Per tūkstančius metų Lietuvos teritoriją dengę ledynai suklostė įvairių nuogulų ir nuosėdų storymę, suformavo dabartinį kraštovaizdį. Siekdama nustatyti šios storymės ...
„Gintarą dažnai vadiname Lietuvos auksu. Posakis gražus, įsitvirtinęs kultūroje ir kasdienėje kalboje, bet netikslus. Gintaras nėra metalas – tai iškastinė ...
Sunkųjį metalą kobaltą galime vertinti dvejopai. Viena vertus, dėl išskirtinių savybių jis plačiai naudojamas įvairiose srityse – nuo meno iki ...
Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad iki Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo pabaigos liko vos daugiau nei ...
Lietuvos geologijos tarnyboje saugoma daugiau kaip 131 tūkst. geologinių dokumentų – ataskaitų, žemėlapių, brėžinių, gręžinių duomenų, geofizinių tyrimų diagramų, žemėnaudos ...
Baltijos jūra šiandien reikalauja ne romantizavimo, o tikslių sprendimų. Joje susikerta energetikos, infrastruktūros, aplinkosaugos ir valstybės ilgalaikių interesų klausimai. Čia ...
„Tankiai užstatytuose miestų centruose apkrova gruntui gali siekti 5–20 tonų vienam kvadratiniam metrui. Vadinasi, vieno kvadratinio kilometro miesto apkrova gali ...
Naudingųjų iškasenų gavybos duomenys parodo, kokios žaliavos šalyje naudojamos intensyviausiai ir kaip keičiasi jų naudojimo mastas. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, ...
Baltijos jūra atrodo pažįstama – bangos, krantas, kopos. Tačiau pats jūros dugnas saugo daug sudėtingesnę istoriją. „Jame užfiksuoti ledynmečio pabaigos, ...
Piliakalnis dažnai suprantamas kaip supiltas kalnas, bet iš tiesų tai pilies kalnas. Iš esmės visi Lietuvos piliakalniai – natūralios kalvos, ...
„2025 m. rudenį Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama Valstybinės aplinkos monitoringo programos numatytą karstinio regiono stebėseną, rado tris naujas ir vieną ...
„Keliaudami po Šiaurės Lietuvą, atkreipkite dėmesį, kad kraštovaizdis čia tarytum banguoja – vienas po kito kyla ilgi aptakūs kalvų gūbriai. ...
Vienas Lietuvos geologijos tarnyboje vykdomų erdvinio geologinis kartografavimo 1:50 000 masteliu rezultatų – (t. y. kartografuojant sudaromų žemėlapių) pokvartero paviršiaus ...
Lietuvos geologijos tarnyba visos šalies mastu vykdo požeminio vandens monitoringą pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą. Tai svarbi veikla, leidžianti įvertinti, ...
Požeminis vanduo – vienas pagrindinių geriamojo vandens šaltinių Lietuvoje, todėl jo kokybės ir kiekio stebėsena yra strateginis aplinkos apsaugos uždavinys. ...
Atlikdami erdvinį geologinį kartografavimą 741,4 km² plote Šakių rajone, Lietuvos geologijos tarnybos žinovai užfiksavo įdomių faktų. Senųjų ledynų paliktus griovius, ...
Balandžio 30 d. baigėsi Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas terminas, kuomet reikėjo registruoti visus įrengtus, tačiau ...
„Į Lietuvą atkeliaujančios Sacharos dulkės – tai ne tik trumpalaikis atmosferos reiškinys, bet ir geologinės bei klimatinės sąveikos rezultatas, jungiantis ...
Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama požeminio vandens stebėseną pagal naująją Valstybinę aplinkos monitoringo programą 2024–2029 m., užfiksavo ne vieną reikšmingą pokytį ...
Prieš pat Velykas Lietuvos geologijos tarnyba kviečia į Žemės gelmių žinių centrą Vievyje susipažinti su išskirtine paroda „Pradžios ženklai akmenyje: ...
Lietuvos geologijos tarnyba baigė valstybinio dirvožemio monitoringo ciklą. Jo metu 71 atraminėje aikštelėje visoje Lietuvoje buvo atlikti sistemingi ariamų laukų ...
„Daugelis yra girdėję apie minkštą ir kietą vandenį, bet ar domėjotės, kodėl jis taip vadinamas? Ir ar žinote, kokie požymiai ...
„Elektrinė tomografija – būdas, leidžiantis geologams pažvelgti į žemės gelmes. Lietuvos geologijos tarnybos žinovai šią technologiją taiko ne tik tirdami ...
„Lietuvos žemės gelmėse slypinčio anhidrito istorija siekia ketvirtadalį milijardo metų. Šis ypatingas sulfatų klasės mineralas susidarė per geologinius procesus, kai ...
„Lietuvos žemės gelmėse slypinčio anhidrito istorija siekia ketvirtadalį milijardo metų. Šis ypatingas sulfatų klasės mineralas susidarė per geologinius procesus, kai ...
„Sapropelis – išskirtinis gamtos resursas, daug svarbiių žinių suteikiantis įvairių sričių mokslininkams ir vertingas ne tik praeities tyrimams, bet ir ...
„Lietuvoje yra ištirtų naudingųjų iškasenų, kurias galbūt pradėsime eksploatuoti ateityje. Tai anhidritas, akmens druska, gintaras, geležies rūda. O kol kas ...
Lietuvos geologijos tarnyba, gilindama žinias ir rinkdama duomenis apie natūralius procesus karstinėse Lietuvos vietovėse, tęsia su Gamtos tyrimų centru vykdomus ...
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) ir Latvijos įmonė „Baltic Satellite Service“ pasirašė sutartį dėl duomenų apie naudingųjų iškasenų telkinius teikimo.
Atrodytų, kad kernas tėra iš žemės gelmių išgręžtas cilindro formos akmens gabalas. O iš tiesų, sako Lietuvos geologijos tarnybos žinovai, ...
