Spalio 20 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Tautinių mažumų aukštojo komisaro atstovai Seinų „Žiburio“ mokykloje susitiko su Lenkijos lietuvių tautinės mažumos organizacijų vadovais, o Punske – su Punsko savivaldybės viršaičiu Vytautu Liškausku bei Punsko savivaldybės švietimo įstaigų direktoriais.
ESBO atstovai Jennifer Croft bei Vincent de Graaf domėjosi Lenkijos lietuvių tautinės mažumos padėtimi Lenkijoje, ypač švietimo problemomis. Susitikdami su Lenkijos lietuvių draugijų vadovais svečiai pažymėjo, kad jau antri metai stebi Lenkijos lietuvių bei Lietuvos lenkų tautinių mažumų padėtį. ESBO visų pirma stengiasi imtis prevencinių veiksmų, kai mato, jog viename ar kitame regione gali kilti konfliktas. Pabrėžė, kad atvykdami į Seinus ir Punską nesiekia lyginti tautinių mažumų padėties Lietuvoje ir Lenkijoje. Mat vadovaujasi principu, jog kiekviena šalis, nors ir rūpinasi savo tautiečių užsienyje reikalais, visų pirma turi vengti diskriminacinių veiksmų ir laikytis lygybės principų savo piliečių atžvilgiu, nepaisant jų tautinės kilmės ar vartojamos kalbos.
Lietuvių bendruomenės atstovai pristatė pagrindines Lenkijos lietuvių problemas bei pateikė konkrečius atvejus, kurie prisideda prie lietuvių tautinės mažumos asimiliacijos ir turi diskriminavimo požymių. Pažymėjo, kad 2005 m. Lenkijoje priimtas Tautinių mažumų įstatymas nepagerino lietuvių mažumos padėties, o kai kuriais atvejais ją pablogino. 1999 m. pradėjus įgyvendinti Lenkijoje švietimo reformą dėl organizacinio mokyklų pertvarkymo (sukurtos gimnazijos) sumažėjo mokinių skaičius pradinėse mokyklose, o tai paskatino vietos savivaldybes jas uždaryti. Nuo 1999 iki 2005 m. buvo uždaryta 50% lietuviškų mokyklų.
Bendruomenės atstovai atkreipė dėmesį, kad 2001 m. Lenkijoje buvo Vyriausybės patvirtinta Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategija, tačiau ji nenumatė konkrečių veiksmų, kaip bus gerinama lietuvių švietimo padėtis, juolab nenurodė finansavimo šaltinių. Dotacijos, kurias mokyklos gauna iš centrinės valdžios, padengia tik apie 60%-70% jų realių išlaidų. Taigi, patvirtinus Švietimo strategiją, nesiimta beveik jokių veiksmų gerinti lietuvių švietimo padėtį. Strategija numatė lietuviškos mokyklos kūrimą Seinuose, tačiau, pasak lietuvių, nesulaukęs realių veiksmų, iniciatyvos ją kurti ėmėsi Vysk. A. Baranausko fondas, o reikiamas lėšas skyrė Lietuvos Respublika. Kadangi lietuviška „Žiburio“ mokykla Seinuose nebuvo įkurta savivaldybės, ligi šiol trūkstamą lėšų kiekį turi parūpinti fondas, daugiausia per įvairias programas skiria Lietuvos Vyriausybė. ESBO atstovai pažymėjo, jog po susitikimo su Palenkės vaivadijos vaivada gavo informaciją, jog savivaldybė neremia „Žiburio“ mokyklos, kadangi tai privati mokykla. Klausė, ar fondas, išlaikantis mokyklą, ima iš tėvų mokestį už vaikų mokymą. LLD pirmininkas A. Vaicekauskas paaiškino, kad „Žiburio“ mokykla yra tautinės mažumos mokykla, o fondas buvo priverstas kurti šią mokyklą ir kreiptis paramos į Lietuvos Respubliką, kadangi nei centrinė valdžia, nei savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, kad Seinuose lietuvių kilmės vaikams sudarytų galimybę mokytis gimtąja kalba. Mokesčio iš tėvų ėmimas reikštų lietuvių diskriminaciją, kadangi lenkiškose mokyklose toks mokestis neimamas, – pažymėjo pirmininkas.
Lietuvių bendruomenės atstovai iškėlė vadovėlių lietuviškoms mokykloms trūkumo klausimą. Pažymėjo, kad Lenkijos švietimo ministerijos siūlymai leisti tik elektronines lietuviškų vadovėlių versijas yra nepriimtini. Paaiškino, kad lenkiškos mokyklos gali naudotis kai kurių vadovėlių elektroninėmis versijomis, tačiau greta turi taip pat popierinius vadovėlių variantus, gali rinktis įvairių autorių parengtus vadovėlius, o lietuviai tokios galimybės neturi. Atkreipė dėmesį, kad lietuviškos mokyklos Lenkijoje nuo pat jų įkūrimo neturėjo vadovėlių visiems dėstomiems dalykams, ir nuo seno taip pripratusios dirbti. Tačiau didžiausių sunkumų susidaro dėl to, kad nėra net vadovėlių lietuvių kalbai, Lietuvos istorijai ir geografijai mokyti. Be vadovėlių ar kitų mokymo priemonių ypatingai sunku mokyti 1-3 klasių mokinius, kurie dar tik pradeda iš tikrųjų pažinti lenkų ir lietuvių kalbas.
Bendruomenės atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad Lenkijos Tautinių mažumų įstatymas praplėstomis tautinių mažumų teisėmis leidžia naudotis tik vienoje savivaldybėje (Punsko) gyvenantiems lietuviams. Pažymėjo, kad dėl to šis įstatymas nėra palankus lietuviams. Jeigu valdžia ketintų autentiškai siekti saugoti lietuvių tautinę mažumą, tai tos teisės apimtų visoje Seinų apskrityje gyvenančius lietuvius.
ESBO atstovai domėjosi 2011 m. Lenkijos gyventojų surašymo eiga. Lietuvių bendruomenės atstovai apgailestavo, kad surašymas savivaldybių lygmeniu visiškai nebuvo reklamuojamas, o lietuvių padėtį apsunkino ir tai, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. Balstogės regioninėje televizijoje rengiamos 7 min. lietuviškos laidos dėl techninių priežasčių nematomos lietuvių gyvenamoje teritorijoje.
Lietuviams pastaruoju metu didelį susirūpinimą kelia besikartojantys išpuoliai prieš tautines mažumas. Pasak jų, visuomenės nuotaikų aštrėjimą skatina taip pat politikų retorika ir bandymai spekuliuoti Lenkijos lietuvių padėtimi ginčuose su Lietuva dėl ten gyvenančių lenkų keliamų reikalavimų. Nepakankamas taip pat visuomenės švietimas tolerancijos dvasia mišriose tautiniu atžvilgiu teritorijose, kas priveda prie įvairių prieš tautines mažumas nukreiptų incidentų. Priminta, kad netoli Seinų, Berznyko kapinėse, daugėja lietuvius žeidžiančių paminklų, o tai gali ir toliau skatinti išpuolius, kokių neseniai sulaukta Punsko savivaldybėje, kai buvo sunaikintos dvikalbės lentutės. Ligi šiol šių išpuolių kaltininkai nesurasti ir nenubausti. Pasak I. Gasperavičiūtės, naujai pastatytas žuvusiems 1920 m. Lietuvos kariams paminklas Berznyke – tai siekis „pagerbti pažeminant“ žuvusiuosius.
Punske ESBO atstovai susitiko su Punsko savivaldybės vadovu Vytautu Liškausku bei švietimo įstaigų direktoriais. Susitikimo metu buvo detaliai aptartas švietimo finansavimo modelis, kalbėta apie mokymo priemonių trūkumą, egzaminų tvarką. Susitikimo dalyviai akcentavo, kad lėšų stoka riboja galimybes mokytis gimtąja kalba ir greit gali privesti prie paskutinių lietuviškų mokyklų uždarymo.
ESBO ekspertai informavo, kad po susitikimų su lietuvių tautinės mažumos, valstybės bei savivaldybių institucijų atstovais parengs informaciją ESBO vyriausiajam komisarui tautinių mažumų klausimais Knutui Vollebaekui, kuris po mėnesio ketina atvykti į šį kraštą.
„Aušra“, 2011/20
Na ir kas?