Kovo 31 d., Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, surengė nuotolinį renginį „UNESCO vietovės – darnaus vystymosi švietimo partnerės“, siekiant aptarti UNESCO mokyklų ir UNESCO vietovių valdytojų prasmingo bendradarbiavimo galimybes ir sumanymas.
Didžiausias dėmesys skirtas aptarimui, kaip skirtingos Lietuvos UNESCO vietovės atsispindi atnaujintose bendrojo ugdymo programose ir vadovėliuose, nes tai sudaro geresnes prielaidas tarpusavio bendradarbiavimui formaliojo ugdymo kontekste.
Renginyje dalyvavo 11-os UNESCO Asocijuotųjų mokyklų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko, Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros ir Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos atstovai. Taip pat prisijungė žinovai iš Vokietijos, pristatę savo gerąsias praktikas (jos pristatytos atskirame straipsnyje).
Ugdymo programų ir vadovėlių apžvalga
Atnaujintose ugdymo programose galima rasti įvairias su UNESCO susijusias temas, tarp jų apie darnų vystymąsi, nematerialųjį paveldą ir kitas (paiešką pagal raktinius žodžius ir duomenis analizei surinko praktiką 2024 m. atlikusi Milda Ivanauskaitė).
Tačiau šiame renginyje apsiribota 5-iomis pasaulio paveldo vietovėmis ir Žuvinto biosferos rezervatu, įtrauktu į „Žmogus ir biosfera“ programą.
Atlikta analizė atskleidė konkrečias tikslines auditorijas pagal amžių ir mokomuosius dalykus, į kurias vertėtų telktis vystant švietimo veiklas. Ją parengė ir pristatė UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinklo koordinatorė Dalia Stabrauskaitė.
Daug skirtingų ir išsamiai pristatytų su UNESCO vietovėmis susijusių temų galima rasti 6 ir 11 klasių istorijos vadovėliuose.
Šiuo metu yra tik vienos leidyklos – „Baltų lankų“ – vadovėlis 11 klasės istorijai (aut. N. Černiauskas, M. Ėmužis, M. Nefas, V. Volungevičius); antrojoje jo dalyje labai išsamiai nagrinėjama kultūros paveldo ir jo apsaugos tema, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencija, Kauno modernizmas (nepriklausomos Lietuvos modernėjimo temoje), Kuršių nerija („Žmogaus veiklos poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pr. Lietuvoje“ temoje), Vilniaus universitetas ir kitos.
6 klasės istorijai yra išleisti trijų skirtingų leidyklų vadovėliai, visuose pristatomos tiek kelios skirtingos pasaulio paveldo vietovės (Vilnius, Kauno modernizmas, Kernavė), tiek nematerialus paveldas, Lietuvos tautų ir tikėjimų įvairovė.
Nagrinėjant padėtį pagal atskiras vietoves, Kuršių nerija išsamiausiai pristatoma per gamtos mokslus 6 klasėje, kuomet mokomosi apie nacionalinės reikšmės ekosistemas, jų biologinę įvairovę ir išsaugojimo svarbą.
Nors geografijos ugdymo programoje ši vietovė nėra konkrečiai įvardinama, nagrinėjant vadovėlius paaiškėjo, kad leidyklos šią vietovę pristato tai pačiai klasei ir per šį dalyką, kai kalbama apie gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, saugomų teritorijų rūšis.
Tuo pačiu metu (6 klasėje) turėtų būti pristatomas ir Žuvinto biosferos rezervatas. Deja, geografijos vadovėliuose (nagrinėti abiejų – „Šviesos“ ir „Briedžio“ – leidyklų) jis nėra išskiriamas, nepaisant to, kad tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje.
Viename iš vadovėlių pastebėta faktinė klaida
Jis net neįtrauktas į mokiniams pateikiamą Lietuvos rezervatų sąrašą. Gamtos mokslų vadovėliuose šiai vietovei jau skiriamas deramas dėmesys.
Kernavės archeologinės vietovės tikslinė auditorija – taip pat progimnazinės, 5-7 klasės (ypač 6), nes jose per istoriją mokoma apie archeologiją, baltų gentis, pirmuosius Lietuvos gyventojus ir jų gyvenimą.
Kauno modernizmas pristatomas vyriausiems, gimnazinių klasių moksleiviams per istoriją. Tiesiogiai apie Kauno modernizmo architektūrą kalbama 10 ir 11 klasėse. Visgi prielaidos kalbėti šia tema yra ir 9 kl. per istoriją bei 12 kl. per meno istoriją, kuomet aptariamas modernizmas ir jo bruožai.
Struvės geodezinis lankas ugdymo programose visai neminimas, tačiau jį pristatyti būtų vertinga 8 klasėje per geografiją, kai kalbama apie dienovidinį, tiek per pasirenkamąjį Astronomijos dalyką.
Tiesa, dvi leidyklos jį trumpai visgi pristato – „Briedžio“ leidykla keliais sakiniais pamini 8 klasės Istorijos vadovėlyje (II dalyje), o „Baltos lankos“ – 11 klasės istorijos vadovėlyje.
Vilnius ugdymo programose nėra įtrauktas per istorinio centro, senamiesčio aspektą, tačiau apie jį kalbama iš skirtingų perspektyvų įvairių mokomųjų dalykų metu.
Jis minimas įvairiose klasėse kalbant apie žydų istoriją (Vilniaus getą, Vilniaus Gaoną, Žydų mokslinių tyrimų instituto Vilniuje įkūrimą), taip pat per istorinius įvykius (konfliktą dėl Vilniaus krašto ir kitus), Vilniaus universitetą, Vilniaus baroką ir kelias kitas temas.
Bendrai pastebimi reikšmingi skirtumai, kaip skirtingų leidyklų vadovėliuose pristatomos tos pačios ugdymo programų temos. Vienuose – glausčiau ir „sausiau“, kituose – gal ir per išsamiai tam tikrai amžiaus grupei, tačiau labiau nukreiptas į kritinio mąstymo ugdymą, o ne tik faktų pateikimą.
Daug dėmesio materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo temoms skiriama ir anglų kalbos pamokose. Šiam dalykui naudojami užsienio leidyklų vadovėliai, tad konkrečiai Lietuvos vietovės nėra įvardinamos. Visgi 8 klasės vadovėlyje „SPARK 4“ yra bendrai kalbama apie UNESCO pasaulio paveldą, kas sudaro pagrindą kalbėti ir apie Lietuvos vietoves.
Papildomi ištekliai mokykloms
Susitikimo metu priminta apie viešai prieinamą edukacinę medžiagą, kurią mokytojai gali pasitelkti, ypač tais atvejais, kai galimybės nuvežti moksleivius į vietovę nėra, tačiau norima ją pristatyti įdomiau. Jie taip pat gali padėti susiplanuoti vertingesnę patirtį, kai numatomas gyvas apsilankymas.
Visų pirma, internete nemokamai prieinami įvairūs leidiniai, kaip pvz. gausiai iliustruoti VSTT vadovai po saugomas teritorijas (su užduotimis ir veiklų idėjomis), tarp jų ir Kuršių nerijos nacionalinį parką, ar VSAA leidinys „Paveldukas Vilniaus senamiestyje“.
Video formatu „Youtube“ svetainėje galima peržiūrėti nuotolinių paskaitų, kurias veda geriausiai šias vietoves išmanantys ekspertai, įrašus (pvz. dr. Sauliaus Urbano paskaitą apie Struvės geodezinį lanką, VSAA surengtas paskaitas apie kitas keturias UNESCO vietoves).
Daug įvairios medžiagos patalpinama vietovių valdytojų svetainėse (pvz. virtualus žemėlapis po Kernavės archeologinę vietovę).
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas yra apibendrinęs ir parengęs įvairių mokytojams rekomenduojamų išteklių sąrašus apie Kauno modernizmą („Kauno modernizmas vaikams ir paaugliams”) ir Žuvinto biosferos rezervatą. Tokius sąrašus ilgainiui planuojama parengti ir kitoms vietovėms, bendradarbiaujant su šių vietovių valdytojais.
Straipsnį parengė Dalia Stabrauskaitė
