KT paskelbė įvertinimą ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai patvirtinti teisėtai (nuotraukos, audio, video)

Konstitucinis Teismas (KT) lapkričio 10 d. paskelbė išvadą byloje pagal Seimo ir Respublikos Prezidentės paklausimus, ar per 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimus nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos. KT nustatė, kad galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje patvirtinti teisėtai, tačiau Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Živilės Pinskuvienės, Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslav Ždanovič galutinis vietos nustatymas po rinkimų. Iš jų į Seimą yra patekę Ž. Pinskuvienė, J. Pinskus bei J. Gaudutienė. Tiesa, Vilniaus miesto vicemeras J. Pinskus yra paskelbęs, kad Seimo nario mandato atsisako.

Konstitucinio Teismo teisėjai taip pat priėjo prie išvados, kad vienmandatėje Biržų-Kupiškio apygardoje padaryti pažeidimai prieštarauja Seimo rinkimų įstatymui.

Nustatant galutinius Seimo rinkimų rezultatus kitose vienmandatėse rinkimų apygardose, dėl kurių buvo pateikti paklausimai, būtent Pajūrio, Šilutės-Pagėgių, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko rinkimų apygardose, Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad masinis, sisteminis rinkėjų papirkimas skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vienos ar kitos politinės partijos kandidatų sąrašą ir (arba) tam tikru būdu reitinguoti sąraše esančius kandidatus, vykstant rinkimų procesui laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, taip pat jų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu. Tokie pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, tad preziumuotina, kad jie savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. Ši prezumpcija gali būti paneigta Vyriausiajai rinkimų komisijai įvertinus kitas konkrečias rinkimų proceso aplinkybes, turinčias reikšmės rinkimų rezultatų nustatymui.

Nepaneigus šios prezumpcijos, t. y. nepaneigus, kad tokiais šiurkščiais pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, taigi kandidatai, kuriuos išrinkti siekiant buvo padaryti šiurkštūs rinkimų principų pažeidimai, negali įgyti Seimo nario mandato, priešingu atveju galėtų būti pakirstas Tautos pasitikėjimas savo atstovybe ir pačia valstybe.

Pagal Konstituciją Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti pakankamus įgaliojimus, nustačiusi šiurkščius minėtų rinkimų principų pažeidimus, veiksmingai užtikrinti, kad dėl jų nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia ir Seimo nario mandato neįgytų asmenys, kurių išrinkimo teisėtumas keltų abejonių, įskaitant įgaliojimus taikyti griežčiausią priemonę – pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Tačiau ši priemonė laikytina išimtine (ultima ratio), t. y. rinkimų rezultatai pripažintini negaliojančiais tik tada, kai kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti, kad nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia.

Išvadoje pažymėta, kad rinkėjų papirkimu skatinant juos paduoti pirmumo balsus už vieną ar kitą kandidatą gali būti iškreipiama tikroji rinkėjų valia, taigi kiekvienu atveju Vyriausiajai rinkimų komisijai tvirtinant galutinę kandidatų sąrašų eilę kyla pareiga išsiaiškinti, ar nėra pagrįstų abejonių, kad reitinguojant kandidatus nebuvo iškreipta tikroji rinkėjų valia.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausioji rinkimų komisija, tvirtindama galutinę Darbo partijos kandidatų sąrašo eilę ir nustatydama, kurie asmenys pagal šios partijos sąrašą yra išrinkti į Seimą, neatsižvelgė į turimą informaciją, kad buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas bausmės vykdymo vietose skatinant paduoti pirmumo balsus už konkrečius Darbo partijos kandidatų sąraše esančius asmenis – J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, V. Gricių, V. Ždanovičių – ir taip galėjo būti papirkta iki 3 000 rinkėjų, taip pat šių pažeidimų įtakos Seimo rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad šie Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai turėjo esminę reikšmę rinkimų rezultatams.

Konstitucinio Teismo vertinimu, Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje mastas nebuvo toks didelis, kad būtų galėjęs turėti esminę reikšmę nustatant kandidatų sąrašams tenkančių mandatų skaičių. Išvadoje pažymėta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos konstatuotų pažeidimų mastas yra toks, kuriuo nesiekiama nei rinkėjų balsų kvota, nei Darbo partijos sąrašui atitekusi rinkėjų balsų dalijimo liekana, ir netgi rinkėjų balsų dalijimo liekanų skirtumas, galėjęs lemti vieno mandato atitekimą kitos partijos sąrašui. Atsižvelgiant į tai pripažinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nebuvo pažeista Seimo rinkimų įstatymo nuostata, kurioje numatytas rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais.

Ši Konstitucinio Teismo išvada pagal Seimo rinkimų įstatymą nesuteikia Seimui teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais visų rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatų. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvada Seimas turi nustatyti tikruosius rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje.

Spręsdamas dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija negalėjo tvirtinti galutinių rinkimų rezultatų šioje apygardoje ir privalėjo pripažinti juos negaliojančiais. Konstatuota, kad pasibaigus balsavimui Kaštonų rinkimų apylinkėje buvo nesilaikoma įstatyme nustatytos balsų skaičiavimo tvarkos, padaryti kiti šiurkštūs pažeidimai, turėję esminę įtaką rinkimų rezultatų šioje apygardoje nustatymui, kurių Vyriausioji rinkimų komisija netyrė ir nevertino.

Alkas.lt primena, kad Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, o tautininkai ir į parlamentą, prašydami pasiteirauti Konstitucinio Teismo, ar teisėtai patvirtinti rinkimų rezultatai.

Tautininkai siekė, kad rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais visoje daugiamandatėje apygardoje, kurioje renkama 70 Seimo narių, bei šešiose vienmandatėse – Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų ir Jurbarko.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimų rezultatus norėjo panaikinti Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje.

Darbo partija nesutiko su rinkimų rezultatais Pajūrio rinkimų apygardoje.

Vyriausioji rinkimų komisija jau anksčiau yra panaikinusi rinkimų rezultatus Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje, kurioje buvo nustatyta, kad šiurkštūs „darbiečio“ Rimvydo Podolskio rinkimų pažeidimai galėjo turėti įtakos nustatant rinkimų rezultatus,

Rinkimai Zarasų-Visagino apygardoje vyks pakartotinai ne vėliau nei po pusės metų.

Visą Konstitucinio teismo išvadą rasite ČIA.

Klausykite Seimo atstovo Konstituciniame teisme, Seimo nario, Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos išskirtinio interviu Alkui:

Zenono Vaigausko, Gintaro Songailos, Vytenio Andriukaičio, Mečislovo Zaščiurinsko intervių po Konstitucinio teismo sprendimo: