I. Vasinauskaitė. Neįvarykim Lietuvai infarkto (49)

Prasidėjo svarbiausias mūsų valstybės pilietinės ir tautinės saviraiškos išbandymas – Lietuvos regionus pasiekė VRK išdalyti parašų rinkimo lapai referendumui surengti. Veidaknygėje (vadinamajame facebook) jau tyčiojamasi – tai UŽ KĄ ar PRIEŠ KĄ pasirašinėsime. Čia kiekvienas galime spręsti pagal savo suvokimo lygį – ar pasirašyme UŽ referendumo surengimą dėl Lietuvos žemės bei jos gelmių išsaugojimo ir Tautos sprendžiamosios galios įtvirtinimo, kai sumažinamas referendumui surengti reikiamų parašų skaičius nuo dirbtinai nenormalaus 300 000 parašų iki 100 000. 9 mln. šveicarų referendumui surengti renka šimtą tūkstančių parašų, o mūsų valstybėje, kur nebeliko nė trijų milijonų piliečių, kvota nuo 1992 metų tebėra tris kartus didesnė. Ką tai reiškia? Suprantantiesiems Lietuvos tragediją, nes yra atimtos Konstitucinio suvereno – Tautos – teisės spręsti gyvybiškai svarbius Tėvynės klausimus. O paprasčiau – 141 susigiedojęs LR Seimo narys, sisteminių valdžios partijų monolitas, vienu mygtuko paspaudimu gali nutarti parceliuoti mūsų žemę užsieniečiams. Gali užbokuoti bet kokius rinkėjų siūlymus inicijuoti referendumus, nesikuklina tyčiotis iš jau įvykusių Tautos valios pareiškimų.

Palyginkime 141 ir 300 000 dabar reikalaujamų respublikos piliečių parašų, kad įveiktume sisteminį monolitą. Ar ne per daug prabangos sau leidžiame, kai jau ne vieną kartą vadinamieji Tautos išrinktieji nepaisė juos delegavusiųjų valdžion valios? Taigi pats laikas susitelkti, nebedejuoti, neieškoti kaltų, nelaukti, kol kas atneš iki jūsų patogios sofutės prieš teliką parašų rinkimo lapus. Visi galintys judėti ir suvokiantys atsakomybę už Lietuvos likimą turime tapti parašų rinkėjais, kad mūsų valia šis referendumas įvyktų.

Mažai kas aiškina, kaip turėtume reklamuoti prasidėjusį parašų rinkimo vajų, ką reikėtų sakyti tiems, kurie jau nebeturi pinigų popierinei spaudai nusipirkti, bet dar nemoka arba jau nebeišmoks naudotis kompiuteriais. Iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį – lieka toks sunkus ir alinantis darbas. Atmeskime visus pykčius, pamirškime susvetimėjimą, nekreipkime dėmesio į tai, patinka ar nepatinka koks parašų rinkikas, nes kylame gelbėti Lietuvos.

Šventas tikslas svarbiau už visas gyvenimo smulkmenas. Siūlau mobilizuoti visų daugiabučių bendrijų pirmininkus. Kas geriau už juos pažįsta namo gyventojus, o ir gyventojai pasitiki savo kaimynais. Valdžios partijos, siekiančios pardavinėti mūsų žemę užsieniečiams, yra turtingos, milijonus iš Lietuvos biudžeto gauna, todėl neilgai trukus gali prasidėti referendumo iniciatorių šmeižimas, pjudymas ir įvairios provokacijos.

Gali rastis piliečių parašų rinkimo lapų klastotojų, dokumentų gadintojų ar net naikintojų. Privalu susitelkti ir atsakingai rinkti parašus, neskubinti pasirašančiųjų, išsiaiškinti, kaip teisingai pasirašyti. Manau, kiekvienas parašus renkantis žmogus privalo turėti asmens dokumentą ir, jei pilietis pageidaus, parodyti jį. Tris mėnesius, kol vyks parašų rinkimo referendumui surengti vajus, prašau SĄMONINGŲ LR PILIEČIŲ NEŠIOTIS ASMENS TAPATYBĖS KORTELES AR PASUS net į TURGŲ ar BAŽNYČIĄ.

Žodžiu, visur, nes bet kurioje viešojoje vietoje galėsite pamatyti akcijos organizatorius ir atlikti pilietinę pareigą. Nesipainiokime ir nesiginčykime – galioja tik tie du mano paminėti dokumentai. JOKIŲ asmens KODŲ referendumams organizuoti ir pan. nereikia. Renkantys parašus žmonės yra susaistyti atsakomybe saugoti pasirašiusiųjų duomenis. Taigi manau, kad šis pasirengimas referendumui – mūsų pilietinės brandos, tautinio sąmoningumo, asmens padorumo ir sąžiningumo egzaminas. Pasirašyti galima TIK VIENĄ KARTĄ, nes persistengimas ir pasirašymas keliuose lapuose – klastotė, anuliuojanti visus lape esančius parašus.

Referendumo dėl LR Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo organizatoriai neturtingi. Trūksta vaizdinės, radijo ir televizijos reklamos, todėl kiekvienas rėmėjas, užsakantis reklamą, kad mūsų akcija pavyktų, yra aukso vertės. Prisiminkime gerąją Sąjūdžio laikų patirtį, kai patys finansavome savo veiklą. Tuomet, prieš 25 metus, aktyviausia buvo jaunuomenė. Te šis referendumas ir jo parengiamieji darbai BUS NEPRIKLAUSOMYBĖS VAIKŲ pilietinio bei politinio brandumo viršūnė. Dalykimės informacija. Komentuokime situacijas. Tik nebūkime abejingi ir neįvarykime Lietuvai infarkto. Kas mes be Tėvynės? Tai ne retorinis klausimas. Atsakykime kiekvienas į jį tyliai. Sau. IR Į DARBĄ.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *