Valstybės kontrolė: valstybės atsargos gali nepasiekti žmonių tada, kai jų labiausiai reikia

Krizės ar karo atveju valstybės rezervo atsargos gali nepasiekti žmonių laiku – rodo Valstybės kontrolės auditas „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“. Jame nustatyta, kad dalis atsargų laikomos vietose, kurios gali tapti nepasiekiamos ar sunaikintos, o medicinos ir maisto atsargos nėra tolygiai paskirstytos visoje šalyje. Dėl to ekstremalios padėteis ar pavojaus metu atsargos gali būti prarastos, nepasiekti žmonių arba juos pasiekti per vėlai.

Tik apie 10 proc. atsargų saugojimo vietų parinktos įvertinus realias grėsmes

Pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus atsargų saugojimo vietos turi būti parenkamos įvertinus galimas grėsmes. Jos negali būti teritorijose, kur kyla sprogimo, sugriovimo, užtvindymo ar užteršimo pavojingomis medžiagomis grėsmė. O atsargos, kai jų prireikia, turi būti saugiai bei greitai pasiekiamos.

Vis dėlto, tik 10 proc. atsargų saugojimo vietų parinktos įvertinus nacionalinėje rizikos analizėje nurodytus galimus pavojus ir jų padarinius. Dalis sandėlių, tarp jų ir su medicinos bei civilinės saugos atsargomis, yra vietovėse, iš kurių gyventojai krizės atveju būtų evakuojami – tai reiškia, kad atsargos gali likti nepasiekiamos.

Atsargų pristatymas nėra susietas su realiais krizių scenarijais, o atsakomybės tarp institucijų – neaiškios

Valstybės kontrolė pažymi, kad atsargos turi būti saugomos arčiau gyventojų, o sandėlių tinklas planuojamas pagal konkrečius pavojų scenarijus ir regionų poreikius. Tai leistų užtikrinti, kad kiekvienoje šalies dalyje būtų pakankamas būtinųjų išteklių kiekis ir jie galėtų būti greitai pristatyti.

„Sistema numato, kad maisto atsargos gyventojus pasiektų per savivaldybes. Kilus pavojui, pirmas tris dienas atsargomis turėtų apsirūpinti patys gyventojai, ketvirtą–šeštą dienomis – savivaldybės, o nuo septintos dienos – valstybės rezervas. Tačiau realybėje dauguma savivaldybių atsargų nekaupia. Nėra aiškaus teisinio įpareigojimo, nacionalinio gyventojų evakavimo plano ir konkrečių veiksmų scenarijų. Norint realaus pasirengimo, savivaldybių vaidmuo turi būti aiškiai įtvirtintas, o atsargų kaupimas – privalomas“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Auditas taip pat parodė, kad atsargų pristatymas nėra tinkamai suplanuotas. Jis nesiejamas su konkrečiais pavojų scenarijais, o atsakomybės tarp institucijų nėra aiškiai paskirstytos. Dėl to kyla rizika, kad transportuojant reikalingas priemones gyventojams iš nutolusių sandėlių, jos gyventojus pasieks pavėluotai.

Maisto produktų rezervas, skirtingai nei medicinos ar civilinės saugos priemonės, nėra kaupiamas – atsargos rezervuojamos sudarant sutartis su privačiais tiekėjais. Tačiau toks modelis taip pat neužtikrina tolygaus paskirstymo visoje šalyje. Nėra garantijos, kad krizės metu maisto produktų pakaks visiems regionams.

Valstybės kontrolės rekomendacijos ir jų įgyvendinimas

Valstybės kontrolė Vyriausybės kanceliarijai rekomendavo pertvarkyti valstybės rezervo atsargų saugojimą. Saugojimo vietas parinkti pagal galimus pavojus ir jų padarinius bei didinti decentralizaciją, kad atsargos būtų arčiau gyventojų visuose šalies regionuose.

Įgyvendinus rekomendaciją, visos saugojimo vietos būtų parinktos įvertinus realias grėsmes (dabar šį kriterijų atitinka tik apie 10 proc. sandėlių), o atsargos laikomos decentralizuotai. Iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Vyriausybės kanceliarija turi parengti sandėlių plėtros strategiją, iki 2030 m. pabaigos – ją įgyvendinti.

Dar šiais metais Vyriausybės kanceliarija planuoja įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomenduotas priemones, skirtas užtikrinti, kad iškilus būtinybei valstybės rezervo atsargos gyventojus visoje šalyje pasiektų laiku:

• parengti ir patvirtinti valstybinio lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame būtų aiškiai apibrėžti veiksmų scenarijai, institucijų atsakomybės ir reikalingi ištekliai;
• atlikti kaštų ir naudos analizę, įvertinant, kada tikslingiau maisto produktus rezervuoti, o kada – įsigyti ir kaupti, taip pat įvertinti tiekėjų pajėgumą užtikrinti jų kiekį ir pristatymą;
• patikslinti teisės aktus, aiškiai nustatant savivaldybių vaidmenį kaupiant maisto atsargas;
• patvirtinti teisės aktus dėl centralizuotų logistikos paslaugų sutarčių sudarymo, kurios leistų užtikrinti efektyvų valstybės rezervo atsargų pristatymą naudotojams.

Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą