Sausio 16 d. Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, susijusias su prokurorų nepriklausomumu ir generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų pagrindais ir tvarka.
KT paaiškino, kad nei įstatymų vykdomoji nei leidžiamoji valdžia negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės pritarimo. KT teigia, kad tai prieštarautų prokuroro nepriklausomumui.
Sprendime Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas turi suderinti konstitucinę nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir konstitucinį prokurorų nepriklausomumo principą. Šių konstitucinių vertybių suderinamumas būtų užtikrintas, jeigu generalinis prokuroras įstatymu būtų įpareigotas teikti visuomenei, dalyvaujantiems generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo procese Seimui, Respublikos Prezidentui informaciją (viešus pranešimus) apie baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą, prokuratūros veiklos kryptis, bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio ikiteisminio tyrimo įstaigomis organizavimą, kitomis institucijomis, nusikalstamų veikų tyrimo terminus, prokuratūros darbe kylančias problemas ir kt.
Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad pagal Konstituciją generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka turi būti nustatyti tik įstatyme. Seimo statute gali būti nustatyta inter alia tai, kokia tvarka Seimas priima sprendimą dėl pritarimo Respublikos Prezidento siūlymui skirti ar atleisti generalinį prokurorą.
Susiję straipsniai:
- Prezidentė D.Grybauskaitė kreipėsi į KT dėl Seimo nutarimų susijusių su Generalinio Prokuroro atleidimu
- Seimas skubos tvarka sprendžia generalinio prokuroro likimą
- KT išaiškino dar kartą – po Kovo 11-osios užsienio pilietybę įgijusiems asmenims Konstitucija nesuteikia teisės į dvigubą pilietybę
- Tiesos judėjimas paragino Seimą nepritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai
- Atidarytas naujas interneto tinklapis, skirtas palaikyti dialogą tarp valdžios ir visuomenės
- Vasario 15-ąją piliečiai paminės valdžios susidorojimą su FNTT vadovais
- N. Venckienė. Prokuroro Dariaus Valio interpretacijos
- Tautininkai reikalavo teismo panaikinti VRK sprendimą išduoti pažymėjimus išrinktiesiems Seimo nariams
- Prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl beprecedenčio Seimo rinkimų atvejo
- Konstitucinis teismas pradėjo nagrinėti Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų bylą (nuotraukos, video)
- KT paskelbė įvertinimą ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai patvirtinti teisėtai (nuotraukos, audio, video)
- Seimas panaikino Biržų-Kupiškio apygardos rinkimų rezultatus ir pakeitė Darbo partijos kandidatų eilę
- L.Graužinienė nuo kitų metų KT teisėju siūlo V.Greičių
- Konctitucinis Teismas: Seimo priimta pataisa dėl R.Pakso prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui
- Seimo valdyba nusprendė nešaukti nenumatyto Seimo posėdžio dėl rinkimų rezultatų klastojimo
- Z.Vaišvila: kodėl Seimas neskuba įgyvendinti tautos valios pareikštos referendume dėl VAE (video)
- Nepriklausomybės Akto Signatarai pasigenda Seimo ir Prezidentės principingų pozicijų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų
- L.Ulevičius prašo Seimo balsuoti dėl pasitikėjimo juo kaip VRK nariu
- G.Songaila: VRK galimai nuslėpė nusikaltimą (video)
- V.Giržado atleidimo bylą nagrinėjantys teisėjai kreipėsi į Konstitucinį Teismą
- Balandžio 9 d. „Drąsos kelias“ prie Seimo surengs N.Venckienės palaikymo mitingą
- Prezidentė Seime skaitys ketvirtą metinį pranešimą (tiesioginė transliacija)
- Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
- Visuomenė galės dalyvauti svarstant teisėjų reputaciją
- Konstitucinis teismas pradės nagrinėti Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bylą
- Konstitucinio Teismo teisėju siūlomas Vytas Milius
- T. Bakučionis. Patogūs nusišnekėjimai politiniame monopolyje
- Konstitucinis Teismas: tėvystės pašalpos dydis priklauso nuo valstybės išgalių
- Seimas žengė pirmą žingsnį N.Venckienės apkaltos link
- Tėvai turėtų spręsti, kokius filmus gali žiūrėti jų vaikai, o ne valdžia
Išeina, kad generalinio prokuroro veikla yra nekontruoliuojama: jis gali daryti viską ar nedaryti nieko- vistiek viskas bus gerai! Tokiu atveju siūlau generaliniam prokurorui geriau nedaryti nieko. Tada ir klaidų nebus. O ataskaita? Parašys apie bet ką! Pvz.: apie nuskriaustą Raudonkepuraitę ir apie nuteistą, apkaltintą ar išteisintą (pagal generalinio nuotaiką)vilką, o seimas tik pritars… Įdomu! Jei seimas privalo tik pritarti, tai nėra reikalo seimui ir klausytis tos ataskaitos.
Valio generaliniam! Nuo šiol jis galės ateiti tik algos pasiimti ir tai nebūtinai – alga pati ateis į jo kišenę.
Nesu teisininkė, bet galvoju praktiškai. O praktiškai visa eile atvejų nei prokuratūra, nei gener. prokuroras, nei teismai nesielgė teisiškai ir taikė bei tebetaiko dvigubus standartus. O kadangi juos visus sieja `viena` tiesa, tai gali skųstis, kur nori – teisybės nerasi!
Kartais atrodo, kad jie visus sprendimus galimai žino iš anksto, lyg tai jiems būtų nurodyta.
Paskutiniu laiku vis girdisi, kad esą yra nepagarbiai kalbama apie teismus. Ir vėl man atrodo, kad čia yra painiojamos sąvokos. Pasakyčiau taip: teismas yra kaip šventovė, kurio neimanoma įžeisti. O teisėsaugos sargai yra tokie pat mirtingi žmonės kaip ir mes visi. Todėl ir panašios nuodėmės yra nesvetimos. Negalima reikalauti pagarbos – ją reikia nusipelnyti!
Kaip galima gerbti KT teisėjus, kurie suskubo kuo greičiausiai atstatyti atlyginimus teisėjams seimo nariams ir kitiems pinigų gaunantiems daugiau nei pakankamai, o mažiausiai uždirbantieji buvo palikti Dievo valiai. Tai kas tokius teisėjus gali gerbti? Ir kodėl niekas nesiaiškina, ar kartais jie nesupainiojo interesų? Ar galėjo jie nuspręsti algų didinimą ir teisėjams (patys sau)? Ar čia nebuvo sulaužyta priesaika rūpintis visais žmonėmis vienodai?
Tam, kad tokie dalykai Lietuvos valdžiose negalėtų vykti, ir siūlau Teismų įstatyme numatyti teisingumo vykdymo kontrolės ir priežiūros instituciją.
Iš “Gražinos” samprotavimų matosi, kad Konstitucijoje nustatytoje valstybės valdžių sąrangoje visiškai nesusigaudoma. Netiesa, kad prokuroro veikla nekontroliuojama. Prokuroro veiklą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas. Pagal šį kodeksą prokuroro procesiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui.
Kitaip ir negali būti, nes pagal Konstituciją prokuroras vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.
Kitas dalykas, kad Konstitucijoje nėra numatyta teisingumo vykdymo kontrolės ir priežiūros institucijos, kuri inspektuotų, vertintų teismų ir prokurorų procesinių veiksmų atlikimo kvalifikuotumą ir nustatyta tvarka teiktų savo išvadas Prezidentui dėl tinkamumo toliau eiti teisėjo ar prokuroro pareigas, tarp jų ir išvadą skiriant asmenis šioms pareigoms.
Ši institucija būtų Teismo kaip konstitucinės valstybės institucijos dalis, jos vadovas ar kokių trijų asmenų taryba galėtų būti renkama Tautos tam tikros trukmės kadencijai. Tokios institucijos įvedimu valdžių pasidalinimo principas nebūtų pažeistas, o teisingumo vykdymo kokybė pagerėtų iš esmės. Beje, tokiu atveju pakaktų dvipakopės teismų sistemos.
Kiek supratau, Generalinio prokuroro dabar net ir prezidentė negalės atleisti, nors pastarasis ant visko dės skersą.
Jokio skerso… Prezidentė kaip iki šiol galėjo atleisti generalinį prokurorą Seimo pritarimu, taip ir toliau galės.
Generalinio prokuroro kadencijai pasibaigus jis yra atleidžiamas prokurorams atleisti nustatyta tvarka, t.y. be Seimo sutikimo.
Veiklos reglamentavimas ir kontrolė bei atskaitomybė yra skirtingi dalykai. Procesiniai nutarimai yra tik dalis prokuroro veiklos (funkcijų).
Be to valdžių atskyrimo principas nereiškia, kad viena valdžios šakos neturėtų būti atskaitingos kitoms, ypač piliečių nerenkamos renkamoms.
Kas dėl Konstitucinio teismo, tai jo sprendimai neturėtų būti galutiniai ir neskundžiami. Referendumo būdu jo sprendimus reikėtų leisti atšaukti. Nes dabar turime situacija, kai kažkokia nerenkama su dvasiomis bendraujanti grupė yra uzurpavusi teisingumo monopolį.
O per sovietmetį, tai net teisėjai atsiskaitydavo… rinkėjams.
O kam mums konstitucija – juk yra Konstitucinis teismas
Atai, tai Konstitucija Lietuvoje ir numato dviejų rūmų parlamentą: žemuosius rūmus- Seimą, į kurį renkama (reikiamai suskaičiuojama arba perkama) per visuotinius rinkimus ir aukštuosius rūmus- KT, į kuriuos paskiriama pagal “nuopelnus”. Kažin kaip ten su generalinio prokuroro skyrimu- ar prezidentas galės paskirti, jei Seimas nepritartų, bet palaukim, KT nurodys kaip- jei ne pagal raidę, tai pagal dvasią
Na pirma tai nesusigaudai tu ,kaip ir Konstitucinis Teismas. Gražina parašė: „kad Generalinio prokuroro veikla“ O tu kalbi apie prokurorą. Nesusigaudai ir BPK, antai : „Pagal šį kodeksą prokuroro procesiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui.“ Bet Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tai nėra „kontrolės ir atsakomybės“ įstatymas. O jeigu prokuroras atsisako „baudžiamoji proceso“, arba viešo intereso ginimo? Kas jį gali priversti? Teismo sprendimas? Bet Prokuratūros įstatymas tuo nenumato. Kaip buvo su pedofilijos byla? Teismas pripažino, kad atsisakymas pareikšti įtarimus Stankūnaitei yra nepagristas. O veiksmu =0.
Tai skirta “Kažiniukui”
Na, o pats su teisėje per trumpu savo “proteliu” makaluokis sau į sveikatą…
`… tik įstatymo klauso`. Taigi, jeigu KLAUSO. Ar visada?
Toks koks yra Konstitucinis teismas, t.y. skirtas tik atitinkamų valstybės institucijų, o ne apskritai visų teisės subjektų paklausimams dėl įstatymų ir kitų teisės aktų neprieštaravimo Konstitucijai spręsti, yra privilegija valdžioms ir netgi prieštaraujanti pačios Konstitucijos 29 str. 1 d., taigi vargu, kad toks KT teisiškai apskritai yra galimas.
Be to, ši KT teikiama privilegija yra šaliai brangiai kainuojanti. Ją puikiausiai galėtų atlikti Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal dabartinę savo paskirtį tiesiogiai teisingumo vykdymo neatlieka, o tik formuoja teisminę praktiką.
Visa ši spręstina Teismų valdžios problema Prezidentei Grybauskaitei neparūpo, būtini teismų sistemos pakeitimų įstatymų projektai pateikti Seimui nebuvo.
šiandien antikonstitucinis teismas užsiima neteisėta veikla – savo pačių atlyginimų pasididinimu , kitų brangiai išlaikomų valdininkų atlyginimų kėlimu. Tai visiškas nonsensas, ir tokia , brangiai kainuojanti institucija šaliai nereikalinga .
Reikia labai rimtai pagalvoti , kad laikas pradėti rinkti teisėjus, kaip tai yra demokratinėse šalyse.
VISISKAI NETIKIU TUO ,KĄ RAŠO ŽINIASKLAIDA. Pats analizavau “Snoro” įvykių
raidą ir peršasi tik viena išvada: valdžia savais sumetimais sunaikino
visiškai mokų banką Snoras. Tik reikia pasiskaityti LB išvadas apie “Snoro”
bankrotą išvakarėse…. Geriausias, mokiausias ir t.t. Staiga,
prezidentinės lazdelės mostelėjimu į banką įkibo dresuoti Vasiliauskas ir
Šimonytė, atėmė banką iš savininkų, paskelbė jį nacionaliniu banku.
Atrodytų, kad planas lyg ir įvykdytas, tačau reikia mokėti nusamdytiems
“ekspertams” iš Anglijos už pagalbą susidorojant su “Snoro” savininkais.
Skelbiamas mokaus banko bankrotas, atsiranda milijonai mokėti Frikliams ir
Kuperiams, nubyra ir saviems. O banko vienintelis akcininkas – Valstybė –
kreditorių eilėje atsiduria pačioje sąrašo pradžioje. Tokios bankroto
praktikos dar nebuvo pasaulio finansų istorijoje. Tačiau Lietuva – Marijos
Žemė – yra stebuklų šalis, kurią gali valdyti netgi TSKP ideologė Dalia
Grybauskaitė.