Savarankiškai keliaujančių europiečių kraštas

Dvi savaitės poilsio Kroatijoje gali kainuoti mažiau nei trečdalis lietuvių gaunamo minimalaus atlyginimo. Klausiate, koks tokios pigios kelionės receptas? Nuosavas automobilis, jokių viešbučių, maistas ruošiamas gamtoje. Na, ir dar gera kompanija. Pusantros dienos prie vairo – ir jūs jau prie Adrijos jūros!

Būtinos vinjetės

Tolimas kelias tikrai neišvargins, jei automobilyje bus bent keli vairuotojai. Sudėtingiausia vairuoti Lenkijos ir Slovakijos keliais – jie gana siauri, o eismo intensyvumas labai didelis. Vis dėlto Lenkijos keliai pertvarkomi stulbinančiais tempais, tad kasmet pro didžiąją kaimynę pravažiuoti darosi vis patogiau. Na, o Austrijos, Slovėnijos ir Kroatijos automagistralės ir greitkeliai bus tikra atgaiva.

Kodėl automobiliu, o ne lėktuvu ar turistiniu autobusu? Pirmiausia todėl, kad tiesioginių skrydžių iš Lietuvos oro uostų į Kroatijos miestus nėra. Keliaujant automobiliu galima daugiau pamatyti, patikusioje vietoje, atvirkščiai nei važiuojant turistiniu autobusu, sustoti ir praleisti daugiau dienų, nei planuota.

Besiruošiantiems vykti į Kroatiją svarbu žinoti, kad Slovakijoje, Austrijoje ir Slovėnijoje keliai mokami, todėl tik įvažiavus į šalį būtina įsigyti lipduko pavidalo kelių vinjetes, kurias reikia užklijuoti ant automobilio priekinio stiklo itin matomoje vietoje. Nežinojimas, kad keliai mokami, neatleis jūsų nuo atsakomybės. Pakelėse neretai stovi kontrolieriai ir stebi, ar yra ant lango tas lipdukas. Jei nėra, gresia baudos nuo 50 iki 200 eurų (173–690 Lt)!

Kroatijoje mokami tik pagrindiniai keliai, tad prie jų jus sustabdys užkardai – kelio pradžioje atsispausdinat bilietą, o išsukę iš autostrados tuo bilietu apmokate nuvažiuotą kelio atkarpą. Šios tvarkos trūkumas tas, kad prie užkardų kartais nutįsta didelės automobilių eilės, ypač prie įvažiavimų į sostinę Zagrebą.

Su balsėmis nedraugauja

Kas jau buvo Italijoje ir Kroatijoje, sutartinai sako, kad iš pradžių reikia pamatyti pastarąją šalį. Kroatija palyginti neseniai atsirado Europos turizmo žemėlapiuose, tad čia dar ne viskas taip išdailinta, sutvarkyta kaip Italijoje. Kitaip tariant, po Italijos Kroatija atrodys kiek apdriskusi, o po Kroatijos Italija sužavės.

Kroatija pasitinka sunkiai ištariamų vietovardžių rodyklėmis. Italijos miestas Triestas kroatiškai skamba Trst, o šalis pavadinimas – Hrvatska. Na, o kur dar turistų ypač pamėgta Krk sala, Vrsar kurortinis miestelis ar Vrvari kaimelis! Su balsėmis nedraugauja ne tik kroatai, bet ir kita buvusios Jugoslavijos tauta – slovėnai.

Pakerėjo Žiulį Verną

Pirmoji stotelė Kroatijoje – Rijeka. Šis jaukus miestas siaučiant istorijos vėjams buvo tai italų, tai kroatų rankose. Itališkame senamiestyje – turistų gausybė. Kainos kaip Lietuvoje, per kišenę nekerta.

Mieste ir jo prieigose pigiausia apsistoti palapinių kempinguose – naktis žmogui atsieis nuo 5 eurų (18 Lt). Dar pigiau bus susitarti su sodybų savininkais, kad šie leistų savo valdoje pasistatyti palapinę. Tada užteks kuklios lietuviškos lauktuvės.

Ieškantys pramogų, venecijietiškų miestovaizdžių ar ramybės nudistų paplūdimiuose, renkasi Rovinį (Rovinj) . Tai vienas vaizdingiausių Adrijos jūros pakrantės miestų. Pasak vietinių, tai pats romantiškiausias į stačius kalno šlaitus nuo jūros kylantis Kroatijos kurortas. Galbūt dėl to, kad čia, kaip Venecijoje, pastatus skalauja jūra, besileidžianti saulė raudonai nudažo romaniško stiliaus aikštes. Ne veltui mokslinės fantastikos tėvas Žiulis Vernas, ieškodamas unikalių vietų savo romanų veikėjams, išsirinko būtent šį miestą.

Miesto simbolis ir jo aukščiausias taškas, iškylantis virš visų pastatų, – kurorto centre stovinti Šv. Eufemijos bažnyčia, pastatyta XVIII a. Šiuolaikiniam Roviniui ypatingo žavesio suteikia netoliese jūroje esančios 22 salos. Į jas galima nuplaukti turistus plukdančiais laivais.

Kurortą pamėgo ir narai. Užtenka vos įbristi į jūrą, ir tu jau pasijunti tarsi dideliame akvariume: uolos, apaugusios koralais, įvairia kita augmenija, akmeniniuose urveliuose sirtakio žingsneliu besislapstantys krabai, o įvairiaspalvės žuvys, atrodo, žmogaus ne itin bijo. Tiesa, čia atklydę mėgstantieji smėlėtus paplūdimius tikrai nusivils – į jūrą reikia nulipti uolomis ar žingsniuoti akmenuotais įėjimais.

Jaukios stoties prieigos

Istrijos pusiasaliu keliaudami į pietus pasiekiame Pulą. Alytaus dydžio miestas pasitinka dar didesne kaitra ir mažai žmogaus rankos paliestos gamtos vaizdais. Čia verta paragauti vietinio vyno, nes miestas garsėja giliomis vyndarystės tradicijomis.

Pula nustebino didinga architektūra. Gan gerai išlikusios senojo amfiteatro, labai panašaus Romos koliziejų, sienos. Čia galima pamatyti ir Triumfo arką, romėnų statytas šventyklas, daugybę bažnyčių, nedidelį, bet jaukų senamiestį.

Grįžtant namo verta užsukti ir į šalies sostinę. Kadaise Kaptolas ir Gradecas 1850 m. buvo sujungti į vieną miestą – Zagrebą. Rygos dydžio miestas akį traukia skoningai sutvarkytais parkais, gėlynais, fontanais. Vienas jų nepalieka abejingų – Gyvybės fontane maudosi aistringai susikabinusių jaunuolių statulos. Zagrebe net stoties rajonas atrodo labai jaukiai – jos prieigose plytinčioje pievoje jaunimas žaidžia futbolą, iškylauja, ilsisi, mėgaujasi saulės voniomis.

Kroatiją galima drąsiai vadinti savarankiškai keliaujančių europiečių kraštu. Bet kuriame kempinge sutiksite ne tik italų ar vokiečių, bet ir belgų, lenkų, lietuvių, skandinavų ar rusų. Keliautojus iš įvairių šalių čia traukia ne tik saulėtas oras, gamta, švari jūra, bet ir labai didelis nebrangios nakvynės pasirinkimas – bet kokiame kaimelyje tikrai pamatysite lenteles su apsistoti kviečiančiais užrašais: „Apartmani, appartamenti, zimmer, rooms“.

Faktai

Lietuvą nuo Adrijos jūros pakrančių skiria apie 2 tūkst. km.

45 centai – tiek kainuoja viena Kroatijos kuna. Išvertus iš kroatų kalbos kuna  reiškia kiaunę. Šimtoji kunos dalis yra lipa (kroatiškai liepa). Visoje šalyje galima atsiskaityti ir eurais, tačiau grąža atiduodama vietine valiuta.

Kroatų patiekaluose gausu žalumynų, jų virtuvėje itin populiarūs kalmarų, krevečių patiekalai.

Čigočas (Čigoć ) – mažas Kroatijos kaimelis, kuriame galima pamatyti daugiau gandrų nei čia gyvenančių žmonių. Ši vietovė ypatinga tuo, kad joje daugiausia Europoje gandralizdžių ir gausiausia gandrų populiacija. Todėl 1994 m. Europos gamtos fondas „EuroNatur“ Čigočą paskelbė pirmuoju gandrų kaimu Europoje.