Pirmadienis, 18 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

Juozas Marcinkevičius, www.alkas.lt
2023-09-11 07:28:57
11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo referentų konferencijos (tituliniame lape vadinamos suvažiavimu) protokolas. Dešiniajame titulinio lapo kampe protokolas turi užrašą „Griežtai slaptai. Laikyti užrakintą“.

Konferencijai vadovavo Vilniaus vaivadijos visuomeninio politinio skyriaus viršininkas M. Jasinskis. Į ją buvo pakviesti vaivadijos policijos, apygardos teismo, pasienio ir karinės žvalgybos vadovai.

Be to, konferencijoje dalyvavo Vilniaus miesto, Vilniaus-Trakų, Breslaujos, Dysnos, Molodečno, Ašmenos, Pastovių, Švenčionių ir Vileikos apskričių saugumo referentai, kurių kiekvienas skaitė pranešimą apie apskrities viešąją ir politinę padėtį.

Vilniaus vaivadijos saugumo referentų konferencija vyko po to, kai Lenkijos valdžia 1935 m. pabaigoje buvo pradėjusi prieš Vilniaus krašto lietuvius naują planingą represijų akciją, kuri truko iki 1938 m. kovo mėn. Todėl ta konferencija turėjo aiškų direktyvinį pobūdį.

Lenkijos valdžios direktyvos likviduoti lietuvių nacionalinį sąjūdį Vilniaus krašte buvo priimtos 1935 m. gruodžio 20 d. Jas vykdė ką tik paskirtas ir 1935 m. gruodžio 4 d. pradėjęs eiti Vilniaus vaivados pareigas pulkininkas L. Bocianskis. 1936 m. vasario 11 d. jis pasirašė griežtai slaptą memorialą „Bendrosios administracinės valdžios priemonės lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje atžvilgiu bei ketinimai tuo požiūriu ateičiai“, kuris buvo įteiktas Lenkijos vidaus reikalų mininstrui.

Kadangi lietuvių gyveno ir Baltstogės bei Naugarduko vaivadijose, parengtas planas 1936 m. sausio 28 d. buvo aptartas Vilniuje su tų vaivadijų vaivadomis.

***

Vilniaus vaivadijos saugumo referentų konferencijos metu buvo konstatuota, jog Vilnius – lietuvybės centras tuometinėje Lenkijoje.

Vilniuje buvo susispietę vadovaujantys lietuvių visuomeninių ir kultūrinių organizacijų centrai: Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas, Lietuvių šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti, Vilniaus lietuvių ūkio draugijos, Vilniaus švietimo „Ryto“ draugijos, Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos, Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugijos, Vilniaus krašto Lietuvių mokytojų sąjungos, Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos, Vilniaus lietuvių studentų sąjungos ir kitų draugijų bei organizacijų valdybos. Iš viso tuo metu Vilniuje buvo užregistruota 17 lietuvių organizacijų ir draugijų.

Atminimo lenta kunigui Petrui Kraujaliui, „Ryto“ draugijos pirmininkui 1922 – 1933 laikotarpiu | wikipedija.org nuotr.
Atminimo lenta kunigui Petrui Kraujaliui, „Ryto“ draugijos pirmininkui 1922 – 1933 laikotarpiu | wikipedija.org nuotr.

Be to, Vilniuje veikė lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazija, pradžios mokykla, šeši moksleivių bendrabučiai, du knygynai, dvi bibliotekos, bankas, ligoninė ir kelios vaistinės. Lietuviai leido penkių pavadinimų laikraščius ir žurnalus.

Saugumo referentų duomenys neapėmė visų Vilniaus krašto lietuvių organizacijų ir draugijų, nes dalis tų organizacijų skyrių ir mokyklų buvo įsikūrusios Baltstogės ir Naugarduko vaivadijose.

Kalbėdamas konferencijoje Vilniaus storastijos saugumo referentas M. Rokas apibūdino Vilniaus lietuvius kaip nelojalius Lenkijos valstybei piliečius. Lietuvių nelojalumas reiškėsi tuo, kad jie nedalyvavo rinkimuose į Lenkijos seimą ir senatą, dažnai boikotuodavo savivaldybių rinkimus ir laikėsi nusistatymo, kad Vilnius ir Vilniaus kraštas turi priklausyti Lietuvai.

Todėl Vilniaus krašto lietuvių delegatams, turėjusiems dalyvauti tautinių mažumų kongrese Ženevoje, nebuvo išduoti užsienio pasai.

Pasigėrėjęs administracinės valdžios pradėtomis represijomis prieš Vilniaus lietuvių kultūrines ir visuomenines organizacijas, M. Rokas pasisakė, kad jos būtų taikomos ir ateityje, nes toje srityje buvo „dar daug kas nuveikti“.

Breslaujos storastijos saugumo referentas R. Gadeiskis matė pavojų Lenkijos valstybei Lietuvių šv. Kazimiero ir „Ryto“ draugijų veikloje. Politinė tų organizacijų veikla, R. Gadeiskio nuomone, buvo tokia: lietuvių švietimo ir kultūros organizacijos steigė lietuvių mokyklas ir vaikų darželius, kuriuose buvo mokoma lietuvių kalbos, ugdoma meilė lietuvybei.

Vilniaus storastijos saugumo refefentas M. Rokas apgailestavo, jog priešingai negu kitose tautinėse mažumose, Lenkijos valdžia neturėjo „provyriausybinių ir net provalstybinių lietuvių grupių“.

Nors visuomeninėje politinėje Vilniaus krašto lietuvių bendruomenėje buvo skirtingų srovių, tačiau visos jos buvo priešiškos Lenkijos valdžios pastangoms tvirčiau integruoti Vilniaus kraštą į Lenkijos valstybės sudėtį.

***

Vilniaus vaivadijos saugumo referentų konferencijoje daug dėmesio buvo skirta lietuvių inteligentijai – draugijų valdybų nariams, mokytojams, studentams ir skaityklų vedėjams. Šį socialinį sluoksnį saugumo organai vertino kaip pavojingiausią Lenkijos valstybės interesams.

Vilniaus storastijos saugumo refentas M. Rokas ir Vilniaus-Trakų storastijos referentas V. Lebeckis pranešimuose kėlė mintį, jog toliau turi būti stiprinamos valdžios represijos prieš „įžymius lietuvių veikėjus, organizacijas ir mokyklinio jaunimo bendrabučius“, skaityklas ir bibliotekas, nes joms vadovavo gerai parengti ir išsilavinę žmonės, buvę „Ryto“ draugijos mokytojai arba Vilniaus Stepono Batoro universiteto studentai.

Prie įtariamų, taip pat ir saugumo organų sektinų buvo priskirti ir lietuviai kunigai. Antai Švenčionių storastijos saugumo referentas S. Kaščykas visus apskrityje buvusius 17 lietuvių kunigų apibūdino kaip prisidedančius prie lietuvių „šovinistinio“ darbo.

Vilniaus vaivadijos saugumo referentų konferencijoje taip pat buvo keičiamasi patirtimi, kaip vykdyti represijas prieš lietuvių nacionalinį sąjūdį.

***

Apibendrintais duomenimis, vien tik per 1936 m., prasidėjus planingoms represijoms prieš Vilniaus krašto lietuvius, iš buvusių daugiau kaip 150 privačių lietuvių mokyklų liko neuždarytos 22, iš buvusių metų pradžioje daugiau keip 160 skaityklų tebeveikė tik 30.

Iki tų metų rugsėjo mėnesio administracija uždarė 296 lietuvių draugijų skyrius, ištrėmė iš pasienio zonos 28 lietuvių inteligentus, daugiau kaip 60 kartų neleido lietuvių saviveiklininkams surengti vakarėlių.

Iš lietuvių organizacijų, skaityklų ir pavienių asmenų atėmė teisę naudotis radijo aparatais, 18 kartų konfiskavo lietuvių laikraščius už tai, kad buvo aprašytos įsipykusios lietuvių represijos, arba net už tai, kad vartojama spaudoje „Vilniaus krašto“ sąvoka.

Policija rengė lietuvių kratas, apdėdavo juos baudomis; valstiečius, išnuomavusius patalpas lietuvių mokykloms ir organizacijoms, apdėdavo dideliais mokesčiais; kai kuriuose kaimuose sukurstyti lenkų šovinistai išdaužė lietuvių skaityklų langus, nakino lietuvių pastatytus kryžius, užpuldinėjo pavienius asmenis.

Vilniaus vaivadijos saugumo referentų mintis konferencijoje apibendrino vaivadijos Visuomeninio politinio skyriaus viršininhkas M. Jasinckis. Jo nurodymai storastijų referentams turėjo ne svarstomąjį, o direktyvinį pobūdį. Jis besąlygiškai parėmė valdžios administracijos priemones prieš lietuvius ir davė direktyvą toliau jų imtis. Lietuvių švietimo ir kultūros organizacijų uždarinėjimą M. Jasinskis motyvavo tuo, kad jos esą „kėsinosi į gyvybinius valstybės interesus“.

***

Vilniaus vaivadijos valdybą ir jos saugumo skyrių ypač erzino bendras lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių siekimas ginti savo teises Lenkijoje. M. Jasinskis davė tokią direktyvą: „Užkirsti galimybę kurti lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių organizacinio bendradarbiavimo formas“ ir atvirkščiai – stengtis „taip paveikti lietuvių visuomeninius veiksnius, kad jie imtų ieškoti bendrų su lenkais bendravimo formų“.

Buvo rekomenduota ieškoti būdų, kaip kurti mišrias lenkų ir lietuvių organizacijas, kuriose dominuotų lenkai. Buvo nurodyta, jog tokį sumanymą įgyvendinti galima ūkio rateliuose, kooperatyvuose, atsarginių sąjungoje, kaimo jaunimo sąjungoje.

Buvo rekomenduojama ypač naudotis lietuvių religingumu, įtraukti tiek jaunimą, tiek suaugusiuosius į lenkų katalikų veiklą.

Kaip parodė tolesnė įvykių raida, Vilniaus vaivadijos saugumo referentų konferencijos nuostatos ir vaivadijos Visuomeninio politinio skyriaus viršininko M. Jasinsio apibendrintos išvados dėl lietuvių buvo nuosekliai įgyvendinamos. Mažėjo lietuvių organizacijų, blėso jų veikla.

Tačiau M. Jasinskio dėtos viltys į mišrias lietuvių ir lenkų organizacijas žlugo, o praraja tarp lietuvių ir lenkų tautų, apie kurią 1922 m. balandžio 20 d. Vilniuje kalbėjo J. Pilsudskis, vis labiau platėjo.

******

Sutrumpintas straipsnis „Lietuvių klausimas 1936 m. slaptoje Vilniaus vaivadijos saugumo referentų konferencijoje“ iš leidinio Rytų Lietuva: Istorija, kultūra, kalba (Redakcinės komisijos pirmininkas Vacys Milius, Vilnius: Mokslas, 1992), p. 98–104.

Parengė Dainius Razauskas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  2. E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo
  3. V. Vadapalas. Vilniaus klausimas ir tarptautinė teisė
  4. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė?
  5. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte
  6. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  7. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  8. A. Lapinskas. Lenkų konferencijoje tvyrojo nepakanta lietuvių kalbai
  9. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  10. G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“
  11. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  12. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  13. B. Makauskas. J.A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I)
  14. V. Volkus. Kuo skiriasi vokiečių rudas erelis nuo lenkų baltojo
  15. A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Petras says:
    7 d. ago

    Kažin ar nereikėtų tokius straipsnius versti į lenkų kalbą ir siųsti juos į mūsų taip vadinamų strateginių partnerių pasiuntinybę Vilniuje?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      7 d. ago

      Jie patys žino ką darė ir ką dabar slapčia ir viešai daro.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        6 d. ago

        Taip, jie žino ką daro, bet mes matome kokie yra ne tokie, kaip laukta, to darymo rezultatai. Pvz., aiškėja, kad Seimo skundas KT dėl tų raidžių yra parengtas atmestinai. A.Valotkos pacituotas KT išaiškinimas, kad „asmens tautybė negali būti pagrindu asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės lietuvių kalbos statuso, kadangi taip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ir pareigūnams principas.”, yra akivaizdus to patvirtinimas. Juk pagrindas, kuriuo grįsti reikalavimai dėl raidžių, yra tautybinis arba šeiminis.

        Atsakyti
        • >Kažin says:
          6 d. ago

          Skundas parengtas atmestinai ir todėl buvo atmestas. Kodėl? Negalėjo surasti atitinkamai kvalifikuoto teisininko? Pagailėjo savo lėšų jam už šį darbą apmokėti, nes maistui trūksta? O gal galimai tas skundas tik akių dūmimas, nes kodėl taip buvo surašytas? Niekuo šiais laikasi pasitikėti ir tikėti negali.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            6 d. ago

            Taigi, kad veikiau yra akių dūmimas, o tą dūminimą politikoje pridegti galima 1994 metų dvišalia sutartimi su Lenkija, kuri, beje, Lietuvai reikalinga, kaip šuniui 5-a koja.

  2. Rimgaudas says:
    7 d. ago

    Puikus vadovėlis šalies vadovybei ir visuomenei kaip pagal straipsnyje pateiktą pavyzdį reikia tvarkytis su lenkų, rusų ir kitų šalių atbėgėliais, plūstančiais ieškoti geresnio gyvenimo į Lietuvą.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      6 d. ago

      Taip, tai vadovėlis, iš kurio Lietuvos valdžia savo šalies žmonių ir vaikų nemokė 30 metų ir nesimato, kad rengtųsi mokyti. Tai nusikalstamų požymių turinti politika, vykdyta prieš tautą ir valstybę. Kokia žala tuo yra padaryta valstybės ir lietuvybės stiprėjimui šalyje, kur Prezidento, Vyriausybės viešas reagavimas į tai, – tylu… O juk tai antiveikla Sąjūdžio siekiams – iškovotai lietuvybės laisvei Lietuvos žemėje..

      Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    6 d. ago

    Gėda.

    Atsakyti
  4. 15 d. 10 val. rotušėje says:
    5 d. ago

    Vilniaus rotušėje rugsėjo 15 d. 10 val. vyks forumas apie prieškario Vilniaus lietuvius
    – propatria.lt/2023/09/vilniaus-rotuseje-rugsejo-15-d-10-val.html
    „Kokie šių žmonių vardai, kokie darbai, kokios patirtys išlieka svarbios mums, sostinės 700 metų jubiliejų minintiems vilniečiams? Kaip jų atminimą galėtume įprasminti? Kokius jų darbus pratęsti?
    Šiuos ir kitus klausimus Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniečių ainių klubas kviečia aptarti forume „Lietuviai XX amžiaus I pusės Vilniuje: kas atmintina?“. Forumas vyks šių metų rugsėjo 15-ąją, penktadienį, 10–13 val. Vilniaus rotušėje.”

    Atsakyti
  5. Žodžio laisvė says:
    7 val ago

    Kada Vilniaus krašte lietuvis taps pilnu šeimininku , o ne išmaldos prašytoju .Kaimuose mokyklos jau sunaikintos ,mokiniai sukišti į autobusiukus. Kaimai ištuštinti .

    Atsakyti
  6. Skyrelyje „Faktai"... says:
    1 sekundė ago

    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/nutyletos-ssrs-kariuomenes-isvedimo-is-lietuvos-detales/
    Referendume dėl rusų armijos išvedimo –
    „Šalčininkų rajone net 38,01 proc. balsavusiųjų nepritarė, kad reikia išvesti svetimą kariuomenę, Vilniaus rajone tokių buvo 24,53 proc.”
    „ Čto i trebovalos’ dokazat’ ” 🙁

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar istorija žudo?

2023 09 17
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ | lps.lt nuotr.

Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas

2023 09 17
Ukraina eina į pergalę | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ką reiškia karinis Putino ir Kimo spektaklis

2023 09 17
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Naujos programėlės – darbui ir laisvalaikiui

2023 09 17
Siuntų pristatymo ateitis | itella.com nuotr.

Kaip atkeliaus siuntos ateityje?

2023 09 17
sumin.lt nuotr.

Eismo saugumą lemia ir jausmai

2023 09 17
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lukašenka ieško darbo

2023 09 16
Žaliosios atliekos | aad.lrv.lt nuotr.

Kaip teisingai tvarkyti žaliasias atliekas

2023 09 16
Fotokoliažo kairėje – Dalia Švambarytė, dešinėje – Kamilas Pecela | B. Kociumbo-Kos nuotr.

Šv. Jeronimo premijos – vertėjams Kamilui Pecelai ir Daliai Švambarytei

2023 09 16
Politinis kalinys disidentas Artūras Flikaitis | Asmeninio albumo nuotr.

Jo mintyse buvo tik laisva Lietuva: Artūras Flikaitis – 85 metinės

2023 09 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ | lps.lt nuotr.
Politika ir ekonomika

Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas

2023 09 17
Vaikai | pixabay.com, Blickpixel nuotr.
Gamta ir žmogus

Pirmoji emocinė pagalba – įsiklausymas

2023 09 17
Ukraina eina į pergalę | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia karinis Putino ir Kimo spektaklis

2023 09 17
Lėktuve | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Lietuviai renkasi ir netikėtas kelionių kryptis

2023 09 17
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje
Gamta ir žmogus

Prasidėjęs ruduo primena apie gripą

2023 09 17
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Naujos programėlės – darbui ir laisvalaikiui

2023 09 17
Siuntų pristatymo ateitis | itella.com nuotr.
Lietuvoje

Kaip atkeliaus siuntos ateityje?

2023 09 17
sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Eismo saugumą lemia ir jausmai

2023 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Skyrelyje „Faktai"... apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vytautas apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  • >Žemynai apie Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas
  • štai kaip apie A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  • Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas
  • Pirmoji emocinė pagalba – įsiklausymas
  • Salierai: visokeriopa nauda sveikatai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Ar istorija žudo?

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 17
6
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

„Aš – tavo viešpats!“ – karštai tvirtina baltarusių litvinistas. „Ne, aš – tavo viešpats!“ – tvirtai įsitikinęs atsako jo lietuviškasis...

Skaityti toliau

Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 17
6
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ | lps.lt nuotr.

Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir prieštaraujanma jų „įšaldymui”, ypač dabar, kai nuolat auga kainos ir privataus sektoriaus...

Skaityti toliau

Ką reiškia karinis Putino ir Kimo spektaklis

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 17
0
Ukraina eina į pergalę | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Geopolitinė padėtis Du Azijos vladykos - Kim Čen Unas (김정은) ir Putinas vakar maklinėjo po Rusijos gamyklas, gaminančias įvairius mirtį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Skyrelyje „Faktai"... apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vytautas apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
  • >Žemynai apie Reikalaujama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas
  • štai kaip apie A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai
  • stuokai apie M. Kundrotas. Ar istorija žudo?
Kitas straipsnis
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai