G.Songaila. Dvi filosofijos apie išimtinius atvejus (2)

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pateikė Seimui ir prezidentei išvadą dėl paklausimų apie daugelį šiurkščių Seimo rinkimų įstatymų pažeidimų, kurie galėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatų nustatymui septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Konstitucinis Teismas spalio 26 d. buvo pasisakęs, kad masinis ir (ar) sisteminis rinkėjų balsų pirkimas kurioje nors rinkimų apygardoje jau savaime sudaro prielaidas esminei įtakai ir Vyriausioji rinkimų komisija privalo pripažinti rinkimus tokiose apygardose negaliojančiais, nebent Vyriausioji rinkimų komisija nustato aplinkybes paneigiančias šią prezumpciją.

Ar jos buvo nustatytos daugiamandatėje rinkimų apygardoje? Dėl itin glaustų terminų, atsakant į šį klausimą daugiausia įtakos turėjo, deja, ne tiek teisiniai argumentai, kiek dvi filosofijos: 1) švelninti ar net slėpti tikrąją padėtį, nes tiesa galimai kompromituotų valstybę; 2) demaskuoti pažeidimus ir atskleisti tikrą jų mastelį, kad valstybė galimai apsivalytų ir atgautų piliečių pasitikėjimą.

Ultima ratio

Rinkimų pripažinimas negaliojančiais daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurioje renkama 70 Seimo narių ir kurioje nors vienmandatėje apygardoje, suprantama, turi skirtingas pasekmes. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją naujos kadencijos Seimas negali susirinkti į pirmą posėdį ir prisiekti Lietuvos Respublikai, jei nėra išrinkta daugiau kaip 2/3 Seimo narių.

Todėl Konstitucinis Teismas pasisakė, kad rinkimų pripažinimas negaliojančiais daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti išimtinis atvejis (lot. ultima ratio). Vis dėlto, vienmandatėse rinkimų apygardose rezultatų pripažinimas negaliojančiais, kaip žinome iš Konstitucinio Teismo spalio 26d. išvados, taip pat turėtų būti tik išimtinis sprendimas, kai kitomis priemonėmis neįmanoma pasiketi, kad nebūtų iškraipyta rinkėjų valia.

Seimo rinkimų 5(1) straipsnis nustato, kad rinkėjų balsų pirkimas kurioje nors rinkimų apygardoje ar apylinkėje yra šiurkštus įstatymo pažeidimas, todėl tokie atvejai, pasak Konstitucinio Teismo, jau savaime preziumuoja esminę įtaką rinkimų rezultatams. Todėl principiniu klausimu tampa, ar Vyriausioji rinkimų komisija nustatė aplinkybes, paneigiančias šią prezumpciją daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tiek Lietuvos Respublikos Seimas, tiek Lietuvos Respublikos Prezidentė, pateikdami paklausimą Konstituciniam Teismui, kaip tik ir kvestionavo, ar Vyriausioji rinkimų komisija šias aplinkybes nustatė teisingai.

Vieno mandato tikslumas

Seimo rinkimų įstatymo 91 str. 1dalies 2 punktas nustato aiškų kriterijų, kada esminiai rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje negali būti nustatyti ir kai turi būti skelbiami pakartotiniai rinkimai – jeigu Vyriausioji rinkimų komisija negalėjo nustatyti kandidatų sąrašams tenkančių mandatų skaičiaus daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

Ne visiškai aišku, ar rinkėjų balsų skaičiaus nustatymas daugiau kaip vieno mandato tikslumu reiškia du mandatus ar tiesiog vieną mandatą plius vieną rinkėjo balsą. Vyriausioji rinkimų komisija iki šiol laikėsi praktikos, kai abejonės, ar esminiai rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra teisingai nustatyti, riba yra du mandatai.

Kitas klausimas, ar daugiau kaip vieno mandato tikslumas reiškia daugiau kaip vieno mandato kvotą (t.y. apie 16000 rinkėjų balsų), ar taip pat ir vieno papildomo mandato vertę, kai jis tenka kandidatų sąrašui, kurio rinkėjų skaičių padalinus ir vieno mandato kvotos, skaičius po kablelio yra didesnis nei kito kandidatų sąrašo, kuris dalyvauja mandatų paskirstyme. Šis skirtumas tarp Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos sudarė mažiau kaip 3800 balsų. Paprasčiau sakant, jei Darbo partija būtų nupirkusi tiek balsų, jai tektų ne 17 mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kaip nustatyta dabar, o tik16, tuo pat metu Lietuvos socialdemokratų partijai tektų ne 15, o jau 16 mandatų. Ir pasaulio žiniasklaidai tuomet nebūtų skelbiama, kad rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėjo Darbo partija. Pranešimas būtų gerokai kitoks – kad šioje apygardoje laimėjo dvi partijos, gavusios po 16 mandatų…

Yra ir bendresnė šio klausimo pusė – ar masinio ir sistemingo rinkėjų balsų pirkimo fone Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje iš viso galėjo būti nustatyti daugiau kaip vieno mandato tikslumu. Be to, labai svarbu ar daugiau kaip vieno mandato netikslumas iš esmės nepakeistų išrinkto Seimo mandatų pasiskirstymo struktūros. Kaip antai, Lenkų rinkimų akcijos, kurios naudai, kaip matyti iš informacinės medžiagos, pateiktos Konstituciniam teismui, buvo masiškai ir sistemingai perkami rinkėjų balsai, esant daugiau kaip vieno mandato netikslumui kandidatų sąrašas daugiamandatėje apygardoje galėjo negauti nei vieno mandato (kai dabar gavo šešis). O štai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąrašui pritrūko tik kiek daugiau kaip vieno mandato kvotos, kad šis sąrašas daugiamandatėje apygardoje būtų gavęs penkis mandatus (kai dabar negavo nei vieno).

Ar toks vienuolikos mandatų skirtumas būtų neesminis? Ar neprivalėjo Vyriausioji rinkimų komisija ištirti ne tik Darbo partijos (kas buvo padaryta tik pagal kai kurias apygardas ir pagal pirkimų kalėjimuose medžiagą), bet ir Lenkų rinkimų akcijos naudai pirktų balsų įtakos rinkimų rezultatams? Juolab, kai buvo skelbiama, kad kartu su Lenkų rinkimų akcijos balsais naujoji valdančioji koalicija gali sudaryti konstitucinę daugumą … O juk Vyriausioji rinkimų komisija yra nustačiusi tvarką, kaip yra tiriami balsų pirkimo faktai, yra netgi sudaryta darbo grupė, kuri turėtų tokius tyrimus atlikti.

Ar VRK teisingai nustatė esminius rinkimų rezultatus?

Lietuvos Respublikos Seimas kaip tik ir klausė Konstitucinio Teismo, ar masiniai balsų pirkimai leido Vyriausioji rinkimų komisija nustatyti rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato tikslumu, kitaip tariant, ar Vyriausioji rinkimų komisija teisingai nustatė aplinkybes, paneigiančias prezumpciją, kad tokio tikslumo nebuvo. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso galutinis sprendimas dėl Seimo rinkimų rezultatų nustatymo daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Kaip nustato Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnis, galutinį sprendimą, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, priima Seimas.

Susipažinę su lapkričio 10d. išvada, aiškaus atsakymo į šį klausimą, deja neturime, nors yra pateiktas bendras teiginys, kad nustatyti Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai esminės įtakos rinkimų rezultatams neturėjo. Formaliai žiūrint, į Seimo pateiktą klausimą apie vieno mandato tikslumą tiesiogiai neatsakyta. Konstitucinis teismas, vietoj to, kad ištirtų, ar Vyriausioji rinkimų komisija teisingai nustatė aplinkybes, tik pasirėmė pačios Vyriausiosios rinkimų komisijos konstatavimu, kad Darbo partija galimai nupirko ne daugiau kaip 3594 balsus. Taigi, 3000 balsų – kalėjimuose ir tik mažiau kaip 600 balsų – per visą Lietuvą.

Kad tai yra absurdas parodo faktai, jog tik vienos Vilniaus-Trakų apygardos keturiose apylinkėse Darbo partijos naudai balsų buvo nupirkta daugiau. Tačiau didžiausias absurdas, kad remiamasi būtent tais Vyriausiosios rinkimų komisijos konstatavimais, kurie kaip tik ir yra ginčijami. Konstitucinis Teismas tikriausiai vadovavosi nekvestionuojama prezumpcija, kad Vyriausioji rinkimų komisija visuomet viską nustato teisingai. Deja, tikrovėje yra viskas kitaip, yra daug faktų, kad Vyriausioji rinkimų komisija ne tik tinkamai netiria masinio balsų pirkimo faktų, bet ir juos slepia (kaip antai, ji net Konstituciniam Teismui nesugebėjo pateikti septynių apygardų komisijų posėdžių, nagrinėjusių pažeidimus, protokolų). Taigi, priešinga prezumpcija būtų žymiai teisingesnė.

Vis dėlto, apie rinkimų rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo tikslumą Konstitucinis Teismas netiesiogiai pasako konkrečioje išvadoje, kad dėl balsų pirkimo Darbo partijos sąrašo eilėje, kurią nustatė Vyriausioji rinkimų komisija, dėl pirkimų kalėjimuose neteisėtai įrašyti penki asmenys, o trys asmenys iš šio sąrašo neteisingai nustatyti išrinktais Seimo nariais. Tai reiškia, kad Seimas, mažų mažiausiai dėl trijų asmenų turės nuspręsti, kad jie išrinkti neteisėtai ir nustatyti kitus tris asmenis iš Darbo partijos sąrašo, kurie yra teisėtai išrinkti Seimo nariai.

Vietoje išvadų

Kadangi Konstitucinis Teismas netyrė Vyriausiosios rinkimų komisijos prielaidų, dėl laiko stokos net neapklausęs liudininkų, kurie galėjo paneigti šios komisijos prielaidas ir pateikiamus faktus, Konstitucinio Teismo reputacija dabar priklauso nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos atlikto darbo kokybės. O ši kokybė, švelniai tariant, labai abejotina.

Užtenka paminėti 17 mln. išgrobstymo Nacionalinėje kredito unijoje bylą, kai žiniasklaidoje buvo įvardinat, kad šie pinigai buvo panaudoti vienos partijos naudai. Ar VRK tyrė politinės kampanijos finansavimo pažeidimų, o taip pat kitų šiurkščių pažeidimų, kurie galėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatų nustatymui faktus? Kaip antai, Nacionalinės kredito unijos valdybos narys (nežinome, ar jam pateikti įtarimai, nes FNTT vadovas Konstitucinio Teismo posėdyje nebuvo apklaustas) yra Darbo partijos kandidatas į Seimo narius, kurio reitingai dėl pirmumo balsų šios partijos sąraše pakilo iš 130 vietos į 30. Tai tas pats kandidatas, kuris patenka į tą daugiau kaip 600 biuletenių, kuriuose vienodai pasikartoja rinkėjų užpildyti pirmumo balsai…

VRK vadovas Konstituciniame Teisme kaltino Seimo atstovą, kad jis esą griauna rinkimų sistemą. Tačiau aiškėja, kad ši sistema išsigimė ir kai kuriais atvejais ji jau tapo organizuotos nusikalstamos veiklos slėpimo ar netgi įteisinimo sistema.

Viena jau tikrai aišku, kad Konstitucinio Teismo teisėjų dauguma nepasirinko apsivalymo, Seimo rinkimų įstatymo šiurkščių pažeidimų bei valstybinių nusikaltimų užkardymo kelio. Išskyrus nedidelę, nors ir labai svarbią išimtį dėl trijų-penkių Darbo partijos kandidatų, Konstitucinis teismas pasirinko nuosaikų valstybės “nekompromitavimo” kelią, kuris labiau būdingas komunistinės nomenklatūros mentalitetui. Kaip po išvados paskelbimo prasitarė Konstitucinio Teismo pirmininkas, galbūt daug kas atsitiko dėl laiko stokos.