Telkiamas visuomeninis judėjimas Piliečių Sąjūdis (PS) išplatino pranešimą esą rengia ir jau yra parengęs pirmuosius antikorupcinių įstatymų bei pilietinę demokratiją stiprinančių įstatymų projektus.
Piliečių sąjūdis (PS) – 2026 m. susikūręs visuomeninis judėjimas, deklaruojantis siekį stiprinti piliečių dalyvavimą valstybės valdyme, plėsti tiesioginės demokratijos galimybes ir sudaryti realesnes sąlygas piliečiams naudotis Konstitucijoje numatyta įstatymų leidybos iniciatyvos teise. Viešojoje erdvėje Piliečių sąjūdžio kūrėju ir idėjos autoriumi pristatomas Vitoldas Mscichauskas.
Jais PS siekia ne tik griežtesnės atsakomybės už viešųjų lėšų grobstymą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir piliečių pasitikėjimo išdavimą. Tikslas platesnis – sudaryti tikras galimybes patiems Lietuvos piliečiams dalyvauti kuriant ir keičiant valstybės taisykles.
Valstybės kokybę lemia ne vien tai, kaip baudžiami įstatymų pažeidėjai. Ją lemia ir tai, ar piliečiai turi veikiančias priemones pakeisti blogai veikiančią sistemą.
Piliečių Sąjūdis pradėjęs rengti konkrečius įstatymų projektus ir vertinti jų pateikimo Seimui galimybes, susidūrė su esmine problema: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė praktiškai yra labai sunkiai įgyvendinama.
Konstitucijos 68 straipsnyje aiškiai nustatyta:
„50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.“
Tačiau vien teisės įrašymo Konstitucijoje nepakanka. Reikalinga tvarka, kuri leistų šia teise tikrai pasinaudoti.
Šiuo metu 50 tūkstančių parašų įstatymo projektui reikia surinkti per du mėnesius. Vyriausioji rinkimų komisija sukuria elektroninio pasirašymo prieigą, tačiau pagrindinė pranešimo visuomenei, sumanymo viešinimo ir žmonių telkimo našta paliekama pačiai sumanymo grupei.
Tai reiškia, kad Konstitucijos suteikta teisė faktiškai priklauso nuo to, ar keli sumanytojai turi pakankamai pinigų reklamai, ryšių žiniasklaidoje, gausų organizacinį tinklą ir galimybę per labai trumpą laiką pasiekti dešimtis tūkstančių žmonių.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė negali būti privilegija, prieinama tik turtingoms, partinėms ar didelius žinių išteklius turinčioms organizacijoms.
Todėl Piliečių Sąjūdis (PS) kviečia Lietuvos visuomenines organizacijas, asociacijas, bendruomenes, profesines sąjungas, pilietinius judėjimus ir kitus susivienijimus kartu pareikalauti įgyvendinti Konstitucijos 68 straipsnį.
Piliečių Sąjūdžio siūlymai:
1. Parašų rinkimo terminas – šeši mėnesiai
Konstitucijoje nustatytiems 50 tūkstančių piliečių parašų surinkti turi būti skiriamas šešių mėnesių terminas.
Visuomenei turi būti suteikta pakankamai laiko susipažinti su įstatymo projektu, išgirsti sumanytojų ir priešininkų argumentus, surengti viešas diskusijas ir sąmoningai apsispręsti.
Parašų rinkimas neturi būti paverstas dviejų mėnesių reklamine kampanija, kurią gali surengti tik didelius finansinius ir žinių išteklius turinčios organizacijos.
2. Oficialų parašų rinkimą turi rengti Vyriausioji rinkimų komisija
Sumanymo grupė turi parengti įstatymo projektą, jo aiškinamąjį raštą, pristatyti projekto tikslą ir argumentus.
Tačiau oficialų elektroninį ir popierinį parašų rinkimo procesą turi rengti bei administruoti Vyriausioji rinkimų komisija.
Piliečiai pateikia įstatymo projektą, o valstybė privalo užtikrinti, kad visuomenė turėtų realią galimybę apie jį sužinoti, susipažinti ir pasirašyti.
3. Privalomas pranešimas visuomenei
Apie kiekvieną oficialiai įregistruotą piliečių įstatymų leidybos sumanymą turi būti aiškiai paskelbta:
Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje;
Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje;
pagrindinėse valstybės elektroninių paslaugų sistemose;
visuomeninio transliuotojo žinių laidose;
kitais įstatyme nustatytais visuomenei lengvai prieinamais būdais.
Valstybė neturi agituoti už pateiktą projektą. Tačiau ji privalo pranešti piliečiams, kad toks projektas egzistuoja, pateikti jo esmę, sumanytojų argumentus, visą projekto tekstą ir aiškią nuorodą į pasirašymo sistemą.
4. Sumanytojų teisė pristatyti projektą per visuomeninį transliuotoją
Visuomeninis transliuotojas turi sudaryti piliečių sumanymo grupės atstovams tikrą galimybę pristatyti įstatymo projektą visuomenei.
Pirmasis išsamus projekto pristatymas turi įvykti ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo oficialios parašų rinkimo pradžios.
Kol nesurinkti visi 50 tūkstančių parašų arba nepasibaigė šešių mėnesių rinkimo terminas, sumanytojams turi būti suteikta galimybė projektą pristatyti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Tai negali būti pakeista vien trumpu projekto paminėjimu žiniose ar nuorodos paskelbimu interneto svetainėje. Sumanytojams turi būti skiriamas pakankamas laikas paaiškinti projekto esmę, atsakyti į kritiką ir pristatyti parašų rinkimo eigą.
Jeigu rengiama diskusija su projekto priešininkais, sumanytojams turi būti užtikrinta lygiavertė galimybė pateikti savo argumentus.
5. Paprastas ir skaidrus elektroninis pasirašymas
Elektroninio pasirašymo sistema turi būti:
lengvai randama;
suprantama;
pritaikyta mobiliesiems telefonams;
prieinama naudojantis įprastomis elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonėmis;
nereikalaujanti perteklinių techninių veiksmų.
Sumanytojai turi tikruoju laiku matyti bendrą surinktų, patvirtintų, negaliojančių ir besidubliuojančių parašų skaičių.
Bendras patvirtintų parašų skaičius turi būti skelbiamas ir viešai, neatskleidžiant pasirašiusių piliečių asmens duomenų.
6. Projektas Seimui turi būti pristatytas per septynias dienas
Surinkus ir patvirtinus Konstitucijoje nustatytus 50 tūkstančių piliečių parašų, projektas Seimo plenariniame posėdyje turi būti pristatytas ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas.
Seimas negali balsuoti, ar piliečių pateiktą projektą apskritai pradėti svarstyti.
Konstitucija aiškiai nustato, kad 50 tūkstančių piliečių pateiktą projektą Seimas privalo svarstyti. Todėl pristatytas projektas turi būti automatiškai perduodamas pagal kompetenciją pagrindiniam Seimo komitetui.
7. Komiteto išvada – per 30 dienų
Pagrindinis Seimo komitetas piliečių pateiktą įstatymo projektą turi išnagrinėti ir pateikti išvadą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.
Projektas negali būti neribotam laikui laikomas komitete, neįtraukiamas į darbotvarkę, vilkinamas laukiant išvadų ar kitaip numarinamas procedūrinėmis priemonėmis.
8. Sumanytojų dalyvavimas visuose svarstymuose
Piliečių pateikto projekto autoriai ir sumanymo grupės atstovai turi teisę:
pristatyti projektą Seimo posėdyje;
dalyvauti visuose komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose jis svarstomas;
atsakyti į Seimo narių ir žinovų klausimus;
susipažinti su visomis projektui pateiktomis išvadomis;
pateikti paaiškinimus ir prieštaravimus;
viešai išsakyti savo poziciją dėl projekto vertinimo.
Piliečių projektas negali būti svarstomas už sumanytojų nugaros.
9. Seimas turi balsuoti dėl to projekto, už kurį pasirašė piliečiai
50 tūkstančių piliečių pasirašo ne už bendrą sumanymą ar pageidavimą. Jie pasirašo už konkretų įstatymo projekto tekstą.
Todėl Seimas turi priimti arba atmesti būtent tą projektą, už kurį buvo surinkti parašai.
Piliečių pateiktas projektas negali būti sujungiamas su kitais projektais, perrašomas komitetuose ar pakeičiamas taip, kad piliečių vardu būtų priimtas jau visai kitas įstatymas.
Jeigu Seimas piliečių pateiktą projektą priima, iš karto po jo priėmimo Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė gali pateikti atskirą priimto įstatymo pakeitimo projektą ir jį svarstyti įprasta tvarka.
Tačiau tai turi būti du aiškiai atskirti politiniai veiksmai:
1. balsavimas dėl piliečių pateikto įstatymo;
2. atskiras balsavimas dėl Seimo narių ar kitų subjektų siūlomų jo pakeitimų.
Taip visuomenė aiškiai matytų, ar Seimas priėmė piliečių pasiūlymą ir kas vėliau balsavo už jo pakeitimą.
10. Galutinis sprendimas – per septynias dienas
Pagrindiniam komitetui pateikus išvadą, piliečių projektas turi būti įtrauktas į artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkę.
Galutinis Seimo balsavimas turi įvykti ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo komiteto išvados pateikimo.
Seimas gali projektą priimti arba atmesti, tačiau negali išvengti galutinio sprendimo, grąžindamas jį nesibaigiantiems papildomiems svarstymams.
11. Visi balsavimai – vardiniai ir vieši
Visi balsavimai dėl piliečių pateikto įstatymo projekto turi būti vardiniai ir viešai skelbiami.
Piliečiai turi matyti:
kas projektą palaikė;
kas balsavo prieš;
kas susilaikė;
kas balsavime nedalyvavo.
Konstitucijoje įtvirtinta piliečių iniciatyva negali būti palaidota anoniminiu ar vien procedūriniu sprendimu.
Pirmiausia kreipsimės į Seimo narius
Šiuo metu nekviečiame rinkti 50 tūkstančių parašų pačiai piliečių iniciatyvų tvarkai pakeisti.
Pirmiausia sieksime sutelkti visuomenines organizacijas ir jų vardu pateikti bendrą kreipimąsi Seimo nariams, Seimo frakcijoms bei atsakingiems komitetams.
Kviečiame Seimo narius patiems parengti ir įregistruoti reikalingus Piliečių įstatymų leidybos sumanymo konstitucinio įstatymo, Seimo statuto ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimus.
Suteiksime Seimui galimybę parodyti, kad jis pripažįsta piliečių konstitucinę teisę dalyvauti įstatymų leidyboje ir yra pasirengęs savo iniciatyva pašalinti dabar egzistuojančias kliūtis.
Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo bendro kreipimosi pateikimo neatsiras nė vieno Seimo nario ar Seimo narių grupės, pasirengusios oficialiai imtis šių pakeitimų, Piliečių Sąjūdis pradės Konstitucijos 68 straipsnyje numatytą procedūrą ir rinks 50 tūkstančių piliečių parašų pačiai piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos tvarkai pakeisti.
Susidarytų paradoksali, bet dabartinę padėtį labai tiksliai apibūdinanti padėtis: piliečiai būtų priversti surinkti 50 tūkstančių parašų tam, kad galėtų realiai naudotis savo konstitucine teise rinkti 50 tūkstančių parašų ir teikti Seimui įstatymus.
Kviečiama visuomenines organizacijas susitelkti
Šis klausimas nėra vien Piliečių Sąjūdžio ar vieno rengiamo įstatymo klausimas.
Veikianti piliečių įstatymų leidybos sumanymo teisė reikalinga kiekvienai visuomeninei organizacijai, bendruomenei ir piliečių grupei, kuri šiandien arba ateityje gali parengti Lietuvai reikalingą įstatymo projektą.
Todėl kviečiama visuomenines organizacijas:
įvertinti mūsų siūlomus pakeitimus;
pateikti pastabas ir papildomus pasiūlymus;
prisidėti rengiant galutinį bendrą kreipimąsi;
tapti kreipimosi į Seimo narius bendraautorėmis ir pasirašytojomis;
padėti šį sumanymą viešinti ir telkti kitas organizacijas.
Galutinis kreipimasis turi būti pateiktas ne kaip vienos organizacijos prašymas, o kaip bendras pilietinės visuomenės reikalavimas tikrai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį.
Valstybė priklauso jos piliečiams
Todėl piliečiai turi turėti ne tik teisę kartą per ketverius metus išrinkti Seimo narius, bet ir realią galimybę patys teikti Lietuvai reikalingus įstatymus.
Pastabas, pasiūlymus ir žinias apie organizacijos pasirengimą prisidėti kviečiama siųsti: labas@pilieciusajudis.lt
Redakcijos pastaba: skelbiamas Piliečių sąjūdžio viešas kreipimasis. Jame išdėstytos nuostatos atspindi šios organizacijos poziciją.
Iš esmės protingas veiksmas demokratijos atveju reikalinga veikti naudojantis piliečių teisėmis, o ne vien viešai aimanuoti, kad negera valdžia, bet negali nieko padaryti.
Manau, – įstatymo projekto parengimo ir pateikimo Seimui svarstyti Konstitucijos 68 str. numatytai piliečių teisei įgyvendinti tvarkos, Seimo nariai iš principo privalėtų imtis, nes įstatymų leidimas yra tiesioginė jų pareiga, o kad tvarką nustatyti būtina, – akivaizdu. Tačau gali ir atsikirsti, parašus – rinkite referendumų iniciavimo tvarka arba papildyti tą tvarką nustatant, kad ji taikoma ir Konstitucijos 68 str. piliečių iniciatyvos atveju arbą ką panašaus. .
Puiku, kad dar yra veiklių žmonių. Nesitikiu, kad partijos palaikys. Nors bent jau NS derėtų. Sivietmečio disidentai buvo sugalvoję taktiką reikalauti iš savo valdžios laikytis savo pačių priimtų įstatymų. Tai buvo sunkus iššūkis imitacinei demokratijai. Tas pat ir dabar. Valdžios mafija taip lengvai žmonėms demokratijos neatiduos, bet būtina pasinaudoti šia galimybe.
Struktūriškai valstybės valdžių sistemoje beveik viskas gerai, visa problema yra valdžios asmenys atsirandantys ne savo vietoje. Taigi partijų veikla turi primtyvų, korupcinį pobūdį, tokiu atveju kandidatai į valdžias keltini ne partiniu, o regioniniu principu. Toks demokratinių pakeitimų pobūdis yra pribrendęs. Esantys partniai susbūrimai ideologijų pagrindu galėtų išlikti, būtų pakesta tik kandidatų kėlimo į valdžias teisė ir tvarka. Toku atveju jų kėlimas nebūtų tiesiogiai partinis, taptų regioninu. Taip visuomeniškesnio būdo asmeys paraptų valdžia. Piliečių sąjūdžiui šių paketimų derėtų imtis neatidėliojant.