Lapkričio 7 d. ryte Tautininkų sąjunga kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), reikalaudama panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą išduoti Seimo nario pažymėjimą asmenims, kurių išrinkimas, tautininkų teigimu, dar nenustatytas. Tautininkų sąjunga taip pat paprašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
„Konstitucijos 106 str. 4 dalis nustato, kad Seimo nutarimas kreiptis dėl teisės aktų galiojimo automatiškai sustabdo jų galiojimą, kol Konstitucinis Teismas nepateiks savo išvados“, – sako Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila.
Lapkričio 6 dieną (antradienį) Seimas priėmė nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl VRK sprendimo nustatyti galutinius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje bei šešiose vienmandatėse apygardose.
Seimo priimtame nutarime KT klausiama išaiškinimo, ar nepažeistas Seimo rinkimų įstatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat keliose vienmandatėse: Šilutės-Pagėgių (Nr.32), Biržų-Kupiškio (Nr.48), Širvintų-Vilniaus (Nr.55), Vilniaus-Trakų (Nr.57), Kaišiadorių-Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr.62) bei kitose vienmandatėse apygardose, kuriose buvo nustatyti daugybinio balsų pirkimo faktai, nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais, ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai šiose vienmandatėse apygardose leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo rinkimų antrąjį turą.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat yra pareiškusi, jog trečiadienį kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų per antrąjį Seimo rinkimų turą.
Vyriausiasis administracinis teismas ėmėsi nagrinėti Tautininkų sąjungos skundą tik jau įteikus naujai išrinktiems Seimo nariams pažymėjimus. Išduotas Seimo nario pažymėjimas suteikia teisę prisiekti. Tik po priesaikos parlamentaras įgyja visus tautos atstovo įgaliojimus.
Papildyta:
LVAT vadovaudamasi sofistiniais ir net juokingais motyvais atsisakė nagrinėti Tautininkų sąjungos skundą išduoti Seimo nario pažymėjimą asmenims, kurių išrinkimas į Seimą dar nenustatytas.
Atsisakymo priimti skundą motyvai, trumpai tariant, yra tokie:
1. Skundžiamo VRK sprendimo išduoti išrinktiems Seimo nariams pažymėjimus nebuvo. Nutarimas išduoti Seimo nario pažymėjimus yra neatsiejama viso Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ dalis.
2. VRK sprendimai gali būti skundžiami tik kol yra nesibaigęs balsavimas rinkimuose…
3. Į LVAT negalima skųstis „dėl Seimo nario pažymėjimo įteikimo“, galima skųstis tik „dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo“…
Skalbiame visą LVAT nutarties nutariamąją dalį:
LVAT k o n s t a t u o j a:
Skundą atsisakytina priimti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra skunde nurodęs, koks konkretus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas yra skundžiamas, tačiau iš skundo turinio bei prie jo pridėtų dokumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nesutinka su Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ 3 punkto antruoju sakiniu, kuriuo nuspręsta išrinktiems Seimo nariams Seimo nario pažymėjimus įteikti 2012 m. lapkričio 7 d. 11 val. Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje. Šis sakinys yra neatsiejama viso Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ dalis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti: Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnis reglamentuoja skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui, nagrinėjimą. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja skundus tik dėl tokių Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos.
Teisėjų kolegijos manymu, minėtas Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimas pagal savo pobūdį ir padarinius yra galutinis sprendimas dėl nagrinėjamų Seimo rinkimų rezultatų ir priimtas pasibaigus balsavimui (Seimo rinkimų įstatymo 92 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas ir dėl tokio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalies šiuo konkrečiu atveju yra vertintinas kaip paduotas pasibaigus balsavimui (rinkimams), todėl jis nėra priskirtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pareiškėjas savo teisę skundui paduoti taip pat grindžia Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad visus ginčus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata „dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo“ aiškintina taip, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendžia tik ginčus tarp naujai išrinkto Seimo nario ir Vyriausiosios rinkimų komisijos tais atvejais, kai Seimo nario pažymėjimas šiam Seimo nariui nebuvo įteiktas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.
Atskirai pažymėtina, kad atsisakius priimti skundą, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nesvarstytinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsisakyti priimti pareiškėjo politinės partijos Tautininkų sąjungos skundą.
Skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius
Susiję straipsniai:
- VRK svarstė tautininkų prašymą panaikinti Seimo rinkimų rezultatus (video)
- Dėl tautininkų prašymo panaikinti rinkimų rezultatus LVAT yra kitos nuomonės nei VRK, Seimo valdyba bei Prezidentė
- Nepriklausomybės Akto Signatarai pasigenda Seimo ir Prezidentės principingų pozicijų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų
- VRK nepatenkino tautininkų prašymo panaikinti Seimo rinkimų rezultatų ir juos pripažino teisėtais (tiesioginė transliacija)
- Prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl beprecedenčio Seimo rinkimų atvejo
- Seimo valdyba nusprendė nešaukti nenumatyto Seimo posėdžio dėl rinkimų rezultatų klastojimo
- Konstitucinis Teismas: rinkimų rezultatai Zarasų-Visagino apygardoje panaikinti teisėtai
- Tautininkai toliau siekia, kad dėl ženklių rinkimų įstatymo pažeidimų būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą
- Tautininkai vienija jėgas (audio, video)
- TS-LKD pasisavino tautininkų interneto svetainę, tautininkai atidarė kitą
- Prie Prezidentūros judėjimas „Už teisingumą“ reikalavo Tautos referendumo dėl AE statybos (nuotraukos, video, memorandumas)
- Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ teismui apskundė VRK sprendimą
- Šiandien tautininkai ketina atsiskirti nuo TS-LKD partijos
- Tautininkai – grąžins „bambalius“ rinkimų įstatymo pažeidėjams
- G. Songaila: Tautininkai nebegalėjo tapatintis su A.Kubiliaus primetama politika
- Lapkričio 6 d. Seimas svarstys ar kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Seimo rinkimų teisėtumo
- Tautininkai: Veikla Europos federalistų sąjungoje nesuderinama su priesaika Lietuvos Respublikai
- Spaudos konferencijoje G.Songaila ir D.Jančaras pranešė apie pažeidimus Seimo rinkimų išankstiniame balsavime (video, doc)
- Tautininkai traukiasi iš TS-LKD partijos
- Tautininkai rinksis į visuotinę konferenciją (tiesioginė transliacija)
- Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų teisėtumo (video)
- Tautininkai kviečia į diskusiją apie tautinę tapatybę šiuolaikiniame pasaulyje (video)
- Tautininkų sąjunga įteikė skundą Prezidentei ir Seimui dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo
- Tautininkai: „TS-LKD klaidina visuomenę“
- Tautininkai iškėlė reikalavimus TS-LKD vadovybei
- T. Baranauskas. Tautininkai – moderniausia Lietuvos partija
- Tautininkai konferencijoje aptarė rinkimų programą (nuotraukos)
- R.Paksas vėl galės būti renkamas Seimo nariu
- Diskusiją dėl įvykių Garliavoje išbraukta iš Seimo darbotvarkės
- Tautininkai ragina Seimą grąžinti lengvatinį PVM tarifą spaudai
LIETUVOS KONSTITUCIJA
84 straipsnis
Respublikos Prezidentas:
17) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui.
Lietuvą naikinančios partinės gaujos peržengė visas žmogiškumo normų ribas.
Gal vertėtų pasitarti apie nepaprastosios padėties skelbimą Lietuvoje?
Kuo skiriasi: “žmogiškumo normų ribas” nuo ‘žmogiškumo ribas’?
Trys žodžiai nelygu dviems : )
Kiekvienas žodis turi savo reikšmę.
Jaučiuos kaip klasėj prieš mokytoją : )
Lik sveikas
Iki Kembly.
Lik sveikas
Ka as manau?..
Man 55-eri metai. Jei kalbant apie mane, tai tikrai nebuvau komunistas, net i komjaunuolius nenorejau stoti, bet buvau aukletojos stipriai isbartas klases akivaizdoje ir turejau istoti. Bet as dabar noreciau apie kitka parasyti.
Tarybineje valstybeje ne viskas buvo “vien juodai” – kaip kad dabar piesiama. Juk sutikite, kiekvienas reiskinys turi ir teigiamas ir neigiamas puses (i praeiti nesakau grizti, j o k i u budu, tik paziurekime is salies), sakysim, kuo buvo stipri valdymo sistema? Ogi tuo, kad buvo v i e n p a r t i n e , butent ne keletas partiju, kurios kaip koks “stumtraukis” kas ketveri metai vaiksto i priesingas puses (nors atsisviezinimas buna gerai, bet kad simet, kaip is visko regeti, – nenori net girdeti a p i e t a i . . . ) .
Ir dar. Tuometineje santvarkoje buvo toks jausmas, kad nors po truputi, bet vis delto gyvenimas siaip ar taip sparciai g e r e j a , buvo pagaliau (nepasisaipykite) – bet butent s a u g u m o jausmas, saugumo del isaustancios rytdienos, nors problemu budavo ir tuomet, bet nebuvo tokios panikos, chaoso, tada viska p i r m a valdzia pasiziuredavo, ko t i k r a i reikia zmonems, k a l b e d a v o , tegul ir is virsaus paliepdavo, bet taip nebudavo, kad ne vardan zmoniu geroves. O juk vyko dideles gyvenamuju namu statybos, jums dabar sunkiai isivaizduojama, bet komunaliniai namai budavo paskiriami seimoms – be kreditu ar kokio issipirkimo, tiesiog ateidavo tavo eile pagal darboviete ir gaudavo seima raktus nuo buto: dvieju, triju kambariu. Visi kazkaip rupinosi vieni kitais, draugavo, kaimynai su kaimynais bendravo. As galvoju, kodel taip? Man regis, tuomet pokario vaikai, mate salti, skurda, bada, zinojo, kas yra atjauta, pagalba nelaimeje, tada taip niekas nesityciojo kaip dabar – pradedant darzelinuku ir baigiant pensininku. Stai kodel zmones turi ka prisiminti: visu pirma, grazius tarpusavio santykius. Tada apie politika nuo ryto iki vakaro (kaip dabar) niekas nediskutuodavo, nes nerupejo, zmones gyveno s a v o normaliausius gyvenimus, taip kaip seimoje, kur seimos galva rupinasi k a s butent jam priklauso, o kiti jos nariai turi savo p a r e i g a s , uz kurias atsako, pabreziu atsako savo sazine, savo supratimu. Ir netgi jei auksciausias pareigas uzimantis l i e t u v i s – pirma rupinosi Lietuvos paveldu, juk Traku pilys butent l i e t u v i u – k o m u n i s t u deka i s s a u g o t o s ir t.t. Nors buvo tai nelengva padaryti, nes Maskva “tarkuodavo”, cia tik laimedavo butent p a t r i o t i s k u m a s , o ne kas nors kita. Ir todel sakau, kad ir “komunistas – komunistui nelygu”, viskas priklause, kaip tave seimoje auklejo.
Tai ir noriu pastebeti, kalbant dar apie zmoniskuma, tai nebudavo tokio susvetimejimo – kaip dabar, kad net savo drauge gali parduoti visai be gedos i vergija uzsienio salyje. Tais laikais net tokiu minciu nebutu kile, nes zmones gyveno daugiau – kaip tada suprato – is i d e j o s , o ne del pinigu ir tik del pinigu…
Ir todel pavyko Lietuvoje taip, sakytume, lengvai susiorganizuoti Sajudi (net viauktelti nesuspejo KGB), kad atejome is ten – su lietuviskais issaugotais bruozais: draugiskumu, nuosirdumu, supratimo dvasia, pagarba vienas kitam. Dabar nieko panasaus tiesiog neiseitu. Nes dabar kapitalizme – pagal principa: “kas kuri greiciau prispaus…” Todel as – nei uz komunizma, nei uz kapitalizma, as tik – uz s o c i a l d e m o k r a t i j a . .
Manau, kad Teismas atsisakė priimti Songailos skundą pagrįstai. Akivaizdu, kad įstatymų nuostatas skundai pasibaigus balsavimams tiesiogiai teismui negali būti teikiami. Jie teikiami VRK ir tik tada jos sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Taigi, pradžioje reikėjo prašyti VRK, kad ji pakeistų savo galutinio sprendimo dalį, kuria nustatytas Seimo nario pažymėjimų išdavimas, o tada dėl šio prašymo VRK priimtą sprendimą skųsti teismui.
Matosi, kad Songaila skundą pateikė teismo nurodytų įstatymų normų sistemiškai neišnagrinėjęs.
TIk sausa informacija,- šiandien TV3 žinių laidoje naujai išrinkta seimūnė Pinskuvienė apie kreipimasi į teismus pasakė(cituoju iš klausos) – politinis lavonas Songaila drumsčia vandenį niekaip negalėdamas susitaikyti su pralaimėjimu. Aš manau kitaip – tai jau sekančių eilinių seimo rinkimų kova.
Pati Pinskuvienė yra lavonė, nusipirkusi šiltą vietelę, klastodama kalinių balsus. Apmaudu, kad tokia nešvari ponia gali iškėlisi galvą įžeidinėti padorius seimo narius.
švaistote energiją niekams vietoj to, kad ruoštumėte pataisas rinkimų sistemai? Antraip tai tik “zuikio dainos”.
Reikalinga pakeisti ne tik Rinkimų, bet ir Politinių partijų ir organizacijų įstatymą. Tačiau, kaip paprastai, patekusiems į Seimą pagal senus įstatymus tokie pakeitimai nerūpi. Taip ir tęsiasi kadencija po kadencijos, nieko nedarant, nieko nekeičiant. Stagnacija, tinginystė visur totali.
Antai, Vaigauskas VRK pirmininku sėdi gal jau 20 metų. Yra “susigrainęs” su pagrindinėmis Seimo partijomis ir tapęs nepakeičiamas.