Kultūros ministerijoje įvyko Nacionalinės kultūros darbotvarkės 2026–2040 m. (NKD) rengimo sesija, skirta kultūros paveldo ateičiai ir strateginėms kryptims.
Renginys subūrė platų žinovų ratą – kultūros paveldo žinius, tyrėjus ir skirtingų institucijų atstovus, kurių veikla susijusi su kultūros paveldu. Jis įvyko simbolišku metu – artėjant balandžio 18-ajai, kai minima Tarptautinė paminklų ir paveldo apsaugos diena.
Šio susitikimo tikslas – aptarti esamą padėtį ir kartu suformuluoti esmines nuostatas, kurios taps kultūros paveldo politikos pamatu ateinantiems dešimtmečiams.
Sveikindamas susirinkusius dalyvius, kultūros viceministras Matas Drukteinis pažymėjo, kad šiandien paveldosauga susiduria su kompleksiniais iššūkiais – nuo klimato kaitos iki geopolitinių grėsmių.
„Kultūros paveldas yra mūsų šalies tapatybės ašis, todėl jo išsaugojimas turi būti suprantamas ir kaip nacionalinio saugumo garantas. Brėžiant gaires iki 2040-ųjų metų, itin svarbu rasti naujų būdų, kaip kultūros paveldą išsaugoti ir prasmingai įveiklinti besikeičiančioje visuomenėje, kartu į šį procesą įtraukiant kuo platesnį žmonių rašą“, – sakė viceministras.
Diskusijų metu dalyviai analizavo integruoto požiūrio reikšmę, siekiant peržengti sektorines ribas ir įtvirtinti kultūros paveldą kaip horizontalią viešosios politikos dimensiją.
Buvo pabrėžiamas poreikis stiprinti daugiašales partnerystes tarp viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių, paveldą suvokiant kaip tarpusavyje susijusių materialių ir nematerialių vertybių visumą.
Ypatingas dėmesys skirtas paveldo aktualizavimui, pabrėžiant jo, kaip dinamiško sociokultūrinio ištekliaus, vaidmenį stiprinant visuomenės atsparumą bei gebėjimą prisitaikyti prie globalių transformacijų.
Prie platesnio šių temų matymo prisidėjo ir Kultūros ministerijos kvietimu į Lietuvą atvykęs svečias iš Belgijos, Antverpeno universiteto Paveldo studijų profesorius dr. Marcas Jacobsas, pristatęs tarptautinius kultūros paveldo iššūkius ir ateities galimybes.
Ši kultūros paveldui skirta sesija yra viena iš sudėtinių dalių rengiant NKD. Kultūros ministerija tęsia aktyvų dialogą su kultūros bendruomenėmis bei įvairių sričių profesionalais, o apibendrintą visų diskusijų ir tyrimų rezultatą – NKD projektą – žadama parengti jau šį rudenį.
Atrodo kaip valdininkų užsakyta reklama. Kaip visada, stengiantis nieko nepasakyti. Vienintelis aiškus pranešimas, kaip ir visais kitais atvejais – valdžia daro viską šalies labui.
facebook.com/photo?fbid=1578745747590162&set=a.505142598283821
Derėtų kalbėti ne abstrakčiai, o vardijant kas konkrečiai yra problemiško nacionalinėje kultūroje, jos paveldėjime. Akivaizdu, kad pagal Konstituciją ji pirmiausiai perdėm turi būti lietuviška. Tačiau, kad tai keltų ministerijos rūpestį iš informacijos apie sesiją nesimato.
Taip, kaip ir žodį nacionalinis reikėtų keisti į valstybinis ar tautinis.