Sekmadienis, 14 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos

Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo

Petras Maksimavičius, www.ausra.pl
2011 10 15 08:35
2
Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo

Rugsėjo 14-16 dienomis Liubline vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Tautinės, etninės ir kalbinės mažumos Europos Sąjungoje”. Ji surengta pradedant Lenkijai pirmininkauti ES tarybai. Tai jau antroji panašios tematikos konferencija Liubline. Prieš metus paminėtas Lenkijos tautinių mažumų įstatymo įsigaliojimo penkmetis. Tuomet konferencijos dalyviai svarstė, kaip per penkerius metus pasikeitė šalyje gyvenančių tautinių mažumų padėtis.

Šį kartą tris dienas buvo analizuojamos tautinių mažumų teisės Lenkijoje bei bandoma prognozuoti, kokia būsianti jų padėtis ateityje. Vakarų Europoje įprasta teigti, kad tautinių mažumų problemos labiau būdingos Vidurio ir Rytų Europai. Labiau įsigilinus matyti, jog mažumų padėtis ir teisės įvairiose ES šalyse skiriasi. Dalis šalių net nėra iki galo integravusios į savo teisinę sistemą Europos Tarybos ir ES institucijų keliamų reikalavimų, tačiau tai netrukdo tautinėms mažumoms puoselėti savo tradicijas ir kultūrą. Pastebėta, kad ne visas problemas galima išspręsti teisinėmis reguliacijomis, o daug kas priklauso nuo visuomenės išprusimo, demokratijos tradicijų, nerašytų elgesio taisyklių.

Prasidedant konferencijai Lenkijos Seimo Tautinių mažumų komisijos pirmininkas Marek Ast pažymėjo, kad Lenkija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tautinių mažumų traktavimą ir gali tuo pasigirti, o Lenkijoje galiojantis Tautinių mažumų įstatymas yra labai pažangus. M. Ast pridūrė, jog ne tik įstatymas yra pažangus, bet jis sėkmingai įgyvendinamas. Nepaisant šios nuomonės, po ilgų svarstymų ir diskusijų konferencijos dalyviai priėmė pareiškimą dėl išpuolių prieš tautines mažumas Palenkės vaivadijoje.

Konferencijoje dalyvavo tautinių mažumų problematika besidomintys mokslininkai, valstybės tarnautojai, politikai, tautinių mažumų atstovai.

Kalbuosi su Lenkijos lietuvių tautinei mažumai konferencijoje atstovavusiu Lenkijos lietuvių draugijos pirmininku ir Seinų „Žiburio“ mokyklos direktoriumi Algirdu Vaicekausku.

Petras Maksimavičius: Ar iš tiesų konferencijos dalyviai patvirtino šias Seimo Tautinių mažumų komisijos pirmininko išvadas?

Algirdas Vaicekauskas: Kad Lenkijoje Tautinių mažumų įstatymas yra pažangus – galima sutikti. Diskutuojama ne apie įstatymą, o labiau apie jo vykdymą. Ir dėl šito klausimo Seimo komisijos pirmininkas susilaukė daug tautinių mažumų atstovų pastabų. Kad vykdymas nėra pažangus, mes, lietuviai, įsitikiname ne kartą. Įstatymo vykdymo netobulumų patiria ir kitos tautinės mažumos. Vienas svarbiausių įstatymo nuostatų – sudaryti tautinei mažumai sąlygas plėtotis, draudžiant visas veiklas, kurios kokiu nors būdu skatintų asimiliaciją. Ir čia prasideda diskusija, ar, tarkim, nepakankamas švietimo finansavimas, vadovėlių lietuvių kalba trūkumas skatina asimiliaciją, ar ne. Kitas klausimas – sudarymas sąlygų, kad tautinė mažuma jaustųsi saugiai. Čia vėl prasideda diskusija, ar, tarkim, žmogus, pasinaudojęs įstatymo numatyta galimybe ir savo pavardę užrašęs gimtąja kalba, vėliau susidūręs su institucijų tarnautojais ir išgirdęs, kad pavardė yra keista, jaučiasi saugiai, ar ne. Taigi tų klausimų keliama labai daug. Ir vis dėlto prieita prie išvados, kad Lenkijoje nėra palankios atmosferos tautinėms mažumoms plėtotis ir jaustis saugiai, kadangi visuomenė nemėgsta kitokių negu lenkai.

Ar kitos tautinės mažumos Lenkijoje susiduria su panašiomis problemomis kaip lietuviai?

Kitų tautinių mažumų problemos yra labai panašios, nors gyvename įvairiuose Lenkijos regionuose, įvairus gausumas, skirtingos veiklos apimtys ir kt. Jos, manau, ir negali būti kitokios, kadangi problemų šaltinis yra tautinės daugumos nuostata mažumos atžvilgiu, o ji yra panaši visoje Lenkijoje. Čia labai mažai kalbama apie tautines mažumas mokyklose. Per visus mokymo etapus Lenkijos mokiniui žinios apie tautines mažumas pateikiamos per tris valandas. Tai gerokai per mažai, ypač tuose regionuose, kur gyvena tos mažumos. Lenkijoje nėra jautrumo tautinių mažumų problemoms. Mes tai patiriame savo krašte, ypač Seinuose, kur savivaldybių – miesto, valsčiaus ir apskrities veikla tautinių mažumų labui yra labai ribota. Be to, vykdoma veikla dažnai skatina asimiliaciją.

Ar konferencijos metu buvo paminėtas taip pat dvikalbių lentučių Punske sunaikinimo klausimas?

Taip. Šis klausimas atsispindėjo ir konferencijos priimtoje rezoliucijoje.

Kaip kitos tautinės mažumos tai komentuoja?

Tautinės mažumos komentuoja vienareikšmiai – kad tai yra išpuolis tautiniu pagrindu, pasikėsinimas į Lenkijos piliečių, priklausančių lietuvių tautai, vieną iš tautinio tapatumo elementų. Aišku, vėlgi tautinių mažumų ir valdžios atstovų (kurie neįžvelgia tautinio motyvo) nuomonė šiuo klausimu nesutapo. Kitos tautinės mažumos turi panašią patirtį su dvikalbėmis lentutėmis. Opolės vaivadijoje šis reiškinys prasidėjo žymiai anksčiau. Vokiečių tautinės mažumos atstovas teigė, jog jokie įstatymo straipsniai neapsaugos lentučių, neužkirs kelio pasikėsinimams prieš maldos namus, paminklus ir kt., jeigu nebus pagaliau pradėta auklėti Lenkijos visuomenė kitų tautų pagarbos dvasia. Apie tai kalbama jau labai seniai, deja, valstybinės institucijos, atsakingos už visuomenės auklėjimą, nedaro išvadų. Taigi valdžios atstovų neįžvelgimas tautinio motyvo nekeičia pačios tautinės mažumos jausmų, baimės jausmas išlieka. O tai, ko gero, gali turėti gilių pasekmių, pvz., tėvams renkant vaikui mokyklą: gal geriau tegul jis lanko lenkišką, nes buvimas tautinės mažumos mokykloje išduoda jį esant nelenku, o tai, gyvenant nedraugiškoje aplinkoje, gali turėti neigiamų pasekmių.

Ar tokios konferencijos teikia realią naudą tautinėms mažumoms, ar jos labiau reikalingos valstybės institucijoms, kurios kartkartėmis turi teikti ataskaitas ES institucijoms dėl tautinių mažumų padėties Lenkijoje?

Manau, jog konferencijos yra reikalingos, kad išsakytume savo nuomonę ir išklausytume kitų nuomonių. Ši taisyklė galioja visiems, taigi ir institucijų atstovams. Pagaliau gimsta tokios rezoliucijos, kur išsakoma daugumos suinteresuotos grupės nuomonė ir ji patenka į plačią visuomenę, ir tam tikra prasme prisideda prie jos pasaulėžiūros formavimo, kartais padeda priimti teigiamus tautinei mažumai sprendimus. Tokiose konferencijose turėtų dalyvauti visų pirma savivaldybių atstovai, tie, kurie vykdo įstatymą ir tiesiogiai savo veikloje susiduria su tautinėmis mažumomis. Manau, kad jiems dalyvavimas diskusijose leistų labiau suprasti tautinių mažumų problemas, lūkesčius. Ir svarbiausia – padėtų nugalėti baimės jausmą, kurį neretai sukelia tautinių mažumų buvimas jų veiklos aplinkoje.

Dėkoju už pokalbį.

„Aušra“, 2011/19

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
  2. J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)
  3. P. Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius
  4. „Kova“ dėl lietuviškų TV laidų Suvalkų krašte tęsiasi
  5. Lenkijos viceministras lankėsi Punske (video)
  6. Kviečia Punsko Žolinės
  7. P.Maksimavičius. Lenkijoje kyla nacionalizmo banga
  8. Lenkijos lietuviai atsisako lietuviškų užrašų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. arvydas damijonaitis says:
    9 metai ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  2. Redas Kovas says:
    9 metai ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas "Tautinė mažuma" Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vasario 16-osios akto originalas | urm.lt nuotr.

Bus įamžintas Vasario 16-osios Aktas

2022 07 12
VU Istorijos fakultetas ir Kembridžo universiteto Geopolitikos centras rengia vasaros mokyklą Vilniuje | VU nuotr.

Vilniuje rengiama vasaros mokykla

2022 07 10
Kviečia lietuviškų ansamblių sąskrydis Burbiškiuose | punskas.pl nuotr.

Kviečia lietuviškų ansamblių sąskrydis Burbiškiuose

2022 06 24
Savanorystė moksleiviams: pažinti Klaipėdos uosto specifiką ir kurti kartu | Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Savanorystė moksleiviams: pažinti Klaipėdos uostą

2022 06 13
Žemaičių muziejaus Alka kolektyvas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Žemaičių muziejus „Alka“ švenčia 90-metį!

2022 06 13
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal 1920 m. taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Vilniuje – Lenkijos lietuvių diena

2022 05 30
Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

2022 05 25
Poezijos pavasaris Seinuose

Poezijos pavasaris Seinuose

2022 05 22
Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija)

Seime – mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti TIESIOGIAI

2022 05 12
Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

2022 05 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose
Įvairenybės

Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose

2022 08 14
Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu
Lietuvoje

Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu

2022 08 14
Kaip prižiūrėti terasos grindis?
Lietuvoje

Kaip prižiūrėti terasos grindis?

2022 08 14
Kaip paruošti ir džiovinti uogas, vaisius ar grybus, norint ilgiau pasimėgauti jų skoniu ir teikiamais vitaminais?
Lietuvoje

Vasaros derlių ne tik šaldom, bet ir džiovinam

2022 08 14
Techninė apžiūra | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kokie gedimai nustatomi techninėje apžiūroje?

2022 08 14
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ką apie PSD turi žinoti būsimi studentai?

2022 08 14
Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaitą apie bičių išskirtinumą
Įvairenybės

Įgėlė vabzdys, o vaistinėlės nėra

2022 08 14
Alkas.lt, D.Vaiškūnenės nuotr.
Lietuvoje

Norintys keisti radiatorius turi suskubti

2022 08 14


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Alfreds apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • nuomonė apie L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose
  • N. Marcinkevičienė. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė
  • Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu
  • Kaip prižiūrėti terasos grindis?

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 702; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 485; komentarų: 1
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 483; komentarų: 0
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 474; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 473; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 446; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Bus įamžintas Vasario 16-osios Aktas

by Kristina Aleknaitė
2022 07 12
2
Vasario 16-osios akto originalas | urm.lt nuotr.

Liepos 12 d., antradienį, 16 val. Lietuvos laiku Europos Parlamento pastate Briuselyje vyks iškilaus Vokietijos politiko, demokratijos puoselėtojo ir Lietuvos...

Skaityti toliau

Vilniuje rengiama vasaros mokykla

by Kristina Aleknaitė
2022 07 10
0
VU Istorijos fakultetas ir Kembridžo universiteto Geopolitikos centras rengia vasaros mokyklą Vilniuje | VU nuotr.

Liepos 11–15 dienomis Vilniaus universiteto (VU) erdvėse pirmą kartą vyks bendrai VU Istorijos fakulteto ir Kembridžo universiteto Geopolitikos centro Baltijos...

Skaityti toliau

Kviečia lietuviškų ansamblių sąskrydis Burbiškiuose

by Kristina Aleknaitė
2022 06 24
1
Kviečia lietuviškų ansamblių sąskrydis Burbiškiuose | punskas.pl nuotr.

Birželio 25 dieną (šeštadienį) Burbiškiuose prie Galadusio ežero (Lenkijos pusėje) vyks tradicinis lietuviškų ansamblių sąskrydis. Pradžia 18.00 val. Dalyvaus Punsko,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Alfreds apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • nuomonė apie L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų
  • nuomonė apie L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų

Kitas straipsnis
G.Vagnorius. Lenkijos politikų 1000 zlotų pakiša – Lietuvos valdžios ištižimo pasekmė

G.Vagnorius. Lenkijos politikų 1000 zlotų pakiša – Lietuvos valdžios ištižimo pasekmė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai