Sausio 30 d. į Vilniuje mirė aktyvi sąjūdininkė, visuomenės ir politikos veikėja, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, socialinių mokslų teisės daktarė, docentė Rūta Gajauskaitė (1946–2015).
Rūta Gajauskaitė gimė 1946 m. sausio 24 d. Kaune. 1968 m. baigusi studijas Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultete, dirbo teisininkės darbą valstybinėse įstaigose, socialinio aprūpinimo ir vietinės pramonės ministerijose, 1976–1979 m. mokėsi TSRS prokuratūros instituto aspirantūroje ir apgynė teisės mokslų kandidato (socialinių mokslų daktaro) disertaciją gamtosauginės teisės tema. Jos mokslinis darbas, prasidėjęs 1976 metais, tęsėsi Teisės ekspertizės mokslinio tyrimo institute, nuo 1982 metų – Liaudies ūkio specialistų kvalifikacijos kėlimo institute, kuriame įkūrė pirmąją Lietuvoje ekologijos katedrą, jai vadovavo. Atgimimo metu buvo aktyvi „Žinijos“ draugijos lektorė, Lietuvos žaliųjų judėjimo koordinacinės tarybos narė ir Lietuvos žaliosios partijos viena iniciatorių ir vadovų. Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus skyriaus atsakingoji sekretorė.
1990 metų balandžio 21 dieną Lazdijų rajono žmonės R. Gajauskaitę išrinko Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputate. Rinkėjų pasitikėjimas, gyvenimas Lietuvos ir jų rūpesčiais mūsų deputatei buvo jos sudėtingo ir išbandymų kupino gyvenimo tarpsnis, suteikęs jai galimybę tęsti ir įgyvendinti tai, ką ji darė visą savo gyvenimą. Ji negailėjo savęs ir dėl Lietuvos, ir dėl tų, kuriems, visų pirma, reikėjo paramos. Ji tęsė šį darbą iki paskutiniosios savo dienos, negailėdama savęs.
Įvairiapusiška profesinė Rūtos Gajauskaitės patirtis, jos visuomeniškumas ir žmogiškumas, rūpestis žmogumi ir Lietuva mūsų Aukščiausioje Taryboje 1990–1992 metais padėjo pamatus valstybės politikai ekologijos ir gamtosaugos srityje. Straipsnių rinkiniai „Kodėl vargsta Lietuva?“, „Ekologija virtuvėje“, „Žūti ar būti? Hirošima-Černobylis-Fukušima“ ir kiti – ne tik žinomi, bet ir mes nuoširdžiai dėkingi autorei už juos.
R. Gajauskaitė suvokė savo atsakomybę dėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio priesakų Tautai vykdymo Aukščiausiojoje Taryboje, atkūrusioje ir drauge su Tauta apgynusioje Lietuvos Nepriklausomybę. Jos nuoseklus ir kryptingas, pasiaukojantis kasdienis darbas buvo ir bus pavyzdžiu tiems, kurie dirba ir aukojasi vardan Lietuvos. Deputato, Tautos atstovo, darbą ji vykdė kaip retas – sąžiningai ir pasiaukojančiai.
Sutikdama 2015 metus R. Gajauskaitė, lyg nujausdama savo išėjimą, kolegoms, Aukščiausiosios Tarybos deputatams ir signatarams, palinkėjo meilės: „Gyvenimas be meilės… neturi jokios prasmės…“
Dėl R. Gajauskaitės mirties užuojautą Seimo ir savo vardu pareiškė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Lietuva neteko plataus spektro gebėjimų žmogaus, atsidavusiai dirbusio įvairiose srityse – nuo teisės iki gamtosaugos. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Rūta Gajauskaitė aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime, paliko didelį indėlį mokslinėje ir pedagoginėje veikloje, “ – sakė Seimo vadovė ir Velionės artimiesiems, draugams ir bendražygiams netekties valandą palinkėjo stiprybės.
Urna su Velionės palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, Vilnius). Atsusveikinti su Velione galima bus vasario 2 d. nuo 14 iki 22 valandos. Šv. Mišios vasario 2 d. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje 18 val. Urna išnešama vasario 3 d. 13 val. Velionė bus palaidota Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
Susiję straipsniai:
- Mirė signataras, buvęs Seimo narys Antanas Račas
- Mirė 1992–1996 metų kadencijos Seimo narys K.P.Paukštys
- Mirė Kęstutis Čilinskas
- Mirė kraštotyrininkas ir keliautojas Juozas Čepelė
- Mirė Vilnijos istorijos ir kultūros puoselėtojas Izidorius Šimelionis
- Mislingomis aplinkybėmis mirė dar vienas Garliavos mergaitės gynėjas
- Mirė rašytojas, prozos patriarchas Jonas Mikelinskas (audio)
- Mirė verslininkas, Kovo 11 akto signataras dr. Bronislovas Lubys (video)
- Mirė garsus kovotojas už Lietvos laisvę ir Tiesą Alfonsas Svarinskas (video)
- Mirė Juozapas Algirdas Katkus 1936-2011
- Mirė aktorė Rūta Staliliūnaitė (video)
- Mirė žymus poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas
- Netekome didžio kino meistro Arūno Žebriūno (video)
- Neringos bendruomenė neteko dailininko Eduardo Jonušo
- L.Milčius. Joną Mačį – signatarą tautininką ir bendražygį amžinam poilsiui palydint
- Kviečia Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai (programa)
- Netekome teatro veteranės Gražinos Virginijos Blynaitės-Kernagienės
- Netekome 1941 m. birželio 22–28 dienų sukilėlio Rimanto Jurgio Eigelio
- Išėjo Sąjūdžio žmogus – Rimantas Lazdynas (1951 – 2013)
- Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video)
Šitokia netektis LIETUVAI – SĄJŪDIEČIAMS.
Manau pati tauriausia ir drąsiausia Lietuvos Moteris. Tik nesakykite kad nuo infarkto ar insulto, kaip Veselka…,kurio sukėlėjo manytina bačkas paliko rusų KGB pasilikusiems ir mūsų jėgos struktūruose tebevadovaujantiems agentams.Taigi ji rodė mūsų temidės niekšybes ir žiauriai netiko dabartinei valdžiai,kaip ir a.a. Veselka.
pritariu
Tiketina kad labai taiklus jusu pastebejimas. Tik kazin ar cia verta mineti KGB. Velione dazniau ‘uzmindavo ant nuospaudos’ kita puse atstovaujantiems, o pastarieji taip pat ‘ne veltui duona valgo’
Tebus lengva Tėvynės žemė šiai tauriai asmenybei.
Dar prie viso to, blogos Lietuvos valdžios buvo neteista už nusikaltimą kurio nepadarė. Gėda blogai Lietuvos valdžiai.
kada laidotuves?
Ilsekis ramybeje saunioji Lietuvos dukra.
Te Dievai ir Protėviai su ja amžinoje draugystėje.
Ši garbinga moteris mums liks pavyzdys, kaip turi gyventi ir dirbti tikrieji Lietuvos ir jos doros gynėjai ir saugotojai.
Ji atidavė visas jėgas, netylėjo nei dėl vienos Lietuvos išdavystės ar neteisybės.Iki pat gyvenimo pabaigos gynė mažą mergaitę, kai visi kiti jautėsi pralaimėję . Tačiau paskutiniaisiais metais ją vėl užpuolė šakalų , sodomijos išpažinėjų ordos. Teisininkei ir tiesos gynėjai , kai ją eilinį kartą nuteisė už tiesos sakymą, buvo labai skaudu. O mes-tylėjom.
.Nepritarėm.Neužtarėm.
Dabar jos kova persikelia į kitą lygmenį.
a.a.Ruta Gajauskaite rase,, prezidentė pasiliko teisę į išimties tvarka suteikti pilietybes galimybę. Kaip ji šia galimybe naudojasi “griežtai ir teisingai”, žiniasklaida demonstruoja atvejus su sportininkais, bet nutyli, kad…
Kad Izraelio 4,5 tūkstančių piliečių turi ir antrąją – Lietuvos pilietybę. Taigi, tūkstančiams žydų suteikta privilegija, kai tikriesiems lietuviams atimama jų prigimtinė teisė!!! Taip kaip prigimtinė teisė buvo atimta iš palestiniečių, vienintelio JAV balso persvara, sprendžiant Palestinos valstybingumo klausimą.
Labai akivaizdus Palestinos sindromo įgyvendinimo Lietuvoje įteisinimas, suteikiant dvigubą pilietybę ir tik išimtinai izraeliečiams, tuo suteikiant jiems galimybę “peršokti” per visus žemės pardavimo saugiklius ir taip “nusipirkti” žemę Izraelio filialui Lietuvoje. Lietuvių emigracijoje jau yra apie 1,5 milijono (700 000 pokario bėglių ir antra tiek – dabartinių duoneliautojų), taigi Tėvynėje beliko 2 milijonai. Ištuštėję kaimai bus už centukus nupirkti žydų naujakuriams, kuriems JAV bankininkai kaip mat “pametės” neatlygintiną paramą Europos vidury įkurti “litvakų” valstybę. ” manau,kad zydlandsbergryb gaujai nepatiko ..
Komentaras į dešimtuką….
Labai idomia informacija pateikete. Nors nieko nuostabaus, visada yra lygesniu uz lygius. Idomu tik, kad daugumoje atveju, lygesni visad (ir visose salyse) buna ‘tie patys’.
AtA Rūta…tai didelė netektis Lietuvai.
Taip, komentaras į dešimtuką. Labai skaudu, kad lietuviai skurdu ir neteisybe genami iš tėvynės. Tik ar ne patys lietuviai ją rinko, net antrai kadencijai, kai visi jos darbeliai jau buvo aiškūs. O kokia ten jos tautybė? Štai ji ir rūpinasi savo tauta. Abiem tautomis. O lietuviai čia “ne prie ko”. Bet juk ir dabar pilna ją garbinančių.
Amžinas Atminimas šviesuolei kovotojai už teisingą Lietuvą.
Ir aš noriu tarti:”Ilsekis ramybeje saunioji Lietuvos dukra”. Drąsa ir ištikimybė TIESAI ją lydėjo per visą gyvenimą. Teisės mokslų daktarė, bet žiniasklaida kūrė kitokį jos portretą. Kiek daug žmonių matė emocingai reaguojančią seimūnę, bet kiek mažai suprato, kad yra priežastys tokiai reakcijai; kad kreivų veidrodžių karalystę, kurioje gyvename, vertinti kaip normalią yra nenormalu. Daug ji sudėjo energijos kovai. Sudegė ant Tėvynės aukuro. Kai giedosime “iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia”, manau, prisiminsime ir JĄ, a.a.RŪTĄ GAJAUSKAITĘ.