Baltai | Alkas.lt koliažas
Nuo spalio 10 d., penktadienio 21.30 val. per LRT Kultūrą bus pradėta rodyti laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.
„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“: baltai sunyko ar tiesiog pakeitė kalbinį pavidalą? Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą?
Apie tai ir daugelį kitų intriguojančių faktų iš lietuvių kalbos istorijos pasakos projektas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“, į kurį kviečia nuo spalio 6-osios naują sezoną pradedantis LRT Kultūros kanalas. Iki naujųjų metų eterį išvys net dvylika naujų, unikalių jau antrąjį sezoną rodomo ciklo laidų.
Į daugelį kūrėjams kylančių klausimų padės atsakyti baltų ir slavų dievų panteono tyrinėjimai. Televizijos žiūrovai ras unikalių panašumų tarp dzūkiškojo Dzievs ir graikiškojo – Dzeus. Sužinos, kodėl baltų dievą Perkūną slavai vadino identiškai – Perūnu.
Išskirtinio dėmesio dokumentiniame cikle sulauks lietuvių kilmės Prūsijos valdovas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sesers sūnus Albrechtas Brandenburgietis. Kunigaikščio dėka lietuvių kalba pirmą kartą pasaulio istorijoje išėjo į viešą gyvenimą. Paaiškės, kodėl Prūsijoje, o ne Didžiojoje Lietuvoje gimė lietuviškoji raštija.
LRT Kultūros žiūrovai sužinos, kaip kalbėjo Lietuvos valdovas Vytautas Didysis – lenkiškai, gudiškai, rusiškai ar lietuviškai. Kokį vaidmenį Maskvos kunigaikštystėje – būsimojoje Rusijos imperijoje – atliko Vytauto dukra Sofija?
Tarpukario Lietuvos prezidentas Antanas Smetona nušvis naujoje šviesoje: kaip kalbos, lietuvybės puoselėtojas ir naujų žodžių sudarytojas. „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ žiūrovai sužinos, kodėl Smetona manė, kad lietuviais turėtume laikyti ne tris milijonus, o keletu milijonų daugiau.
Kokia lietuvių kalbos žodyno istorija? Ir kaip mūsų žodynas vystysis toliau? Šiandieninės Lietuvos kalbininkai pratęsė ir įprasmino Kazimiero Būgos pradėtus lietuvių kalbos mokslo tyrinėjimo darbus.
Laidų „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ ciklas startuoja pasakojimu apie Chotyno mūšį, kurio metu lietuvių, lenkų ir ukrainiečių pastangomis buvo sustabdyta osmanų ordų invazija į Vidurio Europą. Kodėl lietuviai jautė pareigą žygiuoti šimtus kilometrų į tolimosios Ukrainos pietus ir ten guldė galvas už savo šalies laisvę?
Pirmoji laida – spalio 10 d. Scenarijaus autoriai Mindaugas Sėjūnas, Jolanta Zabarskaitė, Algis Kuzmickas. Prodiuserė Teresa Rožanovska.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
- Baltų kultūros ir religijos mokykloje kalbėta apie Dievus ir nežinomą Lietuvos istoriją (video) (VI)
- TV laidų cikle „Didžioji Lietuva“ – lietuvių kalbos istorijos vingiai
- Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
- A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
- A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
- A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito
- A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
- Vilniaus universitete kinai mokosi lietuvių kalbos
- Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
- J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine
- Atidaryta paroda apie lietuvių kalbos tarmių tyrimus nuo XIX a. iki šių dienų
- Prasidėjo Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams
- Č. Iškauskas. Atviras laiškas Kolegai (pirmadienio mintys)
- A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
- K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
- A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
- Pasiilgau lietuviškos kalbos…
- Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
- Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
- „Kalbos grynuoliu“ tapti pretenduoja interviu meistrai
- Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
- Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią
- Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
- Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą
- E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
- Tyrimas: kas antras gyventojas mano, kad kalbos klaidos kenkia įmonių įvaizdžiui
- Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
- Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?
- Be kalbos nėra tautos
Ir čia kalbos pamatinės vertės prišliejamos prie slavų, o ne prie baltų paveldo erdvės.
Iš pateiktos trumpos tikslo santraukos matosi, kad iš šios taip Lietuvai svarbios ir mūsų jaunimui reikalingos temos, gausis šnipštas- tai bus užplanuotas valstybės pinigų iššvaistymas!
Kodėl?
Todėl, kad, kaip ir Lietuvos garbingiausioji praeitis, Lietuvos universitetuose, pradedama nagrinėti ne nuo mūsų tolimiausios ir seniausios praeities, kuriai jau per 50 000 metų, bet nuo krikščioniškojo laikotarpio, kuriam tiktai apie 750 metų!
Gaila Lietuvos. kurios ne tiktai praeitis bet ir kultūra sąmoningai ir tikslingai bei kryptingai skurdinama!
Svarbiausia, jog neiškeliama mūsų praeities mokslinių pamatinių verčių tyrėjų Basanavi-čiaus, /Daukanto, ką jau kalbėti apie Dionizo Poškos lyginamąją istoriją-archeologiją ir kt.
Koks iš Smetonos lietuvybės puoselėtojas, jeigu jis tenkinosi tik Lenkijos vadinama Kauno Lietuva, t.y. Lietuva be atplėšto Vilniaus, taip pat nepakankamai skyrė dėmesio lietuvybės įtvirtinimui Klaipėdos krašte.
Dėl to, kad asmuo sudarė vieną kitą žodį, skirti tam atskirą dėmesį kalbant kalbos istorijos tema tikrai nederėtų. Pakaktų tai paminėti tarp kitų asmenų. Gi Smetonos “asmens nušvietimas” kalbos istorijos temoje yra suinteresuotas jo asmens propagavimas, o ne kalbos istorijos dalyko klausimas. Juolab, kad sprendžiant iš to, jog Smetona 1939 m., Lenkijai kapituliuojant, nėjo atsiimti jos okupuotų Vilniaus ir Lietuvos teritorijos, galima sakyti, kad prezidentavimo laikotarpiu ne lietuvybė jam rūpėjo…
Gal nemeluokime sau ir Tautai.
Lietuvos istorija (praeitis) ir lietuvių kalba yra neatsiejami dalykai!
Būtent lietuvių kalbos deka pasisekė įminti apie 300 seniausiųjų kultūrų šaltinius!
Būtent lietuvių kalbos deka šiuose šaltiniuose pasisekė atrasti informaciją iš tolimiausios Pasaulio praeities!
Būtent lietuvių kalbos deka pasisekė pažinti ne tiktai Lietuvos tolimiausią Praeitį bet ir Pasaulio!
Tiktai lietuvių kalbos deka pasisekė atrasti III ir IV Žemės judėjimus ir įminti – kodėl Žemėje klimatas kinta?!
Lietuvių kalbos deka atrasti III ir IV Žemės judėjimai padėjo pažinti kas Žemėje buvo prieš 96 000 metų ir kas bus artimiausiais 96 000 metais!
Pažinkime Lietuvių kalbą tam, kad pažintumem Pasaulio Preitį o per ją ir Pasaulio Ateitį!
Lietuvių kalboje yra žodis – priekvaiša.
O ką žmonėm daryti, jei ašigaliai netrukus apsivers per vieną dieną. Žiūrint iš žemės ūkio perspektyvų, tai bus didelis badas. Nes naujo derliaus abiejuose pusrutuliuose reikės laukti mažiausiai 1,5 metų. Ar žiemkenčiai galės dygti toliau jei tai įvyks Kaladės metu? Koks jūsų email?
BALTAI – LIETUVIAI SUNYKO?!!! AR TIKRAI?! KODĖL TOKS PORTALAS temą pradeda nuo išankstinio neigiamo nusistatymo?! AR TIKRAI BALTAI SUNYKO?! KAS? ir KUR?TAI PRANEŠĖ?!
Ar MAHATMOS GANDŽIO, ANTANUI POŠKAI, pasakyti ŽODŽIAI, jog LIETUVIŲ KALBA YRA
SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ – nėra liūdijimas, kad LIETUVIŲ KALBAI JAU PER 50 000 METŲ!?
Ar I.Kanto, prieš 200 metų, pasakymas, – : “LIETUVIŲ KALBĄ REIKIA IŠSAUGOTI ATEINANČIOMS KARTOMS nes jinai TURI RAKTĄ Į ATEITĮ!!!! – NĖRA LIŪDIJIMAS,- KAD LIETUVIŲ KALBA VIS DAR GYVA?!
AR MANO, LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, ĮMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”, kuriam jau per 450 000 metų, nėra įrodymas, kad – LIETUVIŲ KALBAI JAU PER 100 000 metų! Ir t.t.