Kas dvejus metus rengiama „Aukštaitijos dailės“ paroda nuo 2006 metų nuosekliai fiksuoja regiono profesionaliojo meno procesus, o jos ištakos siekia dar 1995-uosius.
Per daugiau nei tris dešimtmečius ši paroda tapo ne tik galimybe pristatyti naujausią Aukštaitijos kūrėjų darbų panoramą, bet ir savotišku regiono meno lauko žemėlapiu, leidžiančiu stebėti jo kaitą, tendencijas bei aktualijas. Kiekviena paroda pasiūlo naują teminį rakursą, per kurį galima pažvelgti į šiandienos kūrybą ir jos santykį su mus supančiu pasauliu.
2026 metų parodos tema – „Įkvėpimo topografija“. Ji kviečia tyrinėti kūrybos kilmę ir aplinkybes, kurios formuoja menininko vaizduotę.
Iš kur atsiranda kūrinio sumanymas?
Kokį vaidmenį kūrybos procese atlieka aplinka, kurioje gyvename? Ar menininko žvilgsnį labiau kuria gamtos peizažai, metų laikų kaita, natūralūs procesai, o gal kultūrinė aplinka – miestų struktūros, istorijos ženklai, socialiniai ryšiai ir žmogaus sukurti simboliai?
Šiandien, kai natūralios ir kultūrinės erdvės vis dažniau persidengia, įkvėpimo šaltiniai tampa daugiasluoksniai ir sunkiai apibrėžiami. Kūryba gimsta tarp patirties ir vaizduotės, tarp stebėjimo ir interpretacijos, tarp to, kas atrandama aplinkoje, ir to, kas sukuriama vidiniame pasaulyje.
Todėl „Įkvėpimo topografija“ suprantama ne kaip konkrečios vietos žymėjimas, bet kaip nuolat kintantis kūrybinių impulsų žemėlapis, kuriame susikerta gamta, kultūra, atmintis, kasdienybė ir asmeninės patirtys.
Kaip ir ankstesniais metais, paroda tampa erdve, kurioje susitinka menininkai ir žiūrovai, skirtingos kartos, patirtys bei požiūriai.
Kuratorinių parodų laikmetyje tokio pobūdžio apžvalginė paroda įgauna naują reikšmę – ji leidžia ne tik pristatyti individualias kūrybines praktikas, bet ir pamatyti bendrą regiono meno vaizdą, jo kryptis bei įvairovę.
Šiandien, kai orientyrų gausa dažnai virsta informaciniu triukšmu, menas išlieka viena jautriausių priemonių pažymėti tai, kas svarbu, ir atrasti naujas prasmes pažįstamose teritorijose.
Ši paroda nesiekia pateikti vieningo atsakymo, kas šiandien įkvepia menininką. Priešingai, ji siūlo daugybę skirtingų maršrutų, kuriuose susikerta individualios istorijos, kolektyvinė atmintis, vietos identitetas ir pasauliniai procesai.
Autoriai
Artūras Stančikas, Arvydas Gudas, Auksė Dirgelienė, Darius Misiūnas, Diana Rudokienė, Edvinas Klimas, Eugenijus Marcinkevičius, Eugenijus Nalevaika, Fausta Diržytė, Giedrius Mazūras, Henrikas Mazūras, Ieva Zubienė.
Taip pat Irina Nosova, Jolanta Rudokienė, Jolita Puleikytė, Marck Eckstrand, Marija Rudokaitė-Kazlauskė, Marija Šileikaitė-Čičirkienė, Ramūnas Grikevičius, Ričardas Peleckas, Rimvydas Pupelis, Savirija Kaziūnaitė, Sigitas Laurinavičius, Stasys Povilaitis, Žilvinas Kropas.
