Gegužės 20 d. 9 val. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinės Seimo nario Vytauto Antano Matulevičiaus inicijuotą grupės parlamentarų prašymą ištirti, ar 2013 m. liepos 2 d. Seimo nutarimas Nr. XII-488, kuriuo su rinkėjų balsų pirkimu sieti Darbo partijos kandidatai buvo sugrąžinti į Seimo rinkimų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, valdžių padalijimo, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.
Primename, kad 2012 m. Seimo rinkimų metu į viešumą iškilus masiško balsų pirkimo faktams, kadenciją baigiantis Seimas ir Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimais, ar per šiuos rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Išnagrinėjęs paklausimus, Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 10 d. savo išvadoje konstatavo, kad tiek nustatant galutines Darbo partijos kandidatų sąrašo eiles ir į juos įrašant Živilę Pinskuvienę (Nr. 10), Jolantą Gaudutienę (Nr. 17), Joną Pinskų (Nr. 22), Vytautą Gricių (Nr. 35), Viačeslavą Ždanovičių (Nr. 48), tiek nustatant, kad Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė ir Jonas Pinskus yra išrinkti į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą, buvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis ir šio įstatymo 90 straipsnis.
Tačiau, praėjus septyniems mėnesiams nuo šio sprendimo, Seimas 2013 m. liepos 2 d. pakartotinai peržiūrėjo galutinius Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir priėmė nutarimą, kuriuo iš naujo nustatė, kad paminėti Darbo partijos kandidatai nepažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies bei 90 straipsnio, ir vėl įrašė juos į galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę. Taip Seimo daugumos valia balsų pirkimo skandalo dalyviai buvo ne tik „išteisinti“, bet ir įgijo teisę, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, ją užimti.
Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pasirašiusių Seimo narių nuomone, toks Seimo sprendimas akivaizdžiai kertasi su Konstitucinio Teismo išvada ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems valdžių padalijimo, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Taip pat teigiama, kad parlamentas, imdamasis spręsti, buvo ar nebuvo pažeistas įstatymas, tuo ne tik viršijo savo kompetenciją, neteisėtai prisiskyrė sau teisminės valdžios galias, bet ir atliko tai tokiu būdu, kuris taip pat galimai prasilenkia su įstatymais.
Nustatydamas, kad Darbo partijos kandidatai nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo, Seimas rėmėsi „naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“, jog „nėra jokių duomenų apie tai, kad Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus ir Vytautas Gricius organizavo rinkėjų papirkimą ar kitaip dalyvavo papirkinėjant rinkėjus 2012 m. Seimo rinkimuose“. Tačiau tai tebuvo jokiais dokumentais ar kitais įrodymais nepatvirtinti Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio žodžiai, kurių tikroji prasmė paaiškėjo vėliau.
2013 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį keturiems asmenims, susitarusiems už 30 tūkst. litų papirkti 3 tūkst. kalinių, kad šie 2012 m. Seimo rinkimuose balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat suteiktų pirmumo balsus Darbo partijos sąraše įrašytiems jos kandidatams – Jonui Pinskui, Živilei Pinskuvienei, Jolantai Gaudutienei, Vytautui Griciui ir Viačeslavui Ždanovičiui. Tai reiškia, kad buvo bandoma masiškai pirkti balsus būtent tų kandidatų naudai, kuriuos Seimas savo nutarimu, užbėgdamas už akių teismo sprendimui, vėl sugrąžino į sąrašą ir suteikė teisę, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, ją be kliūčių užimti.
Kreipimosi iniciatoriaus V.A. Matulevičiaus įsitikinimu, tai – precedento neturintis teisės aktas, paminantis konstitucinius teisinės valstybės principus, griaunantis piliečių pasitikėjimą atstovaujamąja demokratija ir žeminantis Seimą visuomenės akyse. 2012 m. Seimo rinkimai įėjo į atkurtos valstybės istoriją kaip patys purviniausi, dėl masiško balsų pirkimo net buvo iškilęs pavojus, kad Seimas nebus išrinktas ir teks rengti pakartotinius rinkimus. Atrodė, kad po šio sukrėtimo bus neišvengiamai padarytos deramos išvados. Tačiau neteisėtas balsų pirkimo skandalo dalyvių išteisinimas ir jų sugrąžinimas į sąrašą priminė, kad problema daug gilesnė, negu buvo galima pamanyti. Telieka tikėtis, kad šią problemą padės išspręsti Konstitucinis Teismas.
Susiję straipsniai:
- Seimo nariai prašo ištirti, ar teisėtai buvo grąžinti į rinkimų sąrašą balsų pirkimo skandalo dalyviai
- K.Komskis raginamas prisiimti politinę atsakomybę dėl balsų pirkimo Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje
- Seimas spręs, ar atšaukti sprendimą dėl VRK įgaliojimų nutraukimo
- KT paskelbė įvertinimą ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai patvirtinti teisėtai (nuotraukos, audio, video)
- Seimas panaikino Biržų-Kupiškio apygardos rinkimų rezultatus ir pakeitė Darbo partijos kandidatų eilę
- Kalinių balsų pirkėjams siūlomos bausmės
- Konstitucinis Teismas: A.Valinskas išrinktas teisėtai
- G.Songaila prašo KT paaiškinti ar Seimas pasielgė teisingai
- Seimas po pateikimo pritarė kreipimuisi į KT dėl žemės referendumo
- Lapkričio 6 d. Seimas svarstys ar kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Seimo rinkimų teisėtumo
- Seimas sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už rinkėjų papirkinėjimą
- Seimas pritarė A.Butkevičiaus pateiktai Vyriausybės programai
- Seimas skubos tvarka sprendžia generalinio prokuroro likimą
- Seimas žengė pirmą žingsnį N.Venckienės apkaltos link
- Seimas nepritarė dviem metais sutrumpinti minimalaus Seimo narių amžiaus
- Z.Vaišvila: kodėl Seimas neskuba įgyvendinti tautos valios pareikštos referendume dėl VAE (video)
- Referendumą dėl žemės nuosavybės Seimas bando nukelti į kuo vėlesnį laiką (video, nuotraukos)
- Seimas po svarstymo pritarė siūlymui atšaukti sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo
- J.K. Valaitis. Rinkimai, balsų pirkimai ir šiuolaikinė žūklė
- Seimas nepriėmė kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl Lenkų kortos
- Darbo partijos narių neliečiamybės atėmimo klausimą svarstęs Seimas buvo paverstas politinio farso teatru (video)
- Konstitucinis teismas pradėjo nagrinėti Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų bylą (nuotraukos, video)
- Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kalinių papirkimo, kad balsuotų už Darbo partiją (video)
- Tautininkai toliau siekia, kad dėl ženklių rinkimų įstatymo pažeidimų būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą
- V.A.Matulevičius apie valdančiosios daugumos dvigubus standartus
- Prezidentė D.Grybauskaitė kreipėsi į KT dėl Seimo nutarimų susijusių su Generalinio Prokuroro atleidimu
- L.Graužinienė nuo kitų metų KT teisėju siūlo V.Greičių
- KT išaiškino, kad Generalinio prokuroro ataskaitai valdžios institucijų pritarimas nereikalingas
- Žemės referendumo rengėjai kviečia piliečius budėti prie Laisvės Ugnies (video, nuotraukos)
- Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
seimas mano , kad vsio zakonno . Tokia daugumos nuomonė. O gal bijo, kad nepaaiškėtų tikri papirkinėjimo mastai ? Kai Razma užsiminė Uspaskichui apie papirkinėjimus , tai šis tiesiai metė : o ką jūs pridirbote Kaune? Po to Razma nuolankiai tylėjo .