Tinklapis Patriotai.lt kalbina Lietuvos Respublikos Seimo narį Gintarą Songailą.
Patriotai.lt: Birželio 19 dieną tautininkai nusprendė pasitraukti iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir atkurti Tautininkų sąjungą. Pasak žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, TS-LKD priežiūros komitetas paskelbė, kad šie nutarimai priimti neteisėtai. Taip pat buvo nurodyta, kad iš 356 frakcijai priklausančių tautininkų tik 37 pareiškė norą trauktis. Galbūt dalis tautininkų, balsavusių už atsiskyrimą, tiesiog norėjo dar labiau paspausti TS vadovybę, bet neketina palikti šios partijos?
Gintaras Songaila: Viščiukus rudenį skaičiuoja. Bet manau, kad tautininkų TS-LKD frakcijoje liks mažiau kaip šimtas. Visa ši propaganda vasaros viduryje reikalinga tik tam, kad TS-LKD vadovybei nereikėtų iš naujo steigti tautininkų frakcijos. Kaip antai, negi konferencija (aukščiausias organas) negalėjo pati pasitvirtinti darbotvarkės (kas čia per naujiena?), juo labiau, kad klausimo dėl išėjimo iš TS-LKD pakartotinas nagrinėjimas buvo numatytas pirmoje konferencijos dalyje. Ar tam dar reikėjo ir tautininkų frakcijos tarybos pritarimo? Nesąmonė. Taigi, tautininkų vėliava TS-LKD vis dėlto reikalinga. Tačiau tol, kol jai vadovauja A. Kubilius ir jo aplinka, tautinės vertybės bus tik manipuliacija TS-LKD rinkėjais, kurių dauguma šias vertybes gerbia. Todėl tautininkų atsiskyrimas nuo TS-LKD yra skausmingas dalykas, matant, kur gali nuvesti šios partijos užvaldymas.
Patriotai.lt: Nors politologai pripažįsta, kad iš galimų naujų partijų, kurios dalyvaus kitų metų Seimo rinkimuose, tautininkai ideologiniu pagrindu yra stipriausi, jų partijai gerų rezultatų nežadama. Tuo tarpu iš jūsų pareiškimų galima spręsti, jog neabejojate, kad tautininkai taps galinga jėga. Ar nebijote, kad gali pasikartoti 2004 metų rezultatai, kai tautininkai liko paskutiniai? Beje, būtent šį argumentą, apie tapimą politikos nykštukais, dažniausiai naudoja manantys, kad tautininkams nereikia trauktis iš TS-LKD.
G. S.: Padėtis nuo 2004 m. yra šiek tiek pasikeitusi (švelniai tariant). Mes, tautininkai, įrodėme, kad esame verti pasitikėjimo. Be to, dar labiau išryškėjo Lietuvos politinės sistemos papuvimo reiškiniai, nepagarba valstybės konstitucinėms vertybėms, stiprėja lietuvybės niekinimo vajus. Manau, kad Lietuvoje šiuo metu yra žymiai daugiau žmonių, nei 2004 m., kurie tai supranta. Lietuvių tautos ateičiai iškilo gyvybiniai uždaviniai. Suprantama, vieni tautininkai, net ir gavę didelį rinkėjų palaikymą, šių uždavinių neišspręs. Bet tautininkai gali būti tas „lakmusas“, tas tiesos šaltinis, kuris ir kitas partijas privers rimtai atsisukti į bendrus šalies reikalus. Lietuvoje yra daug gabių ir padorių žmonių – negi mes nepajėgūs savo šalyje susitvarkyti? Manau, kad pajėgūs. Manau, esame ant esminio politinio atsinaujinimo slenksčio.
Patriotai.lt: Atrodo, kad tautininkams vis geriau pasirodant rinkimuose įvairiose Europos šalyse, Lietuvoje taip pat nemažai partijų, kurios norėtų eiti į rinkimus su tautininkų pavadinimu. Be jūsų minėtos TS-LKD, kuri įvairiais būdais bando išsaugoti tautininkų frakciją, apie tokios tautininkų frakcijos įkūrimą pranešė valstiečiai liaudininkai. Tikriausiai, kaip per kiekvienus rinkimus, dalis tautininkų rinkėjų balsų nukeliaus regioninei Jaunosios Lietuvos ar popierinei Lietuvos Kelio partijai. Ar nenutiks taip, kad tautininkų vertybėms Lietuvoje vis populiarėjant tarp rinkėjų, tautininkai liks be savo atstovų Seime dėl per didelio grupių, kurios deklaruoja atstovaujančios tautininkų ideologijai, skaičiaus?
G. S.: Jeigu tai partijos ar frakcijos, kurios šiai ideologijai tik atstovauja, tai jos didelės konkurencijos nesudarys, nors balsai ir skaidysis. Mes neketinam vien tik atstovauti savo ideologijai. Mes ketiname reaguoti į gyvus mūsų tautos reikalus, ieškodami sutarimo su visomis partijomis ir tai ne tik skelbiame, bet ir stengiamės daryti. Kaip mums pavyko ar pavyks, spręs rinkėjas. Nors rinkėjas šiandien yra pasimetęs, o dažnai ir klaidinamas, tikiu, kad yra didelė jų dalis, kurie vis dėlto seka įvykius, gilinasi ir susidaro savarankišką nuomonę. Būtent šie rinkėjai nulems pasikeitimus. Aišku, gali būti ir sunkiai prognozuojamas protesto balsavimas. Galbūt ir jis šį kartą bus protingesnis. Didžiausia grėsmė – galutinis nusivylimas ir pasyvumas.
Patriotai.lt: Metų pradžioje pasirodė pranešimų, kad steigiamas Lietuvos tautininkų sąjūdis, tarp kurio steigėjų yra ir tautininkai, nepritarę prisijungimui prie TS-LKD. Tautininkų frakcijai paskelbus ketinimus atkurti Tautininkų sąjungą, pasigirdo nuomonių, kad metų pabaigoje turėsime dvi tautininkų partijas. Kaip manote, ar bus išvengta situacijos, kai tautininkų rinkėjai painiosis tarp dviejų panašių pavadinimų partijų, ir tautininkų elektorato skaldymo, kuris ir šiuo metu nėra labai vieningas?
G. S.: Stengiamės, kad taip neatsitiktų.
Patriotai.lt: Nuo 2009 metų Vilniuje tautinis jaunimas Kovo 11-ąją oficialiai organizuoja kosmopolitų ir liberalų keikiamas eitynes Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Jose ne kartą dalyvavo jūsų kolega tautininkas Kazimieras Uoka, bet jūsų nė karto neteko matyti. Nenorite, kad žurnalistai tapatintų jus su „neonaciais“, ar yra kitų priežasčių?
G. S.: Paskutinį sykį nedalyvavau, nes buvau Čikagoje, garbingo Amerikos tautininko (ALTS vicepirmininko) Eugenijaus Bartkaus laidotuvėse. Tautininkų su naciais iš tikrųjų nedera tapatinti, bet ir Kovo 11-osios eitynės su naciais taip pat neturi nieko bendra.
Patriotai.lt: Politikai dažnai skundžiasi dėl jaunimo apatijos lietuvybei ir pilietiškumui bei iniciatyvos stokos. Tad, atrodo, ši jaunimo iniciatyva ir noras paminėti Nepriklausomybės atkūrimo dieną iš politikų turėtų sulaukti tik palaikymo, bet taip nėra. Kas tai: baimė, kad Briuselis ne taip pažiūrės, ar tiesiog pyktis, kad jaunimas neina į renginius, kuriuose kalbas sako valdžioje esantys politikai?
G. S.: Deja, politiniam elitui jaunimo nereikia. Nebent tik tokio, kuris greitai persiima jų stiliumi. O Kovo 11-osios eitynes liberalios pakraipos politiniai sluoksniai pasigavo kaip patogų taikinį apskritai patriotizmo ir lietuvybės paniekinimui. Kokia vidinė šio pykčio ar net neapykantos motyvacija, dar reiktų aiškintis.Tai kažkokių psichologinių kompleksų projekcija. Manau, prie šio susipriešinimo prisideda ir užsienio tarnybos.
Patriotai.lt: Dėkojame Jums už įdomų pokalbį.
Mano nuomone,kol esi silpnas turi su kažkuo jungtis,nes kai skaldaisi,tik prisišauki velnią.Mes jį turėjom 20m.,ir vardan to,kad šis “kipšas”negrįžtų reikia “nuleist”garą ir dirbt kartu.Kol kas kartu,kol kas.
Kartu su kuo?
Dirbti reikia kartu visiems, kam rūpi Lietuvybė – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje (iš Lietuvių Tautinio Centro Programos).
Tačiau neįmanoma dirbti kartu su mankurtais, valdančiais Lietuvių Tautos Valstybę?
Lietuvių Tauta sukūrė Lietuvos Valstybę (ir 20 amžiuje tris kartus ją atkūrė po priešų užgrobimų) tam, kad apgintų savo gyvybinius Tautos interesus ir suklestėtų savo protėvių žemėje.
Tačiau Lietuvą jau 20 metų valdantys kosmopolitiniai išsigimėliai-mankurtai kuo toliau, tuo atkakliau siekia sunaikinti Lietuvių Tautą, Lietuvių Kalbą ir apskritai Lietuvybę.
Juk jie daro viską, kad tik Lietuviai paliktų savo protėvių žemę ir niekada nebegrįžtų, o tie patriotai, kurie lieka Lietuvoje ir bando išsaugoti Lietuvybę, visaip persekiojami ir ujami už bet kokią lietuvišką veiklą.
Lietuviai, atmerkite akis ir pasižiūrėkite, kokie išgamos valdo Lietuvių Tautos Valstybę…
O kas buvo ta lietuvių tauta?
Tam tikros teritorijos, kuri vadinosi Lietuva, gyventojų bendruomenė.
Todėl ir dabar reikia siekti, kad vienyti joje gyvenančius, traukti į lietuvius (mat, kad tie, “gimę lietuviais”, jau baigia iš Lietuvos išlakstyti), o ne skirstyti pagal kilmę, taip prarandant balsus ne tik kitakilmių, bet ir tų, kurie tokiuose skirstymuose įžiūri senus pokario ir pan. atgarsius, o trokšta solidžių, garantuotų dalykų.
Na, o kolaborantais tada reikėtų vadinti visus Lietuvoje gyvenusius, nes visi kažkur dirbo.
Todėl pamiršk tą žodį – jis vartotinas ir turi prasmę karo laike bei tų atžvilgiu, kuriuos galima pavadinti ir lietuviškai (kuriam galui vartoji žydiškus žodžius 🙂 ) – nusikaltėlių bendrininkais, t.y. tuos, kurie padarė nusikaltimus eilinių žmonių atžvilgiu kartu su okupantais.
Šaunus straipsnis. 🙂 Lietuva – Lietuviams. Lietuviai – Lietuvai. 🙂
Lietuva- lietuviams
Nereikia kalbėti dviprasmiškai – reikia sakyti:
LIETUVA – TIK LIETUVIAMS!
T.y. komandos, kuri vadinasi Lietuva, nariams, todėl Lietuvai būtina išlaikyti savo papročius – tradicijas, kurių dėka Lietuva išsilaikė tūkstantmečius bei atmesti neabejojant tai kas mums niekada netiko (ką dabar per prievartą nori Lietuvai įbrukti ES , kurios pačios nariai nevykdo netgi imperatyvinių normų – Austrijos išsidirbinėjimai, todėl reikia ir mums išlaikyti savo liniją).
Kaip supratau iš straipsnio (o tikiuosi blogai supratau) bus einama keliu, kad ne vienytis reikia, o nukonkuruoti kitas Tautines partijas ir taip iškilti, kągi gaila. Nors gal nėra itin blogai. Centro partija, kuria vizijas jungtis su Liberalais, tad vienu mažiau bus. Tautos pažangos partijos nelabai kas jau ir beatsimena, LTC ir LTJS bendras tautininkų projektas bent kolkas atrodo irgi stovi vietoj, tai realiai lieka Jauna Lietuviai ir Tautininkai, kas žino gal kas nors ir gausis. Mąstant už ką balsuoti. Vis galvoj už ką balsuoti, ar negeriau bus balsuot už valstiečius liaudininkus kurie turbūt bent kolkas atrodo vieninteliai turi galimybę prasibraut į seimą, vis balsas per niek nenueitų, žinau jie gan kairūs žmonės, bet iš tų visų centro partijų vieninteliai deklaruoja šeimos vertybes…
Tai ką, – siūlai už Prunskienės draugelius balsuoti? Nemanau, kad tos, senos, kėgėbistės korešai, tikram patriotui, yra kelrodė žvaigždė.
Reikia labai labai daug dirbti.
Privalome sukurti tokią masinę Tautos partiją, kuri pajėgs nušluoti į istorijos šiukšlyną visus šituos liberal kosmopolitinius mankurtus, nuosekliai naikinančius Lietuvių kalbą, Lietuvių Tautą ir Nepriklausomą Lietuvos Valstybę.
Vienytis ir dirbti kartu būtina visiems, kam rūpi Lietuvybė – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.
Užteks miegoti ir bėgti į užsienius! Ten irgi ne pyragai.
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo – Tautos klestėjimo.
Todėl vienykimės, Lietuviai!
Kare kaip kare – visos priemones turi buti isnaudotos – Google+ PRIVALO atsirasti Jusu sklaidziamos idejos.
T.b. “sklEidziamos”….
Tai nebeskiesk.
Žygeivi, ar užpildei atkuriamos Tautininkų sąjungos steigėjo lapą?
Jei ne, tai jis yra čia:
http://www.tautininkai.lt/ts_steigejo_prasymas.doc
Jei nauja partija vėl vadinsis tautininkais, tai ir rezultatas bus piš.
O kaip turėtų vadintis?
Ir kuo blogai tautininkai?
Esame jau čia apie tai šnekėję ir ne kartą:
1. tautininkų partija yra užsiangažavusi jau nuo prieškario, kada, nepaisydami įstatymų, paėmė valdžią, nieko gero nenuveikė ir pražudė šalį;
2. dabar save tautininkais – nacionalistais vadinantys nuolat pabrėžia savo nacionalistiškumą (Žygeivis niekada nepamiršta, kad reikėtų, jo manymu, sutvarkyti 🙂 kolaborantus, kurių tarpe būtų ir jis pats, nes irgi tada kažkur dirbo), taip atstumdami ne tik kitataučius, bet ir solidžius žmones, siekiančius solidumo, o ne abejotinų dalykų ir vengiančių smurto (nes tie “nacionalistai” garbina visus miškinius kaip didvyrius, kai, tuo tarpu, iš jų tikrų partizanų tebuvo labai maža dalis);
3. partija turi atstovauti ne mažos dalies visuomenės, o visuomenės daugumos interesus, t.y. tos, kuri anuomet laikėsi S.Geda In memoria Youtube nurodytos vienintelės teisingos taktikos – išlikti, ko pasekoje išliko ir Lietuva, nes neišlikus lietuviams, nebūtų išlikusi ir Lietuva.
Taigi kaip tik ta visuomenės dauguma, be jokios abejonės žymiai geriau dirbanti lietuviškumui, nei, kad visi kiti kada nors ką nors nudirbo ta linkme, yra Lietuvos stuburas ir tik ji lems kas bus valdžioje (savo balsais).
Todėl dera, kaip esu sakęs, pasirinkti pavadinimą ne tautininkai, o (dabar geras laikas keisti pavadinimą), pvz., Už Lietuvą ar net Visuomenės daugumos interesų partija.
Tokia partija vėlgi turėtų siūlyti liaudžiai ne parodomąjį (ir pliką) tautiškumą, o, visų pirma, solidžią ekonominę programą, kuriai minčių galime paduoti ir mes.
“Tikras lietuvis”ir vel eilinį kartą neteisingai sudėlioja pokario istorijos akcentus. Sprendžiant iš jo ankstesnių pasisakymų ir dabartinio (“tie “nacionalistai” garbina visus miškinius kaip didvyrius, kai, tuo tarpu, iš jų tikrų partizanų tebuvo labai maža dalis”) jam pokario partizanai tebuvo beveik vien banditai. Tai netiesa. Buvo plėšikaujančių, t.y., banditų. Tačiau buvo ir labai daug sąmoningai stojusių į kovą už Lietuvos laisvę. Kitas reikalas, kad ta kova esamoje geopolitinėje situacijoje buvo praktiškai beprasmiška. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime kovojusius už Lietuvos laisvę niekinti ir kartu su sovietų simpatikais vadinti banditais. Tokia laikysena yra mankurtiška.Mes turime juos gerbti vien už drąsą, pasiaukojimą, pasiryžimą. Tačiau tai taip pat nereiškia, kad mes turime niekinti ir tuos, kurie nerėmė ;partizanų kovos. Aš kaip tik manau, kad pokarinėje situacijoje buvo žymiai naudingesnė lietuvų tautai laikysena, kurią dabar įprasta vadinti kolaboravimu.
Spėju, kad “tikras lietuvis” nesugeba atsiriboti nuo savo asmeninės, savo tėvų ar savo giminių patyrimo. Gal jis ar jo artimieji nukentėjo nuo partizanų ir dabar į viską žvelgia per tokio patyrimo prizmę. Mano tėvai partizanus taip pat vadino “banditais” (tačiau kartu jis stebėjosi partizanų drąsa). Partizanai ne kartą grąsino nušauti mano senelį, grėsė pavojus ir mano tėčio gyvybei, bet tai nereiškia, kad aš turiu vadovautis savo tėvo ar mamos nuomone. Jie ir jų tėvai (mano seneliai) buvo paprasti valstiečiai, kurių pasaulėžiūrinis akiratis buvo pakankamai siauras. Jie paprasčiausiai norėjo ramiai gyventi, dirbti ir Lietuvos laisvė jiems tikrai nebuvo pati didžiausia vertybė. Primityvu (ir savižudiška dabartinėje tautos situacijoje), kai istorija matuojama žemiausiais materialiniais, pragmatiniais (“pilvo”) masteliais.
Dar kartą pasikartosiu: juk niekas netrukdo pagerbiant didvyrišką partizanų kovą kartu konstatuoti, kad ta jų didvyriška kova esamoje situacijoje neturėjo jokių perspektyvų ir tuo pačiu pripažinti, kad vadinamųjų “kolaborantų laikysena buvo naudingesnė tautai.
Gaila, kad dar daug kas vadovaujasi juodai – balta schema (“arba – arba”). O iš tiesų buvo simbiozė, sąveika: tauta galėjo išlikti tik kolaboruodama, tačiau kovoję su sovietiniu režimu buvo tarsi tas sąžinės balsas, neleidęs peržengti tam tikrų kolaboravimo ribų.
Geriausia partija būtų skelbti Lietuvą Karalystę ir jos monarchistų partija. Ir visokie agurkininkai – jėdinstvininkai, paksistai – tapšnotojai, Songaila – revanšistas prisidengęs tautiniais jausmais spekuliuoja žmonių geranoriškumu. Prastas politikas, kuris nesugeba seime dirti, o ieško sau seime šiltnamio sąlygų t y diktatoriaus G Songailo požymiai. Tautos mesijas naujas Lietuvos batka. Jis trokšta politinės valdžios o pilietišku veiksmu bent jos pasireiškimo daigų nesimato. Kiek jis pakvietė žmonių į nenaudingus priimtus įstatimus piketus, mitingus, protestus -0. lyvis
“…Geriausia partija būtų skelbti Lietuvą Karalystę ir jos monarchistų partija…” (beje, sakinyje daug gramatinių klaidų). Aišku, lyvis taikytų į šios partijos pirmininkus, tik kol kas nematyti jokios aktyvios veiklos.
Lyvi, kokių šiltnamio sąlygų aš ieškau? Kuo tas “ieškojimas” pasireiškia?
Kad “lyvis” yra provokatorius, tai man senai aišku, beveik aišku, kad dar ir prijaučiantis kaimynams iš rytų.
Per tokius g.songailas Lietuvoje sėjamas nepasitikėjimas, chaosas. Lietuva ne kartą sunkiai vienyta Mindaugo ir kitų valdovų. Kaip dar neįsitikinta, kad be vienybės mes išnyksime iš pasaulio žemėlapio. Meskime šalin savo asmenines ambicijas, dangstymąsi kilniomis idėjomis, o ių tikrųjų Lietuvą ardydami. Tautininkai (šiuolaikiniai) iš karto nuėjo šunkeliais, kaip ir respublikonai. Gyvenkime ir dirbkime ne dėl postų, ne dėl asmeninių ambicijų, apdovanojimų. Premjerui A. Kubiliui reikia visapusiškai padėti, remti jo pasiaukojamą darbą, o ne pulti kartu su apsimetėliais išverstakailiais komunistais – socialdemokratais.
Pasak Votero – sąžinės graužimas yra vienintelė nusikaltėlio dorybė!
Vienybė nebūna šakėmis ant vandens. Srebiame tai ,kad neapsivalėme nuo KGB, leidome vėl įsišaknyti Lietuvoje. Vienytis dabar su KGB? Kai kurie jau susivieniję , ir senokai (Kusaitės byla parodė, kad mūsų partneriai – iš Maskvos Lubiankos , o ne iš ES , ar Austrijos ) .
Vienybė gali būti apie idėją. Jei išsikristalizuos vertinga teigiama idėja(idėjos) – bus ir tie , kas vienijasi.
Aš tik nepritarčiau vienybei su skinheadais ir panašiais KGB palaikomais menkasmegeniais provokatoriais , kompromituojančiais Kovo 11 eitynes.
Dėl kovo 11 – osios demonstracijos.
Tai turėjo būti Lietuvos visuomenės daugumos atstovų atsakas į nuolatinius kosmopolitų vykdomus Lietuvos puldinėjimus ir draskymus, o visos tos kaukolės, vokietis kalbėtojas ir pan. tik leidžia tiems patiems kosmopolitams sukompromituoti tokią svarbią akciją, pavadinant ją kitokia – fašistine ar dar kokia, kad tik pasaulis (ir net ta pati visuomenė) nepamatytų ( ir nesuprastų) tos demonstracijos tikrosios esmės.
Ar būtina medų aptepti visokiais niekais ar netgi š? Juk po to ir medus pasmirsta.
Kubiliaus chebra aiškiai nedirba visuomenės daugumai, todėl garantuotai per ateinančius rinkimus jie bus nuspirti nuo valdžios.
Dabar, naujos partijos kūrimo laike, pats laikas ištaisyti buvusias klaidas, atsisakyti buvusių užsiangažavimų ir pasidaryti visuomenės daugumos interesus atspindinčia partija.
Ir rinkėjai įvertins.
Nepradėkim kelti smulkmenų, kurios skaldo. O pavyzdžiui tas skinheedas suagitavo 8 tautiškai nusiteikusius, kurie užpildė anketą, o tikras lietuvis 3 atkalbėjo, nes pavadinimas nepatinka.
Niekieno neatkalbinėju.
Tik sakau, kad, norint sėkmės rinkimuose, reikia atstovauti visuomenės daugumai (ir gauti jos balsus), o ne atskirai ir gana mažai Lietuvos gyventojų grupei (kurios balsų niekada neužteko tam, kad patekti į seimą).
sutinku. Bet ne pavadinime esmė. Pavadinimas Tautininkai yra geras. Tik kur darbai?
Tas pavadinimas nėra geras, jei norima gauti balsų ne tik iš siauro visuomenės sluoksnio, bet ir savo programa sudominti visuomenės daugumą, kuri ir lems kam būti valdžioje.
Ne pavadinimas ir net ne programa duoda balsus. Daugiausia tai lemia konkretus kalbėjimas ir darbai, kurie liečia žmogų. Pavyzdžiui, bent jau siekis didinti minimalią algą. Dauguma paprastų žmonių tamstai pasakys, kam man tas tautiškumas, jei aš nepavalgęs arba esu skoloj už butą arba dirbu 17 valandų per parą ir gaunu 400 litų… O paprasti žmonės tur būt ir yra ta dauguma su kuria reikia kalbėti. Tai ir reikia ĮTIKINTI žmones savo programa.
Jei bus gera programa, tai ir įtikinėti daug nereikės, o jei jos nėra, tai bus piš – mojuok kokia nori vėliava.
Bet pavadinimas yra svarbu – tai kaip rūbas, pagal kurį žmonės sutinka (palankiai arba ne).
Kai kas programų neskaitys, o pamatys pavadinimą (tautininkai) ir sakys – čia tie, kurie jau kartą pražudė Lietuvą.
Nematau tamstos pasiūlymų nei dėl programos nei dėl pavadinimo. Vien nekonstruktyvi kritika (burnojimas)
Jei nematote, tai gal čia pirmąkart?
Esu jų pasiūlęs tiek ir tiek.
Pvz.: pavadinimas galėtų būti Lietuvos visuomenės daugumos interesų partija.
Pvz., vienas iš pagrindinių ekonominės programos principų galėtų būti Neišlaidavimas (pensijų mokėti tik po vieną, jokių mokėjimų tiems, kuriems nepriklauso – pvz., taip vadinamiems žydams, valdžios algų radikalus sumažinimas – pvz., Prezidentas – 10000lt ir niekas negali už jį gauti daugiau, seimo ir vyriausybės vadovai – po 8000lt, seimo nariai – po 4000lt ir t.t.).
Ar vyksta tautinių jėgų susivienijimo/suvienijimo derybos?
Man visos tautinės partijos ir judėjimai prie širdies, Murzos ir Skinų taip pat. Nenorėčiau atsiriboti nuo jų pasirinkdamas vienokią ar kitokią partiją. Norėčiau, kad nauja partija vienytu visus lietuvių tautinius judėjimus ir visas lietuvių tautines partijas. Stoviu radikaliai dešinėje, tačiau esu sveiko proto ir civilizuotas individas. Lietuvą suprantu kaip savo namus, kuriuos ginsiu iki paskutinio kraujo lašo visomis įmanomomis teisėtomis ir neteisėtomis priemonėmis.
Tai ar vyksta konkretūs veiksmai susivienijimo link?
Kaip sakoma: Kому воина, кому мать родная. Kubiliui, kaip aklai vištai grūdas, tas teroro aktas Norvegijoj. Kaip tik, jis bando pasinaudoti, renkant politinius taškus, norvegų nelaime.
Na gerai. Ką aš dabar turiu padaryti, kad būtų pradžia į gerąją pusę?
Pakartosiu savo komentarą “tikrp lietuvio” komentaro minčiai apie pokario partizanus, nes mano komentaro kažkodėl nesimatė.
“Tikras lietuvis”ir vel eilinį kartą neteisingai sudėlioja pokario istorijos akcentus. Sprendžiant iš jo ankstesnių pasisakymų ir dabartinio (“tie “nacionalistai” garbina visus miškinius kaip didvyrius, kai, tuo tarpu, iš jų tikrų partizanų tebuvo labai maža dalis”) jam pokario partizanai tebuvo beveik vien banditai. Tai netiesa. Buvo plėšikaujančių, t.y., banditų. Tačiau buvo ir labai daug sąmoningai stojusių į kovą už Lietuvos laisvę. Kitas reikalas, kad ta kova esamoje geopolitinėje situacijoje buvo praktiškai beprasmiška. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime kovojusius už Lietuvos laisvę niekinti ir kartu su sovietų simpatikais vadinti banditais. Tokia laikysena yra mankurtiška.Mes turime juos gerbti vien už drąsą, pasiaukojimą, pasiryžimą. Tačiau tai taip pat nereiškia, kad mes turime niekinti ir tuos, kurie nerėmė ;partizanų kovos. Aš kaip tik manau, kad pokarinėje situacijoje buvo žymiai naudingesnė lietuvų tautai laikysena, kurią dabar įprasta vadinti kolaboravimu.
Spėju, kad “tikras lietuvis” nesugeba atsiriboti nuo savo asmeninės, savo tėvų ar savo giminių patyrimo. Gal jis ar jo artimieji nukentėjo nuo partizanų ir dabar į viską žvelgia per tokio patyrimo prizmę. Mano tėvai partizanus taip pat vadino “banditais” (tačiau kartu jis stebėjosi partizanų drąsa). Partizanai ne kartą grąsino nušauti mano senelį, grėsė pavojus ir mano tėčio gyvybei, bet tai nereiškia, kad aš turiu vadovautis savo tėvo ar mamos nuomone. Jie ir jų tėvai (mano seneliai) buvo paprasti valstiečiai, kurių pasaulėžiūrinis akiratis buvo pakankamai siauras. Jie paprasčiausiai norėjo ramiai gyventi, dirbti ir Lietuvos laisvė jiems tikrai nebuvo pati didžiausia vertybė. Primityvu (ir savižudiška dabartinėje tautos situacijoje), kai istorija matuojama žemiausiais materialiniais, pragmatiniais (“pilvo”) masteliais.
Dar kartą pasikartosiu: juk niekas netrukdo pagerbiant didvyrišką partizanų kovą kartu konstatuoti, kad ta jų didvyriška kova esamoje situacijoje neturėjo jokių perspektyvų ir tuo pačiu pripažinti, kad vadinamųjų “kolaborantų laikysena buvo naudingesnė tautai.
Gaila, kad dar daug kas vadovaujasi juodai – balta schema (“arba – arba”). O iš tiesų buvo simbiozė, sąveika: tauta galėjo išlikti tik kolaboruodama, tačiau kovoję su sovietiniu režimu buvo tarsi tas sąžinės balsas, neleidęs peržengti tam tikrų kolaboravimo ribų.