Žyma: Rytų Lietuva

2025 m. balandžio 25 d. Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedra surengė mokslinį seminarą Įvairovės ir pokyčių kartografija ...

Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus ...

Kovo 6 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje vyko habil. dr. Kazimiero Garšvos elektroninės mokslo studijos „Rytų Lietuvos vardynas ir jo ...

Praėjusią savaitę dalyvavau nemažai renginių.  Vienas jų - habilituoto daktaro kalbininko Kazimiero Garšvos knygos „Rytų Lietuvos vardynas“ pristatymas. Kazimieras yra ...

I dalis čia, II dalis čia, III dalis čia, IV dalis čia, V dalis čia, VI dalis čia, VII dalis ...

I dalis čia; II dalis čia; III dalis čia; IV dalis čia; V dalis čia; VI dalis čia. 1993 m. ...

I dalis čia; II dalis čia; III dalis čia; IV dalis čia; V dalis čia. Manau, kad ne vienas yra ...

Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus ...

Kalbų ir net tautinės savimonės kaita čia vyko iš esmės per tris kartas. Perėjimo iš vienos kalbos į kitą (o ...

Pietrytinių lietuvių šnektų terminu čia vadinamas įvairiakalbis Rytų Lietuvos masyvas tolokai nuo Vilniaus į rytus ir pietus iki Mẽdilos, Ašmenõs, ...

1956 metai unikalūs tuo, kad sušvelnėjo komunistinis režimas po Stalino mirties. Tai ir TSKP XX suvažiavimas, kosmetiškai pasmerkęs Stalino kultą, ...

„Versmė“ ir vėl išleido neeilinį leidinį – penkių knygų „Vilniaus Golgotą“. Ji apima pirmąją, Mykolo Biržiškos sudarytąjį, Vilniaus krašto lietuvių ...

1959 metais LTSR Ministrų Tarybos darbuotojai parengė pažymą apie padėtį Šalčininkų rajone, nes buvo gauta gyventojų nusiskundimai dėl netinkamo rajono ...

1939 ir 1940 m. Lietuvai atgavus dalį Vilniaus krašto, vietiniai gyventojai lietuviai daugelyje vietų buvo praradę ar prarandantys brangiausia, ką ...

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Europos šalyse prasidėjo intensyvi gyventojų migracija, kurios dažniausia ir bene svarbiausia forma buvo repatriacija. Kai kurioms ...

Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė ...

Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, ...

Lietuvos santykis su Lenkijos įvykdyta mūsų sostinės ir  Pietryčių Lietuvos aneksija ir Vilniaus atsiėmimas tragiškomis Lietuvai aplinkybėmis jau neblogai ištyrinėtas ...

Lietuvon plūstelėjo Rusijos bei Gudijos kraštutinių pažiūrų importas. Reiškinio mąstas tapo toks didelis, jog vienas asmuo, neigęs Lietuvos okupaciją, net ...

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo ...

Uždarius lietuvių pradžios mokyklas, skaityklos tapo svarbiausiais kultūros židiniais. Čia vykdavo vakarai, kursai, būdavo skaitomos paskaitos, rengiami pašnekesiai. Jose daugiausia ...

Lenkija, 1920 m. rudenį okupavusi Vilnių ir Rytų Lietuvą, 1922 m. ją aneksavo, inkorporavo į savo sudėtį. Aneksuotame Vilniaus krašte ...

Lietuvos Respublikoje ir jos paribiuose daugelis gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų) yra tradiciniai lietuviški vietovardžiai (plg. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai.Vilnius, VLKK, 2002). ...

Kalbant apie rytinę Lietuvos sieną, reikia grįžti į XIII a., į Lietuvos valstybės kūrimosi laikus. Mindaugo laikų valstybės branduolys kūrėsi ...

Joks nesutarimas nėra taip aptemdęs Lietuvos ir Lenkijos sntykių kaip konfliktas dėl Vilniaus. Mūsų tikslas – parodyti pagrindinius ginčo dėl ...

Tiesa, artėjimas prie tiesos yra sudėtingas dalykas, kaip sudėtingas yra pats individas, pirmiausia priklausantis nuo įsisavintų žinių. Iškyla žinių autentiškumo, ...

Vienas ryškiausių, gana efektyvus lietuvių lenkinimo būdas buvo lietuvių kunigų iškeldinimas į baltarusių parapijas. Lietuvių kunigai būdavo iškeldinami į kitas ...

Caro priespaudos ir griežto režimo sąlygomis Katalikų Bažnyčia vienintelė turėjo šiokias tokias sąlygas formuoti priešišką valdžiai visuomenės nuomonę bei žadinti ...

Lietuvos didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijos Karalystei 1385 m. sudarius Krėvos sutartį bei 1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, prasidėjo lietuvių polonizacija. ...

Lenkijos ambasadorių įkvėpė J. Pilsudskis? Lenkijos ambasadorius sujudo kai sužinojo, kad Rytų Lietuva liko pavadinta lietuviškas Donbasas.