2026 m. balandžio 18 d. 70-ąjį gimtadienį pažymėjo viena ryškiausių XX amžiaus antrojo Lietuvos atgimimo asmenybių – filosofas, rašytojas, visuomenininkas, sąjūdininkas, politikas, olimpietis dr. Arvydas Juozaitis. Tai graži sukaktis, vainikuojanti nueitą kelią – nuo olimpiečio iki tautos dvasinio atgimimo žadintojo, nuo visuomenei reikšmingų filosofinių įžvalgų skelbėjo iki tautinės publicistikos ir naujausios Lietuvos istorijos metraštininko.
Iš sporto į tautos atgimimo priešakį
Jaunystėje A. Juozaitis garsino Lietuvą kaip plaukikas. 1976 m. Monrealio vasaros olimpinėse žaidynėse jis iškovojo bronzos medalį.
1988 m. jis buvo tarp tų, kurie kūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ištakas – judėjimo, išjudinusio tautą iš sovietinės priespaudos sąstingio.
A. Juozaičio vardas neatsiejamas nuo 1988 m. balandžio 19 d. skaityto pranešimo „Politinė kultūra ir Lietuva“, tapusio vienu iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio idėjinių pamatų. Šis tekstas pažymėjo tautos politinės savimonės lūžį ir atvėrė kelią viešam laisvės siekio įvardijimui. Tai buvo ne mitingo kalba, o intelektinis manifestas, iš kurio netrukus išaugo visos tautos judėjimas – Sąjūdis.
Filosofas, rašytojas, tautos savimonės puoselėtojas
Baigęs Vilniaus universiteto filosofijos studijas, A. Juozaitis pasuko į intelektinę veiklą. Jo rašiniai išsiskiria savitu stiliumi – jie jungia istorijos, kultūros ir tautinės tapatybės apmąstymus.
Svarbi jo kūrybos dalis – knygos apie Mažąją Lietuvą, Karaliaučių, lietuvių tautos likimą ir dvasines atramas. Jis nuosekliai kelia klausimus apie tautinės savimonės būklę, valstybės politikos kryptį, lietuvybės išsaugojimo sparčiai besikeičiančiame pasaulyje svarbą.
A. Juozaitis nėra patogus autorius – jo mintys kelia iššūkius, verčia ginčytis, bet būtent dėl to jos ir gyvos, reikšmingos, žadinančios mūsų tautinę sąmonę iš snaudulio ir prisitaikėliškumo.
A. Juozaitis išlieka vienu iš nedaugelio viešųjų intelektualų, kurie ne tik svarsto, bet ir kviečia iš naujo permąstyti esminius tautos gyvenimo pagrindus dabarties kultūrinių, politinių, ūkinių ir geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
Visuomenininkas ir politinės minties dalyvis
Per pastaruosius dešimtmečius A. Juozaitis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime: rašė straipsnius, sakė kalbas, dalyvavo diskusijose apie valstybės raidą. Jo laikysena dažnai buvo kritiška – ypač kalbant apie tautinės valstybės silpnėjimą, kultūrinės tapatybės nykimą, politinio gyvenimo paviršutiniškumą, visuomeninį prisitaikėliškumą.
Bendraminčių ir sąjūdžio bendražygių paskatintas jis buvo pasiryžęs dalyvauti ir tiesioginėje politikoje – kėlė savo kandidatūrą 2019 m. gegužės 12 d. prezidento rinkimuose, siekdamas gražinti tautinės savimonės, kultūros ir valstybingumo klausimus į viešosios politikos akiratį.
Premjerės sveikinimas ir tylos ženklas
Su šia iškilia sukaktimi vieną iš Lietuvos atgimimo Sąjūdžio pradininkų A. Juozaitį oficialiai pasveikino Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, pabrėžusi jo vaidmenį Sąjūdžio pradžioje, indėlį į nepriklausomos Lietuvos atkūrimą ir palinkėjusi neblėstančių kūrybinių galių:
„Buvote pirmosiose Sąjūdžio, ėmusio tirpdyti nelaisvės įšalą, gretose, buvote tarp tų, kurie ne tik tikėjo, bet ir ryžosi veikti, siekiant nepriklausomos Lietuvos atkūrimo. Sveikinu Jus su gražia sukaktimi ir linkiu tvirtos sveikatos ir neblėstančių kūrybinių jėgų“, – rašoma Ministrės Pirmininkės sveikinime.
Vis dėlto platesnėje viešojoje erdvėje ši sukaktis liko beveik nepastebėta. Nei Lietuvos Respublikos Prezidentas, nei kultūros ministrė, paskendę savo įtemptose politinėse darbotvarkėse, šios sukakties deramai nepaminėjo.
Tai verčia klausti – ar pakankamai vertiname tuos, kurie tvirtai stovėjo ir tebestovi mūsų valstybės atkūrimo ir kūrimo ištakose? Ar gebame pagerbti ne tik patogiai prisitaikiusius, bet ir kritiškai mąstančius savo laikmečio žmones?
Reikšmė šiandienai
A. Juozaičio gyvenimas ir veikla liudija, kad tautos likimą gali nulemti ne tik oficialūs politiniai sprendimai, bet ir kūrėjo mąstytojo dvasinė laikysena. Tautinė valstybė gyva išlieka tol, kol gerbia savo tautos kalbą, mena istoriją, nepraranda politinės kultūros ir nepamiršta šiuolaikinių jos kūrėjų – gyvosios tautos savimonės puoselėtojų.
Šiandien, kai Lietuva susiduria su naujais iššūkiais – demografiniais, kultūriniais, geopolitiniais, – tokia laikysena gyvybiškai būtina.
1. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt ekrano nuotr.
Arvydas Juozaitis pristato savo knygą Šiausliuose 2025-12-29
2. Arvydas Juozaitis | V. Valuckienės nuotr.
Arvydas Juozaitis | V. Valuckienės nuotr.
3. Arvydas Juozaitis dalina autografus | V. Valuckienės nuotr.
Arvydas Juozaitis dalina autografus | V. Valuckienės nuotr.
4. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt koliažas
Arvydas Juozaitis knyga „Tikra Sąjūdžio istorija“ (I knyga)
5. Arvydas Juozaitis ir Martas Tarmakas Sąjūdžio suvažiavime Vilniuje 1988-10-22/23 | R. Belijavienės nuotr.
Arvydas Juozaitis ir Martas Tarmakas Sąjūdžio suvažiavime Vilniuje 1988-10-22/23 | R. Belijavienės nuotr.
6. Arvydas Juozaitis Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
7. Filosofas, prozininkas, dramaturgas Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.
8. Arvydas Juozaitis | LYČ nuotr.
Arvydas Juozaitis | LYČ nuotr.
9. Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d. | LCVA, Tv.f. 22, A. Žižiūno nuotr.
Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d. | LCVA, Tv.f. 22, A. Žižiūno nuotr.
11. A.Juozaitis plakatas | asmeninė nuotr.
A.Juozaitis plakatas | asmeninė nuotr.
12. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.
Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.
14. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, S. Paškevičiaus nuotr.
Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, S. Paškevičiaus nuotr.
15. LLP Hampelis Juozaitis Spaudos Konferencija ELTA Migracija AfD Vokietija
Žymus Vokietijos žurnalistas, Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis ir Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilnius, 2018 m. gruodžio 4 d. (ELTA). Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengta spaudos konferencija "Globalios migracijos skatinimo pavojai". rb
16. Linas Kojala ir dr. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.
Linas Kojala ir dr. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.
17. Štefanas Kortė ir Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Štefanas Kortė ir Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
18. Arvydas Juozaitis buria naują judėjimą – „Lietuva yra čia“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuo
Arvydas Juozaitis buria naują judėjimą – „Lietuva yra čia“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuo
20. 1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.
1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.
21. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.
Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.
22. Arvydas Juozaitis Latvijos100-mečio deglų eitynėse| A. Stalilionio nuotr.
Arvydas Juozaitis Latvijos100-mečio deglų eitynėse| A. Stalilionio nuotr.
23. Avydas Juozaitis su bendražygiais pasveikino 100-metį švenčiančią Latviją | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Avydas Juozaitis su bendražygiais pasveikino 100-metį švenčiančią Latviją | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
24. A. Juozaitis Raudondvaryje pristatė rinkiminės programos „Lietuva yra čia“ metmenis ir savo bendražygius
A. Juozaitis Raudondvaryje pristatė rinkiminės programos „Lietuva yra čia“ metmenis ir savo bendražygius
25. Raudondvaryje A.Juozaitis pristato programos metmenis | J.Vaiškūno nuotr.
Raudondvaryje A.Juozaitis pristato programos metmenis | J.Vaiškūno nuotr.
26. Arvydas Juozaitis ir Juozas Zykus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis ir Juozas Zykus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
27. Dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.
Dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.
28. Arvydas Juozaitis | asmeninė nuotr.
Arvydas Juozaitis | asmeninė nuotr.
29. Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | alkas.lt nuotr., J. Vaiškūno nuotr.
Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | alkas.lt nuotr., J. Vaiškūno nuotr.
30. Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | alkas.lt nuotr., J. Vaiškūno nuotr.
Juozaitis Rygoje susitiko su Lietuvos ir Latvijos sandraugos rėmėjais | alkas.lt nuotr., J. Vaiškūno nuotr.
31. Arvydas Juozaitis Biržų pilyje paskelbė apie apsisprendimą kandidatuoti į Prezidento postą | J.Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis Biržų pilyje paskelbė apie apsisprendimą kandidatuoti į Prezidento postą | J.Vaiškūno nuotr.
34. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
35. dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.
dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.
36. Alvydas Medalinskas Valentinas Stundys Molėtų Arvydas Juozaitis Sąjūdžio 30-mečio minėjime | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis Sąjūdžio 30-mečio minėjime | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
37. Arvydas Juozaitis | Rengėjų nuotr.
Arvydas Juozaitis | Rengėjų nuotr.
38. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
39. Arvydas Juozaitis | V. Kochanskytės nuotr.
Arvydas Juozaitis | V. Kochanskytės nuotr.
41. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
42. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.
Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.
43. Arvydas Juozaitis | J.Vaiškūno nuotr.
44. Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.
Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.
53. Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.
Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pradininkas, filosofas, rašytojas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.
54. dr. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
dr. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
57. Arvydas Juozaitis | Asmeninė nuotr.
Arvydas Juozaitis | Asmeninė nuotr.
58. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
59. Arvydas Juozaitis | Respublika.lt nuotr.
Arvydas Juozaitis | respublika.lt nuotr.
60. Arvydas Juozaitis | wikipedia.org nuotr.
Arvydas Juozaitis | wikipedia.org nuotr.
61. Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.
Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.
62. 1988 m. birželio 21 d. valdžios nesankcionuotas mitingas prie Aukščiausiosios Tarybos (dabartinio Seimo): Z.Vaišvila, A.Juozaitis, A.Medalinskas, A.Skučas ir kiti. | M-708925
1988 m. birželio 21 d. valdžios nesankcionuotas mitingas prie Aukščiausiosios Tarybos (dabartinio Seimo): Z.Vaišvila, A.Juozaitis, A.Medalinskas, A.Skučas ir kiti. | M-708925
66. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.
Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.
70. Arvydas Juozaitis | asmeninė nuotr.
Arvydas Juozaitis | asmeninė nuotr.
Sveikinimas
Alkas.lt redakcija sveikina Arvydą Juozaitį 70-mečio proga ir linki tvirtos sveikatos, kūrybinės ištvermės bei neblėstančio žodžio aštrumo. Gerbiamas Arvydai, ačiū Jums už savo gyvenimo pašventimą mūsų tautinės sąmonės budinimui.
A.Juozaičio svarba SĄJŪDŽIO pradžioje buvo ne tik Politinės kultūros traktato sukūrime ir skaityme balandžio mėnesį, bet ir pirmo viešo nepriklausomo leidinio – “SĄJŪDŽIO ŽINIŲ” laikraščio rengime birželio – spalio mėnesiais ir po to.. Redaktoriaus darbas buvo itin reikšmingas, o “Sąjūdžio žinios” kėlė Lietuvą visą 1988-ųjų vasarą iki istorinio suvažiavimo SPORTO RŪMUOSE. Ir pirmojo Sąjūdžio mitingo vedimas Arkikatedros aikštėje birželio 24-ą buvo drąsus žingsnis – pavyko puikiai.
Tikrai. Anuomet ,,Sąjūdžio žinios” buvo kaip gaivus oro gurkšnis. Laikraštėlį gausdėme, kur tik galėjome, perdavėme vieni kitiems… ir tai buvo didelių įvykių brandi pradžia, po kurios sekė svarbiausi Lietuvos politikos istoriniai pokyčiai.
Ačiū jubiliatui, laimei, tuomet turėjusiam ir pritariančiųjų komandą.
Linkint tolimesnės sėkmės!
Tikrai. Anuomet ,,Sąjūdžio žinios” buvo kaip gaivus oro gurkšnis. Laikraštėlį gauddėme, kur tik galėjome, perdavėme vieni kitiems… ir tai buvo didelių įvykių brandi pradžia, po kurios sekė svarbiausi Lietuvos politikos istoriniai pokyčiai.
Ačiū jubiliatui, laimei, tuomet turėjusiam ir pritariančiųjų komandą.
Linkint tolimesnės sėkmės!
(Tas posakis skamba taip: Ir neužtaisytas šautuvas kartą per metus iššauna. Tokie dalykai kaip
“šaulys gi žino, kad neužtaisytas ginklas”
verčia imtis dar griežtesnių saugumo priemonių. Ginklu gal ir galima pasitikėti, bet šauliu – tikrai ne..)
TI išmintis iš DI “pagautės”
/Tema: Draugiškos FT/HFT varžybos Šiauliuose! 2011-05-21 (Skaityta 31267 kartus)/
Grubiai, niekšiškai sužalotieji, žaloja netgi nuo 1795 m. Jekaterinos II ukazų (potvarkių) apie visos LDK istorijos trynimą, iš visur… Nepadėjo nei Vasario 16-oji, net Kovo-11-oji, kurią vis “tebevalgo, žiaumoja, gromulioja” tokie 1795-1917-1976 m. DE FACTO nelaimėliai, kaip šis “pripuolėlis” ir visoks žemiškas nevykėlis; savu elgesiu, melu, manipuliacijomis ir… būkim tiesūs, – tuo kankinimais Tautos kūno, kaip carų, bolševikų, į juršėnus-ozolus, net prezidentavininkus brazauskus-grybauskaites įpuolusieji (iš LKP “instruktažinio-kolaboratoriumo”).
O mes, – lyg kokie nelaimėliai bulgarai, iš po Basanavičiaus ir carų-bolševikų priespaudos jiems/mums, – vis
ura ura ura!!, balsuojam net šiandien “antikapitalizmui” išdižiai.
Gal tai ir bėra blogai, – ispanų, anglų, portugalų, prancūzų, olandų, belgų ir visoks niekšiškai net azijinis (tuo po jų XX a.) kolonializmas iš po Kolumbo nuplaukimo link Amazonijos žemyno krantų. – vertas ištrynimo, nuėmimo ir sustabdymo Žalos žalojant gamtą.
Čia kaip Anarchija – tvarkos Motina, sutvarkys savaimę deguonies grobimą kapitaliai-civilizuotai iš mūsų ateities.
Be filosofijų, – be niekšiškai nelaimėliško 1976 m. sovietmečio “pragulų” paveldo Monrealyje, – tvojusio 2018 m. visu skausmu, visa niekšybe ant Sąjūdžio birželio 3 d. (lygiai).
Tai ką čia ir bepridurt, kai niekinančio melo terorizmas iš šio ir panašių teroristų, terorizuoja ne vien per LRT – tiesiogiai NET DABAR!!! , bet ir užvaldo.
1926 m. gruodžio 17 d. tauta dar buvo pajėgi panašaus (atviresnio ir grubesnio) terorizmo apraiškas išblaškyti.
Skausmingai, grubokokai, antikonstituciškai, – tačiau pragmatiškai-lietuviškai (to padaras ar padarinys net sutvirtėjimas visų mūsų bendruomenės Kovo 11-osios būsimam stebuklui).
Lietuva, lietuvio širdis nebus niekuomet perverta ar užmušta, kiek tokie nevykėliai-nelaimėliai kaip šis ją smaigstytų ir iš pasalų spjaudytų…
1988-06-03 ir 2018-06-03 žingsniai, įvykiai iš tų pačių lūpų, to paties (jau 70 m.) kūno, visai priešingi ir jokiu pasaulio protu nei TI, nei DI, nesuvokiami: nuo Meilės iki Pragaro/pragarmės/
…todėl lieka tik visuotinė užuojauta (anam, sau , – visiems “pamautiems-apmautiems)
Valstybė nė žaisliukas, ir manipuoliuoti virš viršaus klasta ir nauda savimp – nedera.
TAŠKAS
(per tai net Jonas Basanavičius – lyg istorinis valkata neskelbiamas Pirmuoju Vasario 16-osios Nepriklausomybės nutarimą paskelbusios Valstybės vadovu – skelbiama tik apie VADOVAVIMO PERDAVIMĄ – antram, kitam tą pačią d.
per tai net Petras Cidzikas ir po mirties ištrinamas užmaršinimu, su visa Laisvės lyga – jos bendražygiais ir Laisvės kovos dvasia, į kvėpusią Nepriklausomybės KŪNĄ – kai laukia ir laukia po mirties, kada mes, dar nenužudyti ir po sužalojimo melais atkusime ir … keliolikos centimetrų lentelę po aštuonių-devynių metų paieškų atradus nežinomą ir nepažymėtą ((juk po Velniais!!! ne stribų laikmetis dar Lietuvoje dabar? ar ne…) PETRO CIDZIKO kapą …įrašysime)
Suvokiat gal jau – “po TAŠKO”
(kaip pažeista šiandiena:
1988-06-03 / 2018-06-03
Meilės/Baimės nuopuoliu)
Pamenu gerb. Arvydą iš mokyklos laikų- vaikščiodavo su berods Wrangler džinsais, nešiodavosi plokšteles – Emerson, Lake &Palmer, Genesis, Chicago … Jau tuo metu buvo garsus Lietuvos plaukimo sportininkas. Sveikinu ir linkiu sveikatos , toliau savo prasminga veikla žadinti Lietuvos visuomenę.
Citata: “Petro Cidziko kapą…”. Taip, mielieji, ir Petro Cidziko su kryžium nešamu ant nugaros, kuris atstovavo “Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką” (vyr. redaktorius Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius), kapo mes neužmiršime niekad. Prosit!
P. S.
Kviečiau “Baltijos Laisvės kelio” Vilniuj statytojus į monumentą įkomponuot ir Cidziką su kryžiumi, tačiau atsakymo jokio į tai negavau. Bet nėra vėlu, jeigu ką, taip padaryt nors ir šiandien. Dėkoju.
Gerb. Arvydai, linkiu stiprios sveikatos! Ačiū už Sąjūdį, dainuojančią revoliuciją, už išmintį bei karštą širdį žadinant tautą. Lieka tik geri, nepakartojami prisiminimai. Atvykėliams nebus įdomi Lietuvos istorija, lietuviška kalba…nei vasario 16-oji, nei kovo 11-oji, pagaliau nei Sąjūdis, nei Landsbergis…
>Antanas
Atvykėliai prisistato kaip su savo kultūra, įskaitant religijas, praturtinantys esą Europą ir reikalauja, pavyzdžiui, atstatyt buvusias jų kažkada mečetes, sinagogas, cerkves, bažnyčias Lietuvos teritorijoje, prisistatant kartu lyg buvę Lietuvos. Atsakymas vienas – išversti reikia į jų kalbas lietuvių tautos istorijos knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) su dalykiniu lietuvių tautos istorijos pagrindu, kad Vilnius lietuvių dzūkų buvo įkurtas 7.275 m. pr. Kr. (p. 28). Palanga lietuvių etninių žemaičių buvo įkurta 7.632 m. pr. Kr. (p. 51). Ir tai įvyko po to, kai 70.000 m. atgal, kai po visa kas gyva žudančio Tobos superugnikalnio Sumatros saloje išsiveržimo (p. 54) žmonių Žemėje išliko labai mažai. Pavyzdžiui, 1.410 m. Žalgirio mūšio metu planetoj gyveno vos 425 mln. žmonių (p.55). Dabar, gi, planetoje turime net 9 milijardus žmonių. Klausimas, taigi, atėjūnams: jei buvote kažkada gal atsibastę į Lietuvą ir pasistatę čia savo mečetes ar sinagogas, tai kuriam velniui reikalaujate, kad jas, išnykusias ar sunykusias turime valstybės sąskaita atstatyt iš naujo?
Manau, svarbiausia, į jų kalbas išversti posakį ,,čemogan, vokzal,…”
>+++
Pritariu su papildymu, kad Geografinio Europos centro bokšte, kuris stovi netoli Vilniaus, būtų pritvirtintos rodyklės su užrašais jų kalba Moskva, Waršawa, Teheran, Minsk, Kyjiv, Tel- Aviv, Roma, London, Berlin, Paris ir t. t. tam, kad, 2027 m. ES Tarybos žmonėms posėdžiaujant Vilniuje, būtų jie nuvežti į ekskursiją susipažinimui, – kur jiems ir ne tik jiems reikia užsisakyti namo į savo tėviškes atgal bilietus, kai pasibaigs buvimo pas mus, Lietuvoje, laikas. Dėkoju.
>+++
P. S. Atstumą kilometrais iki jų tėviškių ES arba kitų šalių sostinių rodyklėse geležinkeliu ar lėktuvais irgi derėtų nurodyti. Šį darbą reikėtų pavesti vietos, kur stovi bokštas, savivaldybei. Ir, kadangi tai ne tik kultūrinę, bet ir strateginę mūsų šaliai turintis būtų objektas, lėšas šiam reikalui turėtų išskirti Vyriausybė. Prosit!