Žmonių nuomonei vietos nėra (41)

Aita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Zita Šličytė: „Kad Lietuva yra demokratinė teisinė valstybė – aš drįsčiau suabejoti“ | Redakcijos archyvo nuotr.

Birželio 20 d. Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti Seimo narių kreipimąsi dėl Referendumo įstatymo konstitucingumo. Seimas panoro išsiaiškinti, ar turi teisę neskelbti referendumo, jei jo klausimas nepatinka. Viena iš Konstitucijos kūrėjų teisininkė Zita Šličytė stebisi, kaip demokratinėje valstybėje politikams apskritai dar kyla tokių klausimų.

Į Konstitucinį Teismą (KT) Seimas kreipėsi balandžio pradžioje. Seimo nariai nusprendė išsiaiškinti, ar įstatymų leidėjas, gavęs ekspertų grupės išvadą, kad referendumas neatitinka Konstitucijos, gali neskelbti tokio referendumo.

KT taip pat nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų, kai ši atsisakė išduoti lito išsaugojimo iniciatyvinės grupės nariams parašų rinkimo lapus.

Ar pagal Konstituciją Seimas turi galią neskelbti referendumo, „Vakaro žinios“ pasiteiravo vienos Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, advokatės, Klaipėdos miesto tarybos narės Zitos Šličytės.

Jos pozicija vienareikšmiška – Seimo viršenybė prieš Tautą pagrindiniame šalies įstatyme nenumatyta: „Man labai keista, kad kyla tokie klausimai. Pas mus Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Seimas turi skelbti referendumą, jei yra surinkta 300 tūkst. parašų. Jei jie surinkti, nėra jokios teisinės galimybės neskelbti referendumo. Kitaip būtų ignoruojamas valstybės suverenas – Tauta. Juk Seimas tėra Tautos atstovybė, jis nėra aukščiau už Tautą, nes būtent ji išrenka Seimą.“

Teisininkei apmaudu, kad politikai ne tik ignoruoja piliečių norą pasisakyti valstybei svarbiais klausimais, bet dar ir ragina boikotuoti birželio 29-ąją vyksiantį referendumą.

„Gal tada neikime ir į savivaldos rinkimus? Nė vienas. Kam taip agituoti ir draskyti Tautą? Kodėl jie šaukė, kad visi eitų balsuoti į Europos Parlamento rinkimus? Politikai negalvoja, kad lazda turi du galus ir tas kitas galas gali trinktelti tiems patiems agitatoriams. Kai juos reikia išrinkti, jie sako – ateikit balsuoti. O kai žmonės patys surenka parašus, kai referendumas inicijuojamas jų, o ne valdžios, jie sako – neikit. Man gėda, kad tai vyksta“, – sako viena Konstitucijos kūrėjų.

„Kad Lietuva yra demokratinė teisinė valstybė – aš drįsčiau suabejoti, – priduria ji. – Nėra Tauta tamsi. Net giliausiame kaime yra gerai šalies politiką išmanančių žmonių. Su Tauta negalima nesiskaityti – su ja privalu tartis ir kalbėtis. Šiandien mes niekaip negalime pripažinti, kad kitas žmogus, kad ir koks jis menkas, nereikšmingas, neturtingas, kad ir neužimantis jokių svarbių postų, gali turėti savo nuomonę. Nejau turi būti trukdoma nueiti balsuoti ir ją išsakyti? Deja, pas mus, jei turi kitokią nei valdžios linija nuomonę, esi runkelis, marginalas, Kremliaus agentas. Juk nuomonė – viskas, ką mes dar turime, kai netenkame namų, pinigų, netenkame žemės, o gal net kalbos. Be viso to, ką iš mūsų nori pasiglemžti, bando dar ir nuomonę atimti.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: