Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją

www.alkas.lt
2014 09 26 17:50
8
Baltai | Alkas.lt koliažas

Baltai | Alkas.lt koliažas

Baltai | Alkas.lt koliažas
Baltai | Alkas.lt koliažas

Nuo spalio 10 d., penktadienio 21.30 val. per LRT Kultūrą bus pradėta rodyti laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“: baltai sunyko ar tiesiog pakeitė kalbinį pavidalą? Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą?

Apie tai ir daugelį kitų intriguojančių faktų iš lietuvių kalbos istorijos pasakos projektas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“, į kurį kviečia nuo spalio 6-osios naują sezoną pradedantis LRT Kultūros kanalas. Iki naujųjų metų eterį išvys net dvylika naujų, unikalių jau antrąjį sezoną rodomo ciklo laidų.

Į daugelį kūrėjams kylančių klausimų padės atsakyti baltų ir slavų dievų panteono tyrinėjimai. Televizijos žiūrovai ras unikalių panašumų tarp dzūkiškojo Dzievs ir graikiškojo – Dzeus. Sužinos, kodėl baltų dievą Perkūną slavai vadino identiškai – Perūnu.
Išskirtinio dėmesio dokumentiniame cikle sulauks lietuvių kilmės Prūsijos valdovas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sesers sūnus Albrechtas Brandenburgietis. Kunigaikščio dėka lietuvių kalba pirmą kartą pasaulio istorijoje išėjo į viešą gyvenimą. Paaiškės, kodėl Prūsijoje, o ne Didžiojoje Lietuvoje gimė lietuviškoji raštija.

LRT Kultūros žiūrovai sužinos, kaip kalbėjo Lietuvos valdovas Vytautas Didysis – lenkiškai, gudiškai, rusiškai ar lietuviškai. Kokį vaidmenį Maskvos kunigaikštystėje – būsimojoje Rusijos imperijoje – atliko Vytauto dukra Sofija?

Tarpukario Lietuvos prezidentas Antanas Smetona nušvis naujoje šviesoje: kaip kalbos, lietuvybės puoselėtojas ir naujų žodžių sudarytojas. „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ žiūrovai sužinos, kodėl Smetona manė, kad lietuviais turėtume laikyti ne tris milijonus, o keletu milijonų daugiau.

Kokia lietuvių kalbos žodyno istorija? Ir kaip mūsų žodynas vystysis toliau? Šiandieninės Lietuvos kalbininkai pratęsė ir įprasmino Kazimiero Būgos pradėtus lietuvių kalbos mokslo tyrinėjimo darbus.

Laidų „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ ciklas startuoja pasakojimu apie Chotyno mūšį, kurio metu lietuvių, lenkų ir ukrainiečių pastangomis buvo sustabdyta osmanų ordų invazija į Vidurio Europą. Kodėl lietuviai jautė pareigą žygiuoti šimtus kilometrų į tolimosios Ukrainos pietus ir ten guldė galvas už savo šalies laisvę?

Pirmoji laida – spalio 10 d. Scenarijaus autoriai Mindaugas Sėjūnas, Jolanta Zabarskaitė, Algis Kuzmickas. Prodiuserė Teresa Rožanovska.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. TV laidų cikle „Didžioji Lietuva“ – lietuvių kalbos istorijos vingiai
  2. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  3. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  4. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  5. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  6. Vilniaus universitete kinai mokosi lietuvių kalbos
  7. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  8. J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine
  9. Atidaryta paroda apie lietuvių kalbos tarmių tyrimus nuo XIX a. iki šių dienų
  10. Prasidėjo Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams
  11. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  12. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  13. Pasiilgau lietuviškos kalbos…
  14. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  15. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
  16. Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
  17. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  18. „Kalbos grynuoliu“ tapti pretenduoja interviu meistrai
  19. Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
  20. Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Klodas says:
    8 metai ago

    Ir čia kalbos pamatinės vertės prišliejamos prie slavų, o ne prie baltų paveldo erdvės.

    Atsakyti
  2. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    8 metai ago

    Iš pateiktos trumpos tikslo santraukos matosi, kad iš šios taip Lietuvai svarbios ir mūsų jaunimui reikalingos temos, gausis šnipštas- tai bus užplanuotas valstybės pinigų iššvaistymas!
    Kodėl?
    Todėl, kad, kaip ir Lietuvos garbingiausioji praeitis, Lietuvos universitetuose, pradedama nagrinėti ne nuo mūsų tolimiausios ir seniausios praeities, kuriai jau per 50 000 metų, bet nuo krikščioniškojo laikotarpio, kuriam tiktai apie 750 metų!
    Gaila Lietuvos. kurios ne tiktai praeitis bet ir kultūra sąmoningai ir tikslingai bei kryptingai skurdinama!

    Atsakyti
    • Klodas says:
      8 metai ago

      Svarbiausia, jog neiškeliama mūsų praeities mokslinių pamatinių verčių tyrėjų Basanavi-čiaus, /Daukanto, ką jau kalbėti apie Dionizo Poškos lyginamąją istoriją-archeologiją ir kt.

      Atsakyti
  3. Vilna says:
    8 metai ago

    Koks iš Smetonos lietuvybės puoselėtojas, jeigu jis tenkinosi tik Lenkijos vadinama Kauno Lietuva, t.y. Lietuva be atplėšto Vilniaus, taip pat nepakankamai skyrė dėmesio lietuvybės įtvirtinimui Klaipėdos krašte.
    Dėl to, kad asmuo sudarė vieną kitą žodį, skirti tam atskirą dėmesį kalbant kalbos istorijos tema tikrai nederėtų. Pakaktų tai paminėti tarp kitų asmenų. Gi Smetonos “asmens nušvietimas” kalbos istorijos temoje yra suinteresuotas jo asmens propagavimas, o ne kalbos istorijos dalyko klausimas. Juolab, kad sprendžiant iš to, jog Smetona 1939 m., Lenkijai kapituliuojant, nėjo atsiimti jos okupuotų Vilniaus ir Lietuvos teritorijos, galima sakyti, kad prezidentavimo laikotarpiu ne lietuvybė jam rūpėjo…
    Gal nemeluokime sau ir Tautai.

    Atsakyti
  4. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    8 metai ago

    Lietuvos istorija (praeitis) ir lietuvių kalba yra neatsiejami dalykai!
    Būtent lietuvių kalbos deka pasisekė įminti apie 300 seniausiųjų kultūrų šaltinius!
    Būtent lietuvių kalbos deka šiuose šaltiniuose pasisekė atrasti informaciją iš tolimiausios Pasaulio praeities!
    Būtent lietuvių kalbos deka pasisekė pažinti ne tiktai Lietuvos tolimiausią Praeitį bet ir Pasaulio!
    Tiktai lietuvių kalbos deka pasisekė atrasti III ir IV Žemės judėjimus ir įminti – kodėl Žemėje klimatas kinta?!
    Lietuvių kalbos deka atrasti III ir IV Žemės judėjimai padėjo pažinti kas Žemėje buvo prieš 96 000 metų ir kas bus artimiausiais 96 000 metais!
    Pažinkime Lietuvių kalbą tam, kad pažintumem Pasaulio Preitį o per ją ir Pasaulio Ateitį!

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      8 metai ago

      Lietuvių kalboje yra žodis – priekvaiša.

      Atsakyti
    • Bimba says:
      8 metai ago

      O ką žmonėm daryti, jei ašigaliai netrukus apsivers per vieną dieną. Žiūrint iš žemės ūkio perspektyvų, tai bus didelis badas. Nes naujo derliaus abiejuose pusrutuliuose reikės laukti mažiausiai 1,5 metų. Ar žiemkenčiai galės dygti toliau jei tai įvyks Kaladės metu? Koks jūsų email?

      Atsakyti
  5. Geiofizikas astronomas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    BALTAI – LIETUVIAI SUNYKO?!!! AR TIKRAI?! KODĖL TOKS PORTALAS temą pradeda nuo išankstinio neigiamo nusistatymo?! AR TIKRAI BALTAI SUNYKO?! KAS? ir KUR?TAI PRANEŠĖ?!
    Ar MAHATMOS GANDŽIO, ANTANUI POŠKAI, pasakyti ŽODŽIAI, jog LIETUVIŲ KALBA YRA
    SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ – nėra liūdijimas, kad LIETUVIŲ KALBAI JAU PER 50 000 METŲ!?
    Ar I.Kanto, prieš 200 metų, pasakymas, – : “LIETUVIŲ KALBĄ REIKIA IŠSAUGOTI ATEINANČIOMS KARTOMS nes jinai TURI RAKTĄ Į ATEITĮ!!!! – NĖRA LIŪDIJIMAS,- KAD LIETUVIŲ KALBA VIS DAR GYVA?!
    AR MANO, LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, ĮMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”, kuriam jau per 450 000 metų, nėra įrodymas, kad – LIETUVIŲ KALBAI JAU PER 100 000 metų! Ir t.t.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus | „Baltic Sotheby's International Realty“ nuotr.

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus

2022 06 30
prof. Andžejus Novakas | rengėjų nuotr.

Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius

2022 06 29
Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga

Dauguma lietuvių pritaria narystei NATO ir ES

2022 06 28
Kalbos forumas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Keiktis sveika? Kalbos forumas apžvelgs kalbos šiukšles

2022 06 28
Vasaros saulėgrįža | vstt.lt nuotr.

Birželio 24 diena – Rasos šventė

2022 06 24
Nepriekaištingos vejos paslaptis – dažnas pjovimas

Svajonių būstas – ramybė ir žaluma

2022 06 23
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

2022 06 19
Karaimai Lietuvoje | storymaps.arcgis.com nuotr.

Karaimų statistinio tyrimo pristatyme – išsamus tautos paveikslas

2022 06 17
Putinas | unsplash.com, V.Tenevojaus nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Putinas, Putino brolis dvynys

2022 06 07
Sėkmingas verslas ir taisyklinga kalba: ką tai turi bendro? | vlkk.lt nuotr.

Sėkmingas verslas ir taisyklinga kalba (video)

2022 06 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus | „Baltic Sotheby's International Realty“ nuotr.
Architektūra

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus

2022 06 30
Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

2022 06 30
Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO

2022 06 30
Labiausiai vaikų uostomas ir liečiamas augalas – mėta | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Labiausiai vaikų uostomas augalas – mėta

2022 06 30
SAM: naujovės dėl tyrimų ir vaistų įsigijimo
Lietuvoje

Gydytojai: reforma „važiuoja“ tolyn

2022 06 30
Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Žmonės

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

2022 06 29
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

2022 06 29
Ar elektromobiliai teršia mažiau?
Lietuvoje

Elektromobilių skaičius sparčiai auga

2022 06 29


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mērkaziņa apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius
  • Minskui reikia traukinio! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • įžvelgia galimas klastotes apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Priims ir spruks? apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Septyni patarimai, kaip papuošti vaišių stalą?
  • Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus
  • Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta
  • Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1929; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1026; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 892; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 787; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 607; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 587; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus

by Kristina Aleknaitė
2022 06 30
0
Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus | „Baltic Sotheby's International Realty“ nuotr.

Pastaraisiais metais išaugo lietuvių susidomėjimas dvarais. Nekilnojamojo turto (NT) žinovai pastebi, kad susižavėję pastatų istorijomis, šalia jų esančiais įspūdingais parkais,...

Skaityti toliau

Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 29
6
prof. Andžejus Novakas | rengėjų nuotr.

Birželio 29 d. 18 val. Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje (VRM), garsus lenkų istorikas, prof. Andžejus Novakas (Andrzej Nowak) skaitys paskaitą...

Skaityti toliau

Dauguma lietuvių pritaria narystei NATO ir ES

by Ditė Česėkaitė
2022 06 28
0
Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga

Naujausia 2022 m. GLOBSEC tendencijų ataskaita rodo, kad Lietuvos gyventojai neabejoja dėl savo šalies geopolitinės krypties: 57 proc. jų pritaria,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Mērkaziņa apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius
  • Minskui reikia traukinio! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • įžvelgia galimas klastotes apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Priims ir spruks? apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

Kitas straipsnis
Vilniuje pristatytas lietuvio ir latvių režisierių sukurtas animacinis filmas „Aukso žirgas“

Vilniuje pristatytas lietuvio ir latvių režisierių sukurtas animacinis filmas „Aukso žirgas“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai