m. dar iki Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžios. Mokslų akademijoje po pirmosios ar antrosios „Žemynos“ ekologijos klubo diskusijos su tuometės valdžios ir Ignalinos AE atstovais apie Černobylio AE avarijos pasekmes Lietuvoje, jų slėpimą nuo žmonių ir Ignalinos AE situaciją. Rūta „nučiupo“ mane belipantį laiptais žemyn link išėjimo. Užsipuolė, kad nepasakiau dar to, ir to, ir to… Pažintis prasidėjo lyg ir nuo nepasitikėjimo. Tačiau išsikalbėjome. Susikalbėjome. Kiti mudviejų žingsniai jau buvo bendri ir paprastesni. Steigiant Lietuvos žaliųjų koordinacinį judėjimą, Lietuvos žaliąją partiją… Ir be abejo, Sąjūdžio veikloje, Aukščiausioje Taryboje, dabar… 1989 m. Rūta pakvietė mane dėstyti jos vadovaujamoje pirmojoje Ekologijos ir gamtosaugos katedroje Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputate Rūta Gajauskaitė buvo išrinkta Lazdijų rinkimų apygardoje jau po Kovo 11-osios – trečiame ture 1990 metų balandžio 21 dieną. Tuo metu buvo rimtesni rinkimai – juos laimėdavo, tas, už kurį balsuodavo didesnė pusė visų apygardos rinkėjų. Po trijų dienų buvo patvirtintas Rūtos mandatas, kurį dar po trijų jos darbo dienų parlamente LKP frakcija pareikalavo atimti dėl Rūtos komentaro apie antiblokadinį įstatymą. Sąjūdžio deputatų dauguma šį pasiūlymą atmetė. Tuomet R. Gajauskaitę svarstė Etikos komisija. Tuo metu po balandžio 20 d. įvykių spaustuvėje Maironio gatvėje Vilniuje gulėjau ligoninėje ir nedalyvavau tose „batalijose“. Emocijų įkarštį atspindėjo deputato J. V. Paleckio kreipimasis į Rūtą: „…jei nepasakei, tai gal taip pagalvojai?…“ Mokėmės parlamentarizmo.

Šios deputatės aktyvumo ją rinkusiame Lazdijų rajone, kuriame daug emocijų buvo ir dėl to, kad jame buvo ir garsusis Lazdijų pasienio postas, galėjo pavydėti kitų apygardų rinkėjai.

Rūtos Gajauskaitės tiesos siekio ir neapykantos melui, neteisybei paragauti teko ne tik Algirdo Brazausko vadovaujamai partijai, bet ir Vytautui Landsbergiui. Kodėl šie žmonės retai su ja susikalbėdavo? Taip, Rūta buvo bekompromisė. Tačiau tik ten, kur ir turėjo tokia būti. Ir jos jautrumas buvo daug kartų didesnis. Jautrumas, visų pirma, bėdoms ir nelaimėms tų, kuriems labiausiai reikėjo pagalbos ir paramos – neįgaliesiems, prievarta išsiųstiems ir nukentėjusiems Černobylyje, Afganistane,…. Kauno merui Sauliui Griciui, buvusiam Kauno „Atgajos“ ekologijos klubo vadovui, jo mirties ar žūties išvakarėse Rūta, kurios patarimo paprašė Saulius, pasisiūlė padėti jam skubiai nelegaliai prie Lazdijų kirsti Lenkijos sieną. Saulius atsisakė vykti iškart, paprašė palaukti rytdienos. Kad vyktų drauge su šeima. Rytojaus dieną Saulius iškeliavo jau nežemiškon kelionėn…

Ir pernai Rūta dalijosi savo pirmos grupės neįgaliosios pašalpa, nesignatariška pensija su tais, kurie pirmieji ir be politinės reklamos surado ir sužymėjo mūsų tremtinių kapus, tyliai ir kukliai tęsia šį savo triūsą ir šiandien be skambių akcijų ir pavadinimų „Misija – Sibiras“.

Žmones, kuriems reikia paramos ar patarimo, traukte traukė prie Rūtos. Vargu ar įmanoma buvo įveikti Rūtą jos dvasios stiprumu ir tiesos jausmu.

Drįsiu teigti, kad tie, kurie su ja nesusikalbėjo, visų pirma, kalti buvo patys. Juk Rūta niekada nesiekė ką nors apgauti ar pergudrauti. Be abejo, ji – moteris. Todėl tai jai padėdavo kantriai ir nuosekliai siekti tikslo. Prasmingo tikslo.

Tie, kas ją užsipuldavo, nesusivaldydavo, net nežinodami jos labai sudėtingo gyvenimo, privalėjo suprasti, kad ji ne tik moteris, bet ir tai, kad jai ir dėl fizinės būklės neišpasakytai sunkiau nei tam ar tai, kas ją užsipuldavo ar kerštaudavo. Rūtos stiprumas buvo kažkoks antgamtinis. Ne tik dėl to, kad tik Viešpaties žinomais keliais ir dėl pačios Rūtos stiprybės, žinių, netradicinio gydymo ir užsispyrimo visiškai sulaužytame stubure ji nežinia kaip atstatė nutrauktų ar kitų nervų funkcionavimą. Ji dalino savo žinias ir patirtį visiems, kam tik spėjo. Ne vienas jau praradęs viltį ir piktos ligos atveju po Rūtos patarimų maloniai nustebindavo ir save, ir medikus, neberadusius ankstesnės paciento diagnozės pėdsakų.

Rūta gimė Kaune pokario metais. Jos tėveliai turėjo nedidelę siuvyklėlę prie Soboro, kurioje ir gyveno. Šias patalpas tvarkydavo moteris, dirbusi šalia buvusioje ligoninėje. Vieną dieną atėjusi iš ligoninės ji neberado Rūtos tėvelių. Juos ką tik buvo suėmę ir išvežę. Ar dar blogiau kas nutiko. Moteris rado tik kūdikį – Rūtą. Ir tapo Rūtos mama.

Rūta patyrė, ką reiškė ir antrosios mamos sulaikymas Kauno KGB, jos kančia ir tyčiojimasis iš jos, kaip moters. Ši kančia baigėsi „kompromisu“ – moteriškių, kaip sakydavo Rūta, išsikraustymu iš jų būsto, užleidžiant jį kankintojui. Rūtos mamos, karo metais rizikavusios ir išgelbėjusios iš geto net 12 žydų tautybės berniukų, gyvenimas ir po karo buvo nesibaigiantis voverės bėgimas uždaru ratu. Reikėjo išgyventi, išmaitinti ir užauginti dukreles. Todėl Rūta žinojo ir suprato, ką reiškia kabintis į gyvenimą. Ji žinojo tikrąją gyvenimo kainą, todėl visą save atidavė tiems, kuriems labiausiai to reikėjo.

Sudėtingos studijos TSRS prokuratūros institute Maskvoje taip pat vos nesibaigė labai blogai Rūtai. Nomenklatūra netikėtus R. Gajauskaitės disertacijos „Gamtosauginių įstatymų pažeidimų, sukėlusių atmosferos oro ir vandens užteršimą, kriminologinė charakteristika“ darbo rezultatus suprato kaip antitarybinę veiklą. Mat Tarybų Sąjungoje viskas turėjo būti tik gerai. Užsistojo ją žydų tautybės vadovė. Gal Dievas grąžino Rūtai skolą už Mamos pasiaukojimą?

Tie, kurie Rūtą beatodairiškai puolė, turėtų atsigręžti ir į savo sąžinę. Kviečiu jaunimą, surašiusį prašymą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai dėl galimo diskriminacijos ir neapykantos kurstymo R. Gajauskaitės sudarytame paskaitų rinkinyje “Sodoma ir Gomora”, atsiprašyti Rūtos. Suprantu, kad jie tai padarė ne patys sumastę. Būtų gražu ir pamoka jums patiems, mielieji, viešai ar bent patiems sau pasakyti, kodėl jūs taip pasielgėte?

Paskutiniosios savaitės įvykiai – pati skaudžiausia pamoka, kainavusi Rūtos gyvybę. Mano tėvukas buvo tikras medikas. Todėl nesupratau ir niekada nesuprasiu, kad medikas galėtų atsisakyti teikti pagalbą.

Pernai Rūtą visapusiškai ir skaudžiai slėgė nebaigta nagrinėti jos byla teisme. Tikiuosi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, lapkrityje priėmęs Rūtos kasacinį skundą, pasinaudos savo sukurtu precedentu ir išnagrinės jį, net ir mirus jai. Tai ir mūsų visų garbės ir savigarbos klausimas. Prokuratūra, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai „nematė“ M. Milinienės skunde to, kad R. Gajauskaitė straipsnyje net neminėjo V. Milinio, dėl kurio galimo šmeižto buvo „užsukta“ ši teisėsaugos karuselė. Dėl tų pačių aplinkybių M. Milinienei pabandžius padvigubinti „rezultatą“ dar vienu ikiteisminiu tyrimu, prokuratūra ir teismai nebesutiko „eksperimentuoti“ – nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Norėtųsi, kad ir antstoliai, skubėję vykdyti išieškojimą iš Rūtos, ir tie, kurie jiems perdavė vykdomuosius raštus, dar nesulaukus kasacinio skundo padavimo termino pabaigos, atsigręžtų ir į savo sąžinę.

Šią perdėm aštrią ir skaudžią, nuolat dirbtinai „pakaitinamą“ istoriją Lietuvoje laikas pabaigti. Visiems pabaigti. Be abejo, būtina ištirti žmogžudystes, žinoti mergaičių likimą. Bet visa kita – tai akivaizdžiai dirbtina.

Tebūnie Rūtos išėjimas priežastimi visiems susimastyti ir baigti šias nesveikas emocijas. Baigiame prarasti Lietuvą, o dirbtinai susipriešinti vis skęstame šioje ir naujose istorijose be pabaigos. Baikime visas šių ir referendumo žmonių persekiojimo bylas. Prokurorai ir teisėjai, gerbkite save ir savo profesijas. Negi jums dar nepabodo būti pastumdėliais ir visiškai be savigarbos!? Pasakykite – Ne! Neleiskite iš Jūsų tyčiotis!

Leiskite baigti Rūtos mums surašytos atmintinės dalimi:

Pati gražiausia diena? Šiandien.
Pats lengviausias dalykas? Suklysti.
Pati didžiausia kliūtis? Baimė.
Pati didžiausia klaida? Nuleisti rankas.
Visų blogybių šaknis? Savanaudiškumas.
Prasmingiausias laiko leidimas? Darbas.
Didžiausias pralaimėjimas? Nusiminimas.
Geriausi mokytojai? Vaikai.
Svarbiausia būtinybė? Bendravimas.
Kas jus daro laimingu? Būti naudingu kitiems.
Didžiausia paslaptis? Mirtis.
Gražiausias iš visų dalykų? Meilė.

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. In Memoriam Sąjūdžio Dainiui Justinui Marcinkevičiui (video)
  2. Mirė sąjūdininkė Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė R.Gajauskaitė
  3. Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas?
  4. Z. Vaišvila. Bravo ar vis tik ne?
  5. Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių?
  6. Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai
  7. Z. Vaišvila. A.Paleckio liudytojai traukiasi…, o prokuratūra, valdžia? (video)
  8. Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės
  9. Z.Vaišvila. Gintarui Žaguniui atminti. 2013 m. gegužės 19 d. Krakūnai (video)
  10. Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija
  11. Z. Vaišvila. Antieuropa (atsakymas į V. Landsbergio straipsnį „Antieuropa“)
  12. Z.Vaišvila. Ar ilgai būsime užguiti?
  13. Z. Vaišvila: Kviečiu visus atsigręžti į Sąjūdžio vertybes, mūsų visų Tiesą
  14. L.Milčius. Joną Mačį – signatarą tautininką ir bendražygį amžinam poilsiui palydint
  15. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video)
  16. Mirė Stasys Daunys
  17. Šviesiam Eugenijaus Algimanto Bartkaus (1925-04-04 – 2011-03-06) atminimui
  18. Mirė Kęstutis Čilinskas
  19. Mirė verslininkas, Kovo 11 akto signataras dr. Bronislovas Lubys (video)
  20. Išėjo Sąjūdžio žmogus – Rimantas Lazdynas (1951 – 2013)
  21. Netekome didžio kino meistro Arūno Žebriūno (video)
  22. Spaudos konferencija: Valdžia privalo gerbti konstitucines piliečių teises (tiesioginė transliacija, video)
  23. Mirė garsus kovotojas už Lietvos laisvę ir Tiesą Alfonsas Svarinskas (video)

Comments 8

  1. Algimantas Zolubas says:
    6 m. ago

    Užgeso šviesulys, nušviečiantis Lietuvos kelią į šviesą ir tiesą. Amžinoji Šviesa Jai tešviečia.

    Atsakyti
  2. abejingumas - per švelniai pasakyti says:
    6 m. ago

    Ar buvo bent koks mirties paminėjimas per žiniasklaidos priemones? Klausiau per visas tv. žinias – jokio paminėjimo negirdėjau. Juk mirė ne eilinis žmogus – mirė Signatarė. Esu nustebinta ir priblokšta. Jokios užuominos iš vyriausybės. Jokio dėmesio.

    Atsakyti
    • Rasa says:
      6 m. ago

      Principingų ir dorų Lietuvos Patriotų valdžia ir jos sraigtelis- žiniasklaida- nepripažįsta. Tiksliau- IGNORUOJA. Todėl ir tyla.
      Vienas patikslinimas- gerb. Gajauskaitei tapti signatare Kovo 11-ąją sutrukdė LAIKO APLINKYBĖS- ji buvo išrinkta į LR AT vėliau- 1990 m. balandžio 21 d. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=960&p_d=9408&p_k=1

      Atsakyti
    • nu says:
      6 m. ago

      Ji nebuvo signatarė.

      Atsakyti
    • LosAngeles says:
      6 m. ago

      Ale tikrai…. Is purvasklaidos puses- absoliuti tyla. Nei zodeliu neuzsiminta, nors velione zmogus buvo tikrai ne eilinis. Kasdien apie ivairias informacines ‘siuksles’ keliskart per diena zmonems trimituoja. Tipo tai zinios… O cia- tyla. Matyt nejuokais buvo igrisusi visiems valdantiesiems ir ju pakalikams, kad taip besarmatiskai elgiamasi net su mirusiu zmogumi

      Atsakyti
  3. Rasa says:
    6 m. ago

    Ačiū Gerb. Z. Vaišvilai už nuoširdžius ir įdomius prisiminimus.

    Atsakyti
  4. Ačiū Zigmui Vaišvilai says:
    6 m. ago

    Pagarba Rūtai. Ji buvo kilnus žmogus, o menkystoms tai nepriimtina. Ji buvo stiprus žmogus, o bedvasiai dėl to jos nemėgo. Ji tikrai labai rūpinosi nuskriaustais, nukentėjusiais ir dėl to nelaukė jokio atlygio. Ji nebuvo nomenklatūros ponia, bet buvo tikra patriotė, labai mylėjusi Lietuvą. Ilsėkis ramybėje.

    Atsakyti
  5. nu says:
    6 m. ago

    Milinis taip pat numirė, tiksliau buvo nužudytas ir prie to prisidėjo visokios žurnalistų laidos, straipsniai, gandų skleidimai. Ir visiškai suprantamas artimųjų noras nubausti tuos, kurie nors kiek prisidėjo prie jo juodinimo. Ir baikite cenzūruoti nuomones, nuo to, kad trinsite, tai niekas nepasikeis, blogis netaps gėriu. Tiesa tokia, kad Garliavos dvasiškai nesveikos šeimos kartu su aukščiausią politinę galią turinčiais asmenimis savanaudiškais tikslais Lietuvoje paskleistas violetinis maras dalis žmonių nepagydomai užsikrėtė, daugeliui žmonių daug bėdos pridarė, per gyvenimą susikurtas geras reputacijas nubraukė ir per anksti iš gyvenimo privertė pasitraukti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

2021 01 20
Pranas Baltrėnas | vgtu.lt nuotr.

Netekome vieno žymiausių mokslininkų Lietuvoje – Prano Baltrėno

2021 01 19
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

2021 01 15
Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)

S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…

2021 01 12
Eglė Leonienė 1930–2020 | asmeninė nuotr.

Netekome visuomenininkės, mokytojos Eglės Leonienės

2020 12 26
Mirtis | pixabay.com nuotr.

R. Karbauskis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius

2020 12 13
Marija Bulotaitė (1925–2020) | asmeninė nuotr.

D. Tarailienė. Garsių partizanų sesers, ryšininkės Marytės Bulotaitės šviesiam atminimui

2020 12 05
Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prokuratūra skelbia Kovo 11-osios Akto signatarą Zigmą Vaišvilą psichiniu ligoniu? (tiesioginė transliacija)

2020 12 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems
Lietuvoje

Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų

2021 01 25
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Istorija

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.

2021 01 25
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie itin gausų sniegą, pūgas ir sudėtingas vairavimo sąlygas

2021 01 25
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.
Lietuvoje

Aplinkos ministras sudarė komisiją dėl Atliekų rūšiavimo centrui išduoto taršos leidimo

2021 01 25
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS žeria kritiką Vyriausybei ir teikia pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo priemonių

2021 01 25
Mindaugas Sinkevičius | wikipedija.org nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybės ragina Vyriausybę imtis savivaldybių finansavimo sistemos pertvarkos

2021 01 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Atžygiuoja Stambulo konvencija apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Algirdas apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Žemyna apie A. Ažubalis. Socialdemokratai tęsia valstybinės lietuvių kalbos statuso menkinimo darbus
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų
  • Petrui Vileišiui – 170
  • SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.
  • R. Grigas. Kelių mano knygų „nuotykiai“

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2446; komentarų: 18
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1774; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1429; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės peržiūrėta: 1043; komentarų: 2
  • Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems? peržiūrėta: 917; komentarų: 2

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 24
6
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Sausio 24 d. eidamas 67 metus mirė Lietuvos Kariuomenės kūrėjas savanoris, tautininkas, Vilniaus Šventaragio romuvos vaidila Želmis – Eugenijus Martinkus...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
19
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
0
Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

Sausio 18 d. eidamas 69-uosius metus, mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas. 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais V....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Atžygiuoja Stambulo konvencija apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Algirdas apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Žemyna apie A. Ažubalis. Socialdemokratai tęsia valstybinės lietuvių kalbos statuso menkinimo darbus
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines
  • optimizavimas apie Išgyventi krizę padės tik atsakingas verslo bendradarbiavimas ir atvirumas darbuotojams

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Lietuvoje įdiegtas vienas moderniausių palydovinių stočių tinklas

Lietuvoje įdiegtas vienas moderniausių palydovinių stočių tinklas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai