Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga siūlo visose šalies mokyklose ugdyti tik valstybine kalba

Lietuvių kalbos padėtis Rytų Lietuvos mokyklose šiandien yra daugiau nei švietimo klausimas, o problemų – nestinga. Kalbos mokymas(is) šiose mokyklose tiesiogiai susijęs su valstybingumo stiprinimu. Taip pat su pilietiškumo ugdymu, lygiomis vaikų galimybėmis ir sėkminga integracija į Lietuvos visuomenę.

Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos rezoliucija

Todėl Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos rezoliucijoje pabrėžiama, jog būtina numatyti palaipsnį siekį, visose šalies mokyklose ugdymą(si) rengti tik valstybine kalba, užtikrinant teisę mokytis gimtosios kalbos.

Rezoliucija priimta Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvių kalba Rytų Lietuvos mokyklose: kas lemia (ne)sėkmę?“ ir adresuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. Konferenciją globojo Seimo narė Daiva Ulbinaitė.

Šio regiono mokykloms skiriamas 20 proc. didesnis mokymo lėšų krepšelis lietuvių kalbos mokymui stiprinti, rezultatų tai kol kas neužtikrina.

Vien Vilniaus rajono mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino neišlaiko beveik 13 proc. mokinių. Padėtis Rytų Lietuvoje reikalauja ne pavienių sumanymų, o nuoseklios ir valstybės mastu koordinuojamos politikos.

„Turime pripažinti, kad vien papildomas finansavimas problemos neišsprendžia. Reikalingi aiškūs nacionaliniai sprendimai, nuosekli atsakomybė ir tikra pagalba mokykloms bei mokytojams. Ypač dirbantiems sudėtingoje daugiakalbėje aplinkoje“, – sako konferencijos globėja, Seimo narė Daiva Ulbinaitė.

Tik 53 proc. neseniai parengtų mokytojų Lietuvoje sako, kad studijos juos gerai paruošė dirbti daugiakultūrėje ar daugiakalbėje aplinkoje.

Iki 2030 m. kas ketvirtas vaikas ES klasėje turės skirtingą etninę, kalbinę ar migracinę kilmę – skelbia prognozės. Todėl mokytojas privalo būti tarpkultūriškai raštingas, lankstus, gebantis atliepti įvairovę.

Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos vadovė Danguolė Sabienė sako, kad dideli planai Rytų Lietuvai dažnai lieka dokumentuose, o praktikoje padėtis priklauso nuo savivaldybių požiūrio, administracinių sprendimų ir politinės valios.

Todėl konferencijos dalyviai sutarė, kad atsakomybę už sisteminius pokyčius turi prisiimti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, todėl Rytų Lietuvos mokyklų sąjunga (RLMS) rezoliucija siūlo:

1. Parengti ir įgyvendinti nacionalinį veiksmų planą, numatantį palaipsnį siekį, visose šalies mokyklose ugdymą(si) rengti tik valstybine kalba, užtikrinant teisę mokytis gimtosios kalbos.

2. Užtikrinti sistemingą lietuvių kalbos ir literatūros mokymo stiprinimą visais ugdymo lygmenimis, ypatingą dėmesį skiriant ankstyvajam ugdymui. Vykdyti nuolatinę lietuvių kalbos ir literatūros mokymo stebėseną ir vertinimą. Reguliariai viešinant rezultatus.

3. Įvertinti, kaip savivaldybių mokyklos panaudoja 20 proc. mokymo lėšų, skirtų lietuvių kalbos ir literatūros mokymo stiprinimui, ir nustatyti aiškius panaudojimo kontrolės mechanizmus.

4. Parengti ilgalaikę valstybinės kalbos mokymo bei vartojimo stiprinimo Rytų Lietuvoje strategiją.

Mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo žinovai ir politikai konferencijoje aptarė lietuvių kalbos mokymo iššūkius ir kasdienes patirtis. Taip pat lietuviškos mokyklos stiprinimo poreikį, atsparumą dezinformacijai bei valstybinės kalbos vaidmenį įtraukiant ukrainiečių ir kitus užsienio piliečių vaikus.

Renginyje pranešimus skaitė

Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos vadovė Danguolė Sabienė, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento žinovė Auksė Ūsienė, ukrainiečių mokyklos „Gravitas Schola“ vadovė Agnė Klimčiauskaitė.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Vasiliauskas, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Regina Skaržinskienė ir Juodšilių „Šilo“ gimnazijos pradinių klasių mokytoja Asta Višneveckė.

Renginio dalyvius sveikino TS-LKD frakcijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, diskusijoje dalyvavo Seimo narys, TS-LKD frakcijos narys Liutauras Kazlavickas.